Protesto metu vyks eitynės ir susirinkimas.
„Savivaldybė yra išdavusi leidimą 2025 m. spalio 11 d. 15–18 val. organizuojamoms eitynėms ir susirinkimo protestui prieš Izraelio veiksmus Gazoje išreikšti – nuo 14.30 val. dalyviai rinksis Europos aikštėje ir nuo 15 val. eis Konstitucijos prospektu, Kalvarijų ir Vilniaus gatvėmis iki Vinco Kudirkos aikštės, o 15.30–18 val. vyks susirinkimas.
Eitynėse ir susirinkime dalyvaus apie 500 žmonių“, – „Delfi“ informavo Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės informavimo specialistas Irmantas Kuzas.
Taip atrodo informacinis vyksiančio protesto plakatas, kuriuo dalijamasi socialiniuose tinkluose:
Karas prasidėjo prieš dvejus metus
Šią savaitę spalio 7-ąją Izraelis minėjo antrąsias 2023-aisiais vykusio išpuolio metines. Prieš dvejus metus šią dieną, baigiantis žydų šventei Sukotui, islamistų grupuotės „Hamas“ vadovaujami kovotojai surengė netikėtą išpuolį prieš Izraelį, kuris tapo daugiausiai aukų pareikalavusia diena šalies istorijoje.
Palestiniečių kovotojai pažeidė Gazos Ruožo ir Izraelio sieną, šaunamaisiais ginklais, raketomis ir granatomis šturmuodami Pietų Izraelio bendruomenes ir muzikos festivalį dykumoje.
Tada Izraelis Gazos Ruože ėmėsi atsakomųjų veiksmų, per atsakomąją karinę kampaniją iš oro, sausumos ir jūros žuvo dešimtys tūkstančių palestiniečių, o didžiulė dalis teritorijos buvo sugriauta.
Per šį puolimą žuvo daugiau kaip 67 tūkst. palestiniečių, rodo „Hamas“ valdomos teritorijos Sveikatos apsaugos ministerijos duomenys, kuriuos Jungtinės Tautos (JT) laiko patikimais. Šiuose skaičiuose civiliai gyventojai ir kovotojai neskiriami, tačiau nurodoma, kad daugiau kaip pusė žuvusiųjų yra moterys ir vaikai.
Ištisi rajonai buvo sulyginti su žeme, namai, ligoninės, mokyklos ir vandentiekio tinklai sugriauti. Šimtai tūkstančių benamių Gazos Ruožo gyventojų dabar glaudžiasi perpildytose stovyklose ir atvirose teritorijose, kur labai menkos galimybės gauti maisto, vandens, neužtikrintos deramos sanitarinės sąlygos.
Susitarimas dėl pirmojo paliaubų etapo
Per karą Izraelis išplėtė savo karinę aprėptį ir smogė taikiniams penkiose Artimųjų Rytų regiono sostinėse, įskaitant Irane, ir nukovė kelis aukšto rango „Hamas“ veikėjus bei „Hezbollah“ lyderį Hassaną Nasrallah.
Izraelis ir „Hamas“ dabar patiria vis didesnį tarptautinį spaudimą nutraukti karą: praėjusį mėnesį JT tyrėjai apkaltino Izraelį genocidu Gazos Ruože, o teisių grupės kaltino „Hamas“ karo nusikaltimais per spalio 7-osios išpuolį. Abi pusės kaltinimus atmeta.
Anksčiau šį mėnesį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pristatė 20 punktų planą, kuriame raginama nedelsiant nutraukti ugnį, kai tik „Hamas“ paleis visus įkaitus, grupuotei nusiginkluoti ir Izraeliui palaipsniui pasitraukti iš Gazos Ruožo.
Trečiadienį D. Trumpas paskelbė, kad Izraelis ir „Hamas“ susitarė dėl pirmojo paliaubų Gazos Ruože etapo. JAV prezidentas savo platformoje „Truth Social“ parašė, kad „netrukus bus paleisti visi įkaitai, o Izraelis atitrauks savo karius iki sutartos linijos – tai bus pirmieji žingsniai tvirtos, ilgalaikės ir amžinos taikos link“.
Plačiau apie susitarimą tarp Izraelio ir „Hamas“ skaitykite čia:
Lietuvos pozicija
Tebesitęsiant karui tarp Izraelio ir islamistų grupuotės „Hamas“ ir Gazos Ruože kilus humanitarinei krizei, o Vakarų šalims pripažįstant Palestinos valstybingumą, Lietuva save pozicionuoja kaip dviejų valstybių idėjos šalininkę.
Dviejų valstybių sprendimo idėja, apimanti nepriklausomą Palestinos valstybę, Izraelį ir Jeruzalę, kaip sostinę, kuria dalijasi abi valstybės, jau dešimtis metų yra tarptautinės diplomatijos, kuria siekiama nutraukti konfliktą tarp Izraelio ir Palestinos, kertinis klausimas.
Kas kartą, kai užsienyje kyla iniciatyvos pripažinti Palestinos valstybę, Lietuvoje irgi imama svarstyti, galbūt ir mums reikėtų pripažinti Palestiną. Tačiau Lietuvos užsienio politikos formuotojai teigia, kad dabar tam ne laikas.
„Klausimas dėl Palestinos pripažinimo Lietuvoje vertinamas būtent iš tos perspektyvos – kaip tai prisidės prie konkrečių problemų išsprendimo? Kaip šiandienos pripažinimas rytoj palengvins kančias, kaip sustabdys badą? Reikia tikrai telkti humanitarinę pagalbą, Lietuva prie to prisideda ir toliau darys“, – anksčiau kalbėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
„[Reikia] spausti taip pat ir Izraelį, kad leistų tai humanitarinei pagalbai pasiekti tuos, kam labiausiai reikia, tačiau pripažinimo klausimas su tuo nėra susijęs ir niekaip neprisideda“, – teigė jis.
K. Budrys pažymėjo, kad Lietuvos pozicija – „taikus konflikto sureguliavimas“, „Hamas“ laikomų įkaitų paleidimas, paliaubos Gazos Ruože ir nutrauktas badas.
„Tam, kad visa tai pasiektume, privalome sumobilizuoti visą tai, ką turime: geriausias diplomatines priemones, įtaigos priemones, spaudimo priemones ir Izraeliui, nepamirštant to, kokios yra pamatinės priežastys viso konflikto. Tai to mes laikomės“, – tikino ministras.