Traukiniai gali būti stabdomi, o keleiviai evakuojami, siekiant išsaugoti gyvybes, pranešė „Ukrzaliznycia“ valdybos pirmininkas Oleksandras Percovskis.
Jo teigimu, nuo 2022 metų Rusija daugiausia smogė stacionariai infrastruktūrai. Tačiau nuo 2025 metų pabaigos pradėjo kryptingai atakuoti ne tik infrastruktūrą, bet ir pačius keleivinius traukinius, įskaitant judančius.
„Priešas gali realiu laiku valdyti savo smogiamąsias priemones, ypač „Shahed“ dronus. Dėl to atsiranda galimybė tam tikruose ruožuose medžioti judantį geležinkelio transportą“, – sakė jis.
Dėl to, esant realiai grėsmei, traukiniai dabar gali būti sustabdomi iš anksto, o keleiviai evakuojami į saugias vietas ar slėptuves.
„Pakeitėme protokolus, kad tose vietose, kur yra smūgių grėsmė, galėtume užtikrinti žmonių saugumą ir laiku sustabdyti traukinius. Kai pavojus tampa kritinis – vykdome keleivių evakuaciją. Mūsų pagrindinis tikslas – išgelbėti žmones“, – pabrėžė jis.
Jis pridūrė, kad jau buvo dešimtys atvejų, kai traukiniai buvo stabdomi ir keleiviai evakuojami. Kai kuriais atvejais tai padėjo išvengti aukų, net kai smūgiai pataikė į lokomotyvus.
Sprendimai dėl evakuacijos priimami nuolat stebint oro situaciją ir koordinuojant veiksmus su kariškiais.
Taip pat parengta aiški instrukcija: jei stotyje nėra slėptuvės, traukinių palydovai su specialiomis liemenėmis prižiūrės keleivius lauke.
Keleiviai raginami būti pasiruošę galimiems sustojimams ir laikytis traukinio įgulos nurodymų, nes tai tiesiogiai susiję su jų saugumu.
Rusijos smūgiai „Ukrzaliznyciai“
Kaip anksčiau pranešė UNIAN, Rusija vis dažniau atakuoja civilinius keleivinius traukinius. Kovo 2 d. Rusija smogė dronu traukiniui Dnipropetrovsko srityje – žuvo vienas žmogus, keli buvo sužeisti. Kovo 22 d. per dronų ataką geležinkelyje evakuacijos metu žuvo traukinio palydovė, taip pat nukentėjo vienas keleivis.
Po inkasatorių sulaikymo Vengrijoje grynieji pinigai į Ukrainą nebevežami
„Oščadbankas“ yra vienintelis Ukrainos komercinis bankas, turintis licenciją vežti grynuosius pinigus ES teritorijoje.
Po to, kai kovo 5 d. Vengrijoje buvo sulaikyti banko inkasatoriai, grynieji pinigai į Ukrainą nebevežami. Apie tai pranešė banko valdybos pirmininkas Jurijus Kačionas.
„Mes nebevykdome grynųjų įvežimo. Ieškome naujų, saugesnių maršrutų. Dėl karo Ukrainoje didelė valiutos paklausa, ją šiuo metu dengia Nacionalinis bankas iš savo rezervų“, – sakė jis.
Pasak jo, 2025 m. skirtumas tarp gyventojų perkamos ir parduodamos valiutos siekė 6,8 mlrd. dolerių.
Grynieji buvo vežami siekiant užtikrinti stabilų pinigų apyvartą šalyje. Šiuo metu sausumos logistika yra vienintelis būdas – anksčiau tokie pervežimai vykdavo lėktuvais.