Anot dienraščio pašnekovų, dirbančių diplomatijos srityje, M. Rutte pareiškimas, kad Europos sąjungininkai galiausiai susivienys, kad atsilieptų į JAV prezidento raginimą dislokuoti karines jūrų pajėgas Hormūzo sąsiauryje, papiktino keleto Europos sostinių valdininkus ir padidino įtampą NATO dėl klausimo, kiek derėtų nuolaidžiauti JAV.
„Tai mus iš tiesų stato į keblią ir nepatogią padėtį. Norime parodyti pasirengimą, bet taip pat akivaizdu, kad jokiu būdu negalime kištis į konfliktą“, – sakė vienas Europos Sąjungos (ES) diplomatas.
„Financial Times“ pažymi, kad Europos nuogąstavimai dėl konflikto, kuris nuniokojo Artimuosius Rytus bei sukėlė staigų naftos ir dujų kainų kilimą, smarkiai kontrastuoja su M. Rutte, kuris reguliariai stengiasi įtikti D. Trumpui ir jį pagirti, siekdamas išlaikyti JAV dalyvavimą kariniame aljanse, komentarais.
„Jis tai daro norėdamas užtikrinti viso pasaulio saugumą“, – sekmadienį, kovo 22 d., tvirtino M. Rutte, komentuodamas D. Trumpo sprendimą bombarduoti Iraną.
„Visiškai logiška, kad Europos šalims prireiks poros savaičių, kad susitartų“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje JAV prezidento reikalavimą NATO sąjungininkams prisijungti prie flotilės, lydinčios laivus Hormūzo sąsiauriu, kurį užblokavo Iranas.