Prezidentūros siūlymas ir Vyriausybės programa
Prezidentūros nuomone, siūloma nauja „Sodros“ biudžeto perviršio paskirstymo proporcija būtų teisingesnė, išlaikytų fiskalinį tvarumą.
Pastarųjų kelių metų „Sodros“ biudžeto rodikliai rodo, kad individualiosios pensijos dalis galėjo būti indeksuojama sparčiau. Šiemet tam skirti 37 mln. eurų, pernai – 47 mln. eurų, tuo metu 2023 m. – 120 mln. eurų, o 2022 m. – 70 mln. eurų.
Tikslas spartinti senatvės pensijų didinimą įrašytas ir Vyriausybės programoje. Žada ir toliau indeksuoti „Sodros“ pensiją, atsižvelgiant į darbo užmokesčio augimą bei siekiant pajamų pakeitimo normą priartinti prie ES valstybių narių vidurkio.
„Nustatysime socialiai priimtiną balansą tarp Socialinio draudimo rezervinio fondo kaupimo ir pensijų didinimo“, – nurodoma programoje.
Primename, kad pensijos indeksuojamