Atlyginimai kilo, bet ne visiems
„Swedbank“ atliktame indekse nustatyta mūsų šalies gyventojų finansinė sveikata ir, paprastai tariant, nustatyta, jog ir toliau gyvename geriau. Indekse matuojamas žinių komponentas, kuris duoda supratimą apie bendrą gyventojų ekonominį suvokimą.
Likę klausimai padeda gyventojams įvertinti savo finansines galimybes – kaip saugiai jie jaučiasi, ar gali pasirūpinti savimi, ar nėra priklausomi nuo kitų šeimos narių, kaip vertina savo orų gyvenimą senatvėje. Pasak banko atstovės, kasmet auga galimybių indeksas, o žinios lieka toje pačioje vietoje – siekia 55 balus, kaip ir kelerius ankstesnius metus. Esame geriausi iš Baltijos šalių, tačiau mums dar reikia labai stipriai padirbėti.
„Skirtis tarp žinių ir pajamų augimo atsiranda, nes finansinis pasaulis kinta labai greitai, suprasti jį – sudėtinga. Bene kasdien girdime sukčiavimo istorijas, finansinių žinių trūksta ir mokykloje, ir suaugusiems žmonėms, tad iš kur jų gauti? Džiugina, kad net 12 proc. gyventojų per pastaruosius metus iš nestabilios finansinės sveikatos „persikėlė“ į stabilią ar net stiprią. Kitas geras rodiklis yra tas, kad gyventojai gerai jaučiasi kasdien ir savo išlaidas gali subalansuoti einamuoju metu“, – džiaugėsi J. Cvilikienė.
Tyrimo duomenimis, 22 proc. mūsų šalies gyventojų mano, kad jų finansinė sveikata – pažeidžiama, ketvirtadalio – nestabili, apie 30 proc. savo situaciją vertina, kaip stabilią, o 22 proc. – kaip stiprią. Kaip laidoje atkreiptas dėmesys, svarbu pabrėžti, kad atlyginimai auga ne visiems ir nevienodai.
Pasak A. Bartkaus, per pastaruosius 10 metų mūsų perkamoji galia išaugo 66 proc., tačiau šis faktas gali kelti ir gyventojų, ir ekonomistų pasipiktinimą. Respondentų atsakymai apie gerėjančią finansinę padėtį labai priklauso ir nuo bendrų nuotaikų, pavyzdžiui, jeigu apie taupymą klausiama vyraujant karo nuotaikoms, nieko gero nesulaukiama: „Tarkime 2000 – 2004 metais apie 20 proc. kasmet tikėjosi susitaupyti pinigų per artimiausius 12 mėnesių, tačiau likę 80 proc. – nesitikėjo įgyti santaupų. Šių metų vasarį 58 proc. manė, kad per artimiausius metus galės sutaupyti, o 33 proc. – kad nepavyks to padaryti“.
Per energinių išteklių krizę, artėjant 2022 m. pabaigai, apie taupymą gyventojai pasisakė maždaug per pusę. Mūsų vartojimo kultūra parodo nebūtinai gerėjantį gyvenimą, bet kartais ir mūsų, kaip vartotojų, nesupratimą. Pavyzdžiui, gyventojų požiūriu per metus kainos augo 18 proc., kai iš tikrųjų infliacija siekė vos 3 proc.
Net ir šiemet labai nedidelis procentas žmonių pažymėjo, kad kainos neaugo arba augo neženkliai. Tai reiškia, anot ekonomisto, kad žmonės pervertina kainų augimą ir dėl nuspėjamo brangimo skuba sudaryti sandorius, tarkime, per mažai derasi įsigydami būstą.
Ekonomisto teigimu, būtent subjektyvi infliacija lemia karštligišką sprendimų priėmimą. Pridėjus naftos krizę, karštligišką valdžios atstovų elgesį, gauname perteklinį vartojimą, kuris paspartina kainų augimą.
II pakopos pinigų įtaka laimės jausmui
Kalbant apie finansinę lietuvių gerovę, šiemet neapsieinama ir be II pensijų pakopos fonduose sukauptų bei grąžinamų pinigų. J. Cvilikienė mano, jog prie bendros lietuvių savijautos finansų klausimais tai irgi galėjo prisidėti, mat vyksta labai daug komunikacijos šia tema. Gali būti, kad dalis gyventojų jau mintyse yra išleidę šiuos pinigus, todėl svarbu priminti, jog didžiausias mūsų iššūkis yra tvari finansinė sveikata.
A. Bartkus aiškino, jog pinigus, kuriuos asmuo atsiims iš II pakopos pensijų fondo, traktuos ne kaip nuolatines pajamas: „Mūsų, kaip vartotojų, sprendimus lemia tai, ką laikome nuolatinėmis pajamomis. Nenuolatinės pajamos, greičiausiai, skiriamos ilgalaikio vartojimo prekėms ir vienu metu į rinką neturėtų pliūptelėti. Bendrai savijautai tie pinigai tikrai turės įtakos, nes gerėja užtikrintumas ir atsiranda daugiau galvojimo, kur bus panaudojami sukaupti pinigai“.
