„Auksinių scenos kryžių“ ceremoniją vedė Jaunimo teatro aktoriai Aušra Pukelytė, Sergejus Ivanovas, Karolis Kasperavičius, Matas Dirginčius, Giedrė Giedraitytė, Simonas Storpirštis, Neringa Varnelytė, Jonė Šadeikė, Kristina Andrejauskaitė, Andrius Bialobžeskis, Andrius Latėnas.
„Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimai rengiami, siekiant įvertinti profesionaliojo scenos meno srities kūrėjų, tyrėjų ir kitų šios meno srities darbuotojų reikšmingiausius praėjusių metų darbus ir išskirtinius profesinius laimėjimus.
Kas bus įvertinti „Auksiniu scenos kryžiumi“ sprendė komisija: teatrologė Elona Bajorinienė; menotyrininkė dr. Raimonda Bitinaitė-Širvinskienė, teatrologė Deimantė Dementavičiūtė-Stankuvienė, muzikologė, muzikos kritikė Eglė Gudžinskaitė, humanitarinių mokslų daktarė, profesorė Aušra Martišiūtė-Linartienė, šokėja, choreografė, pedagogė Lina Navardauskienė, teatro režisierius Bernardas Gytis Padegimas, teatrologė ir teatro kritikė Kristina Steiblytė, kompozitorius, pedagogas Mindaugas Urbaitis.
Geriausia dramaturge paskelbta Laura Kutkaitė už spektaklio–performatyvios paskaitos „Tremolo“ dramaturgiją, (MMLAB teatras, „Bilietų nėra“). Atsiimdama apdovanojimą ji pasinaudojo proga nedideliam erotiniam pasirodymui ir ironizavo, kad labiausiai ją užveda kompetentingi politikai.
Agata Skwarczynska įvertinta kaip geriausia scenografė už spektaklio „Lietuviškos vėlinės“ scenografiją, (Nacionalinis Kauno dramos teatras).
Geriausiu praėjusių metų kompozitoriumi paskelbtas Jievaras Jasinskis už baleto „Kopelija“ muzikinę rekompoziciją (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras). Jis džiaugėsi gavęs išskirtinę progą prisidėti prie lietuviško baleto 100-mečio minėjimo ir juokėsi būdamas tarp žiūrovų išgirdęs repliką, kad originalios muzikos kompozitorius Léo Delibes turbūt vartosi karste, bet vylėsi, kad jam visgi jo rekompozicija būtų patikusi.
2025-ųjų metų kostiumo dailininkė – Sandra Straukaitė už spektaklio „Kantas. Kambarys, kuriame negalvojama“, Valstybinis Vilniaus mažasis teatras, šokio spektaklio „Onos“, Šeiko šokio teatras, ir šokio spektaklio vaikams „Panama labai graži“, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, kostiumų dizainą.
„Didžiausia dovana dirbti teatre – tai yra geriausias apdovanojimas“, – sakė S. Straukaitė, prisipažinusi, kad Jaunimo teatre jaučiasi kaip namuose.
Už geriausią technologijų dizainą įvertintas Lukas Miceika, kuriam apdovanojimas skirtas už videografinio koncerto „Dangaus konstruktorius“ videografiją (Valstybinis ansamblis „Lietuva“).
Geriausias lėlių ir objektų teatro spektaklis – Jūratės Trimakaitės ir Elenos Selenos spektaklis „Lapiukas ir žiema“, (Kauno valstybinis lėlių teatras).
Geriausias spektaklis vaikams ir jaunimui – Žilvino Vingelio ir Renatos Valčik spektaklis „Alisa Veidrodžio karalystėje“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras).
„Džiaugiuosi, kad likimas lemia vis su jaunesniais režisieriais dirbti. Aš jau vis vyresne tampu, bet labai smagu dirbti su jaunimu ir jaunimui“, – sakė R. Valčik.
Laura Kutkaitė „Auksiniu scenos kryžiumi“ įvertinta ir tarpdisciplininio scenos meno kūrinio kategorijoje už spektaklį-performatyvią paskaitą „Tremolo“ (MMLAB teatras, „Bilietų nėra“).
Boriso Dauguviečio auskaras už naujų formų paieškas šiemet skirtas aktoriui ir režisieriui Benui Šarkai už performatyvią poetinio fizinio teatro kūrybą.
Šį apdovanojimą tradiciškai įteikė aktorius Darius Meškauskas, B. Dauguviečio proanūkis. „Sakė ilgai nekalbėti, tai pradėsiu nuo vaikystės. Buvau mažas, susirgau, nuvedė pas gydytoją ir reikėjo patikrinti kraują. Tyrimai buvo labai blogi, sakė, ateikite po dviejų savaičių. Atėjau po dviejų savaičių, sako, o, viskas tvarkoje, nors visi rodmenys buvo tie patys. Bet aš klausiau, kodėl taip, sako, normos pasikeitė. Tai čia žinokit su tuo visu pasauliu žiūriu, kad aplinkui labai stipriai normos pasikeitė. Mes pastūmėm moralę amoralumo link ir vėl ramūs gyvename. Ir tik vienintelis kultūros laukas sugeba tai inkaruoti ir grąžinti į vėžes, todėl aš labai džiaugiuosi, kad mūsų jaunimas toks aktyvus ir aktyviai reiškia pilietines pozicijas, su tuo mus visus ir sveikinu, su teatro diena“, – prieš paskelbdamas laureatą kalbėjo D. Meškauskas.
2025 m. choreografu paskelbtas Martynas Rimeikis už baleto „Kopelija“ choreografiją (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras).
„Šis pastatymas buvo sudėtingas, ypatingas, labai jautrus. Pažymėjome 100 metų Lietuvos baletui, kuris šiuo baletu ir prasidėjo, ačiū už galimybę prisiliesti prie pradžios“, – kalbėjo M. Rimeikis.
2025 m. šokėjai – Sigita Mikalauskaitė ir Telman Ragimov, „Auksiniu scenos kryžiumi“ apdovanoti už šokio atlikimą įsivaizduojamoje M. K. Čiurlionio operoje „Jūratė“ („Operomanija“ ir Vilniaus senasis teatras).
T. Ragimov pasinaudojo proga atkreipti dėmesį, kad šis kūrinys, prie kurio įgyvendinimo dirbo labai daug žmonių, buvo parodytas vos du kartus, tad vylėsi, kad apdovanojimas turės ir praktinę naudą, padės jį parodyti platesnei auditorijai.
Metų baleto solistas – Edvinas Jakonis už Natanaelio vaidmenį balete „Kopelija“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras). Jis be kitų dėkojo M. Rimeikiui už tikėjimą, pasitikėjimą ir sukurtą sentimentą.
2025-ųjų metų solistė – Gabrielė Bukinė, apdovanota už Adrianos vaidmenį operoje „Adriana Lekuvrer“ (Kauno valstybinis muzikinis teatras, Estijos tarptautinis operos festivalis „PromFest“).
Metų pradedančiąja menininke paskelbta Inga Juškevičiūtė už Hedvigos vaidmenį spektaklyje „Laukinė antis“ (Valstybinis jaunimo teatras).
Už geriausią nepagrindinį moters vaidmenį „Auksiniu scenos kryžiumi“ apdovanota Saulė Gotbergė, sukūrusi Baltųjų valdovės vaidmenį spektaklyje „Alisa Veidrodžio karalystėje“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras). Atsiimdama apdovanojimą ji dėkojo savo artimiesiems, kolegoms aktoriams, režisieriams ir džiaugėsi, kad jaučiant tokį palaikymą ir gyvenant tokioje nuostabioje šalyje kaip Lietuvoje jai nebaisu dėl to, kas vyksta pasaulyje.
Geriausio nepagrindinio vyro vaidmens atlikėjas pernai buvo Andrius Gaučas, apdovanojimui nominuotas už Kliunkio Pliumpio vaidmenį spektaklyje „Alisa Veidrodžio karalystėje“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras).
„Nenusakomas jausmas stovėti čia ir matyti jus visus. Būna dienų, akimirkų, gal rečiau, kurias norisi pamiršti, bet šitą dieną noriu prisiminti amžinai“, – šypsojosi jis.
Už geriausią 2025 m. pagrindinį moters vaidmenį apdovanota Vaidilė Juozaitytė už Editos vaidmenį spektaklyje „Šok, Edita, šok“ (Valstybinis Šiaulių dramos teatras).
„Išsigandau, nes sako, jei jauna aktorė gauna kryžių, nebegauna vaidmenų“, – juokavo ji, pradėdama savo padėkos kalbą.
Geriausiu pagrindinio vyro vaidmens atlikėju paskelbtas Dominykas Vaitiekūnas už Hedwig vaidmenį miuzikle „Hedwig and the Angry Inch“ (VšĮ „Darbininkai“). Savo kalboje jis dėkojo kultūrai bendruomenei. „Man labai gera būti su kultūros bendruomene, nes dabar ji vienintelė Lietuvoje ir jūsų veidai dar palaiko viltį, kad viskas bus gerai, kai šitaip „viskas eina šaibom“, pasaulis eina iš proto“, – kalbėjo jis.
Jis taip pat prisipažino, kad jį suerzino organizatorių kvietime nurodytos rekomendacijos, kaip turėtų apsirengti į ceremoniją ateinantys vyrai ir moterys, tad kvietė visus nebesivadovauti stereotipais ir neleisti niekam statyti savęs į jokias dėžutes.
„Noriu padėkoti visiems, kurie kovoja už laisvą žodį, saviraiškos laisvę ir noriu pakviesti visus balandžio 8 dieną ateiti į protestą ir parodyti, kad mums ne visiems“, – sakė jis, išsakydamas nerimą, kad pastaruoju metu queer ir LGBT+ bendruomenių nariai vėl patiria daugiau išpuolių.
Padėkos premija už gyvenimo nuopelnus skirta dailininkui Jonui Arčikauskui.
Jam apdovanojimą įteikęs Jaunimo teatro vadovas Audronis Liuga taip pat pasidalino džiugia žinia, kad Oskaro Koršunovo spektaklis „Laukinė antis“ pakviestas į tarptautinį Ibseno festivalį Osle, kur didelė garbė atstovauti Lietuvai tarp pasaulyje geriausių Ibseno pastatymų. Šis spektaklis „Auksinių scenos kryžių“ nominacijose buvo beveik nepastebėtas, išskyrus pradedančiojo menininko nominaciją, kas sukėlė daug diskusijų teatro bendruomenėje.
Geriausiu praėjusių metų režisieriumi paskelbtas Adomas Juška už spektaklio „Priešinimosi melancholija“ režisūrą (Juozo Miltinio dramos teatras).
„Man atrodo, laikas po truputį galvoti, kaip keisti šitą hierarchiją, kad atseit režisierius pagrindinis. Iš tikrųjų ne, būčiau niekas be kūrybinės komandos, be aktorių, niekas būčiau be savo mokytojų ir be šito teatro, kuris mane užaugino ir leido klysti“, – kalbėjo A. Juška.
Kultūros ministrės kalba nušvilpta
Apdovanojimuose video sveikinimą atsiuntė Kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė, šiuo metu esanti komandiruotėje Japonijoje, kur atidaryta Čiurlionio darbų paroda.
„Sudėtingoje geopolitinėje situacijoje, kai kalbame apie laisvę, moralę ir ateitį, scenos menas tampa itin svarbus. Teatras išlieka ne tik meno, bet ir mąstymo bei atviro dialogo erdve, kurioje visuomenė gali pažvelgti į save. Ne veltui Juozas Miltinis yra pasakęs, kad teatras yra ne pramoga, o gyvenimas. Tai puikiai atspindi ir šių metų „Auksinių scenos kryžių“ nominantai, savo darbuose drąsiai keliantys posttiesos, socialinės atsakomybės, kitoniškumo priėmimo ir bendrystės temas. Nuoširdžiai sveikinu visus kūrėjus Tarptautinės teatro dienos proga ir linkiu, kad teatras išliktų vieta, kurioje susitinka skirtingos patirtys, gimsta naujos idėjos ir stiprėja mūsų visuomenė“, – sveikinimo žodyje kalbėjo V. Aleknavičienė, tačiau jos pasisakymas buvo palydėtas švilpimu.
Profesionaliojo scenos meno premijų nominacijų sąrašas (laimėtojai paryškinti):
• Jokūbas Brazys už spektaklio „Icarus machine“ režisūrą, Valstybinis Šiaulių dramos teatras;
• Adomas Juška už spektaklio „Priešinimosi melancholija“ režisūrą, Juozo Miltinio dramos teatras;
• Oskaras Koršunovas už spektaklio „Kantas. Kambarys, kuriame negalvojama“ režisūrą, Valstybinis Vilniaus mažasis teatras;
• Laura Kutkaitė už spektaklio „Milena“ režisūrą, Klaipėdos dramos teatras;
• Žilvinas Vingelis už spektaklio „Alisa Veidrodžio karalystėje“ režisūrą, Nacionalinis Kauno dramos teatras.
• Gabrielė Andruškevič už Majos Nitovskos vaidmenį spektaklyje „Moters dalys“, Vilniaus senasis teatras;
• Vaidilė Juozaitytė už Editos vaidmenį spektaklyje „Šok, Edita, šok“, Valstybinis Šiaulių dramos teatras;
• Viktorija Kuodytė už Palestinietės vaidmenį spektaklyje „Menka detalė“, Valstybinis jaunimo teatras;
• Goda Piktytė už Jos vaidmenį monospektaklyje „Mergaitės ir berniukai“, teatras „Mens Publica“ ir Nacionalinis Kauno dramos teatras;
• Aušra Pukelytė už Tiundės Esternės vaidmenį spektaklyje „Priešinimosi melancholija“, Juozo Miltinio dramos teatras.
• Albinas Kėleris už Derdžio Esteros vaidmenį spektaklyje „Priešinimosi melancholija“, Juozo Miltinio dramos teatras;
• Šarūnas Rapolas Meliešius už Piterio Peno vaidmenį spektaklyje „Piteris Penas“, Kauno miesto kamerinis teatras;
• Matas Sigliukas už vaidmenį spektaklyje „Akies istorija“, Oskaro Koršunovo teatras;
• Dominykas Vaitiekūnas už Hedwig vaidmenį miuzikle „Hedwig and the Angry Inch“, VšĮ „Darbininkai“;
• Donatas Želvys už Janošo Valuškos vaidmenį spektaklyje „Priešinimosi melancholija“, Juozo Miltinio dramos teatras.
Nepagrindinis moters vaidmuo
• Jelena Bogdanovič už Magdalenos Zlockos vaidmenį spektaklyje „Moters dalys“, Vilniaus senasis teatras;
• Saulė Gotbergė už Baltųjų valdovės vaidmenį spektaklyje „Alisa Veidrodžio karalystėje“, Nacionalinis Kauno dramos teatras;
• Ieva Pakštytė už Astos vaidmenį spektaklyje „Mažasis Ejolfas“, Klaipėdos jaunimo teatras;
• Indrė Patkauskaitė už Fobi Gryn vaidmenį spektaklyje „Kantas. Kambarys, kuriame negalvojama“, Valstybinis Vilniaus mažasis teatras;
• Irena Sikorskytė už tardytojos vaidmenį spektaklyje „Lietuviškos vėlinės“, Nacionalinis Kauno dramos teatras.
Nepagrindinis vyro vaidmuo
• Ramūnas Cicėnas už Martino Lampės vaidmenį spektaklyje „Kantas. Kambarys, kuriame negalvojama“, Valstybinis Vilniaus mažasis teatras;
• Andrius Gaučas už Kliunkio Pliumpio vaidmenį spektaklyje „Alisa Veidrodžio karalystėje“, Nacionalinis Kauno dramos teatras;
• Darius Meškauskas už Janinos Neimanės vaidmenį spektaklyje „Mane vadina Kalendorium“, Klaipėdos dramos teatras;
• Oskar Wyganowski už Larso Alsvago vaidmenį spektaklyje „Moters dalys“, Vilniaus senasis teatras.
• Iga Gańczarczyk ir Anna Smolar už spektaklio „Paukščiai“ dramaturgiją, Lietuvos nacionalinis dramos teatras;
• Rimantas Kmita už spektaklio „Šok, Edita, šok“ dramaturgiją, Valstybinis Šiaulių dramos teatras;
• Herkus Kunčius už spektaklio „Danaja ir piktadarys“ dramaturgiją, Panevėžio teatras „Menas“;
• Laura Kutkaitė už spektaklio–performatyvios paskaitos „Tremolo“ dramaturgiją, MMLAB teatras, „Bilietų nėra“.
• Marijus Jacovskis už baleto „Kopelija“ scenografiją, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras;
• Lauryna Liepaitė už spektaklio „Priešinimosi melancholija“ scenografiją, Juozo Miltinio dramos teatras;
• Gintaras Makarevičius už spektaklio „Laukinė antis“ scenografiją, Valstybinis jaunimo teatras;
• Agata Skwarczynska už spektaklio „Lietuviškos vėlinės“ scenografiją, Nacionalinis Kauno dramos teatras;
• Sigita Šimkūnaitė už šokio spektaklio „Onos“, Šeiko šokio teatras, spektaklių „Chroma“, MMLAB teatras, Valstybinis Jaunimo teatras, ir „Žiurkės“, Valstybinis Vilniaus mažasis teatras, scenografiją.
• Liucija Kvašytė už spektaklio „Milena“ kostiumų dizainą, Klaipėdos dramos teatras;
• Sandra Straukaitė už spektaklio „Kantas. Kambarys, kuriame negalvojama“, Valstybinis Vilniaus mažasis teatras, šokio spektaklio „Onos“, Šeiko šokio teatras, ir šokio spektaklio vaikams „Panama labai graži“, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, kostiumų dizainą;
• Renata Valčik už spektaklio „Alisa Veidrodžio karalystėje“ kostiumų dizainą, Nacionalinis Kauno dramos teatras.
• Eitvydas Doškus už spektaklio „Milena“ videografiją, Klaipėdos dramos teatras;
• Lukas Miceika už videografinio koncerto „Dangaus konstruktorius“ videografiją, Valstybinis ansamblis „Lietuva“;
• Eugenijus Sabaliauskas už spektaklio „Priešinimosi melancholija“ šviesų dizainą, Juozo Miltinio dramos teatras;
• Dainius Urbonis už spektaklio „Milena“ šviesų dizainą, Klaipėdos dramos teatras.
• Pablo Garreton už šokio spektaklio „Shield is a Weapon“ (liet. „Skydas yra ginklas“) muziką, „Tanzhaus nrw“, „Tanzfaktur Köln“ ir Nepriklausomo šiuolaikinio šokio meno organizacija „Be kompanijos“;
• Jievaras Jasinskis už baleto „Kopelija“ muzikinę rekompoziciją, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras;
• Vygintas Kisevičius už spektaklio „Priešinimosi melancholija“ muziką, Juozo Miltinio dramos teatras;
• Lina Lapelytė už spektaklio „Kosminiai namai“ muziką, MMLAB teatras, „TR Warszawa“;
• Mantas Mockus už spektaklio „Icarus machine“ muziką, Valstybinis Šiaulių dramos teatras.
• Gabrielė Bukinė už Adrianos vaidmenį operoje „Adriana Lekuvrer“, Kauno valstybinis muzikinis teatras, Estijos tarptautinis operos festivalis „PromFest“;
• Tadas Girininkas už Leporelo vaidmenį operoje „Don Žuanas“, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras;
• Dovilė Kazonaitė už Rozalindos vaidmenį operetėje „Šikšnosparnis“, Panevėžio muzikinis teatras;
• Gytis Šimelionis už Panelės Agatos Trančbul vaidmenį miuzikle „Matilda“, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras;
• Dominykas Vaitiekūnas už Hedwig vaidmenį miuzikle „Hedwig and the Angry Inch“, VšĮ „Darbininkai“.
Baleto solistė / solistas
• Edvinas Jakonis už Natanaelio vaidmenį balete „Kopelija“, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras;
• Marija Kastorina už Lizos vaidmenį balete „Tuščias atsargumas“, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras;
• Jonas Laucius už Čiurlionio vaidmenį šokio spektaklyje „Karalių pasaka“, Anželikos Cholinos šokio teatras;
• Stefanija Nosovaitė už Karmen vaidmenį šokio spektaklyje „Karmen“, Kauno valstybinis muzikinis teatras;
• Ieva Repšytė už Kopelijos vaidmenį balete „Kopelija“, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras.
• Liza Baliasnaja už šokio spektaklio „Shield is a Weapon“ (liet. „Skydas yra ginklas“) choreografiją, „Tanzhaus nrw“, „Tanzfaktur Köln“ ir Nepriklausomo šiuolaikinio šokio meno organizacija „Be kompanijos“;
• Anželika Cholina už šokio spektaklio „Karalių pasaka“ choreografiją, Anželikos Cholinos šokio teatras;
• Birutė Letukaitė už šokio spektaklio „Godos 3.0“ choreografiją, Kauno šokio teatras „Aura“;
• Agnietė Lisičkinaitė ir Igor Shugaleev už šokio spektaklio „Clap & Slap“ choreografiją, Nepriklausomo šiuolaikinio šokio meno organizacija „Be kompanijos“;
• Martynas Rimeikis už baleto „Kopelija“ choreografiją, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras.
• Liza Baliasnaja už šokio spektaklio „Shield is a Weapon“ (liet. „Skydas yra ginklas“) atlikimą, „Tanzhaus nrw“, „Tanzfaktur Köln“ ir Nepriklausomo šiuolaikinio šokio meno organizacija „Be kompanijos“;
• Ester Bega už vaidmenį šokio spektaklyje „Godos 3.0“, Kauno šokio teatras „Aura“;
• Pepe Jaimes už M. K. Čiurlionio vaidmenį šokio spektaklyje „Jūra“, Kauno šokio teatras „Aura“;
• Sigita Mikalauskaitė ir Telman Ragimov už šokio atlikimą įsivaizduojamoje M. K. Čiurlionio operoje „Jūratė“, „Operomanija“ ir Vilniaus senasis teatras;
• Marius Pinigis už šokio atlikimą spektaklyje „Žmogus Mėnulyje“, šokio trupė „Nuepiko“.
Spektaklis vaikams ir jaunimui
• Ieva Jackevičiūtė už spektaklį paaugliams „Kastukas“, teatras „No Shoes“;
• Justas Tertelis ir Raimondas Klezys už performatyvią paskaitą jaunimui „Beveik laimingas“, teatras „No Shoes“;
• Daria Verovka, Sandra Straukaitė, Sigita Šimkūnaitė ir Silvija Miliūnaitė už šokio spektaklį vaikams „Panama labai graži“, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras;
• Žilvinas Vingelis ir Renata Valčik už spektaklį „Alisa Veidrodžio karalystėje“, Nacionalinis Kauno dramos teatras;
• Oskar Wyganowski už spektaklį „Klausau, Jūsų Didenybe!“, Vilniaus senasis teatras.
Lėlių ir objektų teatro spektaklis
• Saulė Degutytė už lauko spektaklį „Mergaitė su šau(kš)tuvu“, „Stalo teatras“;
• Tin Grabnar už miniatiūrų spektaklį „Transportas: Prisisekite saugos diržus!“, Klaipėdos lėlių teatras;
• Justina Jukonytė ir Neringa Keršulytė už spektaklį „Apie žmogų“, Vilniaus teatras „Lėlė“;
• Monika Mikalauskaitė-Baužienė už vaidmenį lėlių spektaklyje suaugusiesiems „Aš visada šalia“, Klaipėdos lėlių teatras ir „Cie La Neige sur les Cils“;
• Jūratė Trimakaitė ir Elena Selena už spektaklį „Lapiukas ir žiema“, Kauno valstybinis lėlių teatras.
Tarpdisciplininio scenos meno kūrinys
• Gildas Aleksa už šiuolaikinio cirko ir teatro spektaklį „Šarūnas“, „Teatronas“;
• Neringa Černiauskaitė ir Ugnius Gelguda už harmonijas ir disonansus grybaujant su terapeutu „Sporos“, „Operomanija“, „Performa“;
• Darius Gumauskas už dokumentinę fikciją „Anoniminiai šokiai“, Valstybinis Šiaulių dramos teatras, „Operomanija“;
• Laura Kutkaitė už spektaklį-performatyvią paskaitą „Tremolo“, MMLAB teatras, „Bilietų nėra“;
• Lina Lapelytė už spektaklį „Kosminiai namai“, MMLAB teatras, „TR Warszawa“.
Pradedančioji menininkė / pradedantysis menininkas
• Inga Juškevičiūtė už Hedvigos vaidmenį spektaklyje „Laukinė antis“, Valstybinis jaunimo teatras;
• Laurynas Luotė už vaidmenį monospektaklyje „Be ryšio“, „Meno banga“;
• Miglė Navasaitytė už Alisos vaidmenį spektaklyje „Alisa Veidrodžio karalystėje“, Nacionalinis Kauno dramos teatras;
• Marija Petraitytė už kostiumų dizainą operetėje „Šikšnosparnis“, Panevėžio muzikinis teatras;
• Karolis Zajauskas už spektaklio „Piteris Penas“ režisūrą, Kauno miesto kamerinis teatras, ir šviesų dizainą spektaklyje „Icarus machine“, Valstybinis Šiaulių dramos teatras.