Socialiniuose tinkluose žmonės dalijasi pastebėjimais apie kaupimo bendrovėse mažėjančias turto vertes.
„Sukaupti pinigai tirpsta akyse. Per 3 dienas –112 eurų. Nuo sustabdymo dienos jau beveik –300 eurų. Jei tokiais tempais tirpsta pinigai, kas liks iki balandžio?“, – vienoje iš „Facebook“ grupėje teiravosi gyventojas.
„Delfi“ taip pat sulaukė laiško iš moters, kuri teigė pastebėjusi ženklų kaupimo rezultatų kritimą, tačiau „Delfi“ nepavyko patikrinti, ar jos pateikta informacija teisinga, į papildomus klausimus gyventoja neatsakė.
„Kai sausio pabaigoje–vasario pradžioje žiūrėjau per SEB interneto banką, man grąžintina suma su investicijomis siektų 5300 eurų. Vasario pabaigoje–kovą jau liko 4690 eurų. Stebuklai vyksta“, – tvirtino ji, tačiau nepatikslino, kokiame fonde pagal amžių kaupia.
„SEB investicijų valdymas“ generalinis direktorius Paulius Kabelis „Delfi“ nurodė, kad pagal pateiktą informaciją turto vertė turėjo sumažėti 10 proc., tačiau per šį laikotarpį tokio kritimo, jo teigimu, nebuvo nė viename „SEB investicijų valdymas“ valdomame antros pakopos pensijų fonde.
Ragina nesivaikyti trumpalaikių naujienų
Apskritai dabartinė įtampa Artimuosiuose Rytuose ir konfrontacija su Iranu sukėlė trumpalaikį rizikos padidėjimą finansų rinkose, pridūrė P. Kabelis.
„SEB pensijų fondams konflikto rizika išlieka ribota, o investavimo strategija išlieka nepakitusi. Fondų portfeliai yra diversifikuoti ir trumpalaikiai geopolitiniai svyravimai neturi lemiamos įtakos fondų dalyviams. Be to, SEB pensijų fondų portfeliuose dalį šio neigiamo judėjimo amortizavo stiprėjęs JAV doleris, kuris tradiciškai laikomas saugesne valiuta geopolitinių įtampų laikotarpiais“, – komentavo P. Kabelis.
Savo ruožtu „Luminor investicijų valdymas“ fondų valdytojas Vytenis Lapinskas komentare dėstė, kad bet kokia geopolitinė įtampa minėtame regione istoriškai dažnai turi įtakos energetikos žaliavų – pirmiausia, naftos ir gamtinių dujų – kainoms, o žaliavų kainos tiesiogiai veikia esamą ir prognozuojamą infliaciją.
„Rinkos įvykius paprastai įvertina labai greitai, todėl staigūs kainų svyravimai ir korekcijos trumpuoju laikotarpiu gan įprasta. Vis dėlto bandymas „pagauti momentą“ ir priimti finansinius sprendimus vien dėl konkretaus įvykio dažnai tampa spekuliacija, o ne nuoseklia investavimo strategija – investavimas besivaikant trumpalaikes naujienas gali būti itin rizikingas“, – dėstė V. Lapinskas.
Jei konfliktas užsitęstų ir naftos kainos išliktų aukštos ilgesnį laikotarpį, didesnį spaudimą gali patirti ir transporto ir aviacijos sektorius, logistikos ir kai kurios pramonės įmonės, tam tikri vartojimo sektoriai, vardijo jis.
Sako, kad neigiama įtaka akcijų rinkoms buvo ribota
Be to, kaip nurodė V. Lapinskas, ilgesniu laikotarpiu įvykiai Artimuosiuose Rytuose gali daryti įtaką ir bendram infliacijos lygiui ir atitinkamai koreguoti centrinių bankų veiksmus. Štai Europos Centrinis Bankas remdamasis naujausiais duomenimis prognozuoja 2,6 proc. infliaciją 2026 metais (nors prieš tai prognozavo 1,9 proc. infliaciją šiam laikotarpiui).
„Didėjanti infliacija keičia centrinių bankų pinigų politikos lūkesčius: Europoje jau planuojami du palūkanų normų kėlimai šiemet. Visgi trumpuoju laikotarpiu dauguma įmonių energetikos kaštus būna apsidraudusios ir moka elgtis nenumatytomis sąlygomis, tad (…) neigiama įtaka akcijų vertėms buvo limituota.
Trumpo laikotarpio rinkų reakcija priklauso nuo sparčiai besikeičiančių ateities lūkesčių, todėl vienareikšmiškai prognozuoti trumpalaikį atskirų sektorių ar visos rinkos judėjimą yra sudėtinga“, – pripažino „Luminor investicijų valdymo“ atstovas.
Nuo vasario pabaigoje buvusio lygio bendras išsivysčiusių šalių akcijų indeksas, išreikštas eurais, sumažėjo apie 3 proc., o nuo metų pradžios – apie 1,5 proc.
„Tai kažkiek primena 2025 metų kovo ir balandžio mėnesiais kilusią paniką, JAV prezidentui nusprendus vienašališkai įvesti prekybos muitus daugeliui šalių. Atitinkamai ir pensijų fondų kainų pokyčiai nuo metų pradžios yra artimi 0, ir apie 2–3 proc. nukritę nuo vasario pabaigoje buvusio piko“, – įvardijo V. Lapinskas.
Vis dėlto pastarųjų dešimties metų akcijų pensijų fondų vidutinė grąža siekia 8,8 proc., o visų antros pakopos gyvenimo ciklo fondų grąža nuo jų veiklos pradžios 2019 metais – 9,3 proc.
Laikinasis „Swedbank investicijų valdymas“ vadovas Valdas Sejavičius pažymėjo, kad prašymo nutraukti kaupimą pildymo dieną pateikiama turto vertė yra preliminari, apie tai klientai informuojami pildant prašymą.
„Svarbu pabrėžti, kad pensijų kaupimas yra ilgalaikis procesas, o trumpalaikiai finansų rinkų svyravimai yra natūrali jo dalis“, – teigė V. Sejavičius.
Investicijos plačiai išskaidomos
Klausiami, kur yra investuojami kaupiančiųjų pinigai, pašnekovai akcentavo turto klasių ir įmonių įvairovę.
„Pensijų fondai investuoja į plačius rinkos indeksus, kuriuos sudaro 3–4 tūkst. atskirų pasaulio įmonių akcijų, todėl pavienių įmonių kainų svyravimai nelemia bendro rezultato. Tačiau siekiame išnaudoti rinkos galimybes ir dalį aktyviai investuojančių fondų investicijų galime nukreipti į specifinius rinkos ar geografinius sektorius“, – informavo V. Lapinskas.
„Swedbank“ nurodė, kad pensijų fondų lėšos yra investuojamos plačiai jas išskaidant pasaulio finansų rinkose.
„Investicinius portfelius sudarome iš akcijų, obligacijų ir alternatyvių turto klasių. Taip pat investicijas paskirstome geografiškai – JAV, Europoje ir Azijoje, kad kaupiantiesiems grąža būtų generuojama iš viso pasaulio“, – nurodė V. Sejavičius.
Kiekvieno fondo kas mėnesį skelbiamose ataskaitoje, jo teigimu, yra pateikiama informacija apie fondo investicijas bei kokios įmonės turi didžiausią įtaką fondo rezultatams. Pavyzdžiui, pastaruoju metu „Swedbank pensija 1989–1995“ pensijų fonde penkios didžiausią įtaką fondui turinčios įmonės yra „Nvidia“, „Microsoft“, „Apple“, „Alphabet“ („Google“) ir „Meta“.
„SEB investicijų valdymo“ vadovas P. Kabelis išvardijo, kad didžioji pensijų fondų turto dalis investuota į įmonių akcijas, taip pat įvairiais obligacijas ir alternatyvias turto klases, tokias kaip nekilnojamasis turtas, privatus kapitalas, miškai ar infrastruktūra.