Tyrimas taip pat parodė, kad 67 proc. apklaustųjų pajamos per dvyliką mėnesių viršijo išlaidas, 17 proc. apklaustųjų pajamos lygiai atitiko išlaidas, o pajamų trūkumą išlaidoms padengti jautė 11 proc.
Dėl geopolitinių aplinkybių auga degalų kainos, kurios turės įtakos maisto brangimui, o ilgainiui – kitų prekių. Laidoje diskutuota, ar augant infliacijai pajamų ir išlaidų neatitikimą pajus daugiau žmonių.
Banko atstovės teigimu, pastaraisiais metais matėme ne vieną finansinę krizę, kurią namų ūkiai turėjo spręsti – infliaciją, pandemiją. Neretai išlaidas pakanka perdėlioti ir situacija pagerėja, deja, namų ūkiai nesijaučia stiprūs ilgalaikėje perspektyvoje. Tad jei kasdieniam vartojimui reikės skirti dar daugiau lėšų, toliau liksime šios dienos vartotojais, ne investuojančiais į ateitį, kaip Finansinės sveikatos indekso lyderiai švedai.
Tyrimo duomenimis, 43 proc. Lietuvos gyventojų turi sukaupę nenumatytiems atvejams 3 mėn. pajamų ar daugiau, 17 proc. – 2 mėn. pajamas, 11 – 1 mėn. pajamas, 9 proc. turi santaupų, kurios mažesnės nei vieno mėnesio pajamos.
Apklausoje taip pat atsiskleidė, kad 51 proc. gyventojų neturi jokių skolų, 36 proc. turi kontroliuojamo dydžio skolą, o 8 proc. jau turi sunkumų suvaldant skolas.
Prastėjant finansinei savijautai gali nutikti taip, kad gyventojų santaupos ir indėliai ims tirpti.
„Pandemijos laikotarpis išsiskyrė tuo, kad Lietuvoje sukaupta kaip niekad daug indėlių. Jų augimas yra nuolatinis, lietuvių santaupos didėjo. Negalima atmesti minties, kad ilgainiui kai kam teks atsigręžti į santaupas“, – sakė J. Cvilikienė.
A. Bartkus papildė, jog prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje ateities ekonominė prognozė buvo labai prasta – beveik 60 proc. respondentų vertino ją neigiamai. Šiuo metu, iki prasidedant veiksmams Irane, taip galvojo 30 proc.
„Nepaisant nepasitenkinimo, vartotojai yra priversti susidurti su realybe, kuri rodo, kad nežiūrint dabar išaugusių kuro kainų, algos taip pat yra padidėjusios, o tai reiškia, kad kuro gyventojas gali nusipirkti daugiau. Jeigu neįvyks kokia nors katastrofa, kuro pasiūla nesumažės 20-30 proc., nieko tragiško nenutiks. Gyventojams vertėtų šiek tiek aprimti ir nesibaiminti to, kas priešinga realybei bei nesiimti desperatiškų veiksmų“, – sakė specialistas.
Kaip pagerinti finansinę sveikatą?
Žinant rodiklius, turinčius įtakos kiekvieno iš mūsų ir bendrai, kaip visuomenės, finansinei sveikatai, galima imtis veiksmų tam, kad ji pagerėtų. Specialistai įsitikinę – esminis dalykas – planavimas ir staigių, neapgalvotų veiksmų vengimas. J. Cvilikienė aiškino, kad finansinę sveikatą kiekvienas galime pagerinti atidžiau planuodami, mažiau panikuodami ir suvokdami bei priimdami, kad iššūkių bus visada.
„Būtų itin naudinga stiprinti ilgalaikės ateities planavimą ir mažinti blaškymąsi. Skatinčiau neimti pavyzdžio iš kitų žmonių, nes nebūtinai kito planas bus tinkamas jums ar jūsų šeimai. Taip pat jeigu būtina naudoti pinigus iš santaupų pagalvės, atsiradus progai iškart ją atstatyti į ankstesnį dydį.
Ne mažinti vartojimą ar išlaidas, o persidėlioti pajamų naudojimą būtinosioms išlaidoms, taupyti bei pasitelkti finansinius instrumentus. Jeigu labai save apribosime, drausime visus malonumus, galime gauti atvirkštinį afektą“, – kraštutinių priemonių nesiimti ragino banko atstovė.
Jai pritarė ir ekonomistas, teigdamas, jog nuosaikumas tvarkant finansus yra labai svarbus, o planavimas yra raktas į sėkmę.
„Vienas iš pagrindinių mūsų valstybės uždavinių – įpratinti gyventojus planuoti atsakingai. Išėjimas iš II pakopos kaupimo pensijai ir kalbėjimas apie tai rodo, kaip dažnai žmonės dėmesį sutelkia į dabartinius savo finansinius poreikius“, – kalbėjo A. Bartkus.
Dažnas nemato savęs po 20 – 30 metų, kai bus senjoras. Tuomet jie gali pasigailėti dalies dabar žengiamų žingsnių ir sprendimų. Pašnekovo manymu, būtinai turime ugdyti supratimą, kad gyvename ne tik šiandien – atsižvelgiant į sąlygas, greičiausiai, gyvensime dar ilgai, o tam reikės vis daugiau pinigų. Tam padeda racionalus optimizmas ir emocinių sprendimų pašalinimas sudarant finansinį planą.