Pasak Nerijaus, virš retų debesų praskridęs orlaivis paliko garų juostą, o saulės spinduliai, nutvieskę iš vakarų, suformavo ant debesų šešėlį.
„Sekmadienis, 16.30. Vilnius. Šešėlis per pusę dangaus. Matomai lėktuvo sukelta rūko juosta pagimdė šešėlį“, – teigė Nerijus, kuris pasidalijo kadrais su Delfi skaitytojais.
Kodėl lieka garų juostos danguje praskridus lėktuvui?
Kaip anksčiau yra aiškinęs KTU termoinžinerijos mokslininkas Kęstutis Buinevičius, lėktuvų variklių kuras, kaip ir visos skystojo kuro rūšys, sudarytas iš angliavandenilių, kurių anglies dedamoji sudega į CO₂, o vandenilio dedamoji sudega sudarydama vandens garus. Kadangi dideliame aukštyje temperatūra siekia apie –50 laipsnių Celsijaus, vandens garai iškart kondensuojasi ir sušąla į kristalus, sudarydami matomus baltus pėdsakus – ten tikrai nėra jokių specialiai purškiamų cheminių medžiagų.
Jei oras sausas, lėktuvų palikti pėdsakai greitai išsisklaido, nes vandens garai išgaruoja. Tačiau jei oras drėgnas, pėdsakai gali išlikti ilgai, plėstis ir net virsti plunksniniais debesimis.
Kiek ilgai pėdsakas išliks danguje ir kokio dydžio jis bus priklauso nuo santykinės drėgmės ore aplink orlaivį. Dauguma ledo dalelių, kurios sudaro kondensacinį pėdsaką, susiformuoja iš atmosferoje esančio vandens, o mažesnė dalis – iš lėktuvo išmetimo sistemos.
Kondensaciniai pėdsakai – visiškai įprastas reiškinys aviacijoje, žmonių sveikatai jie nekelia jokio pavojaus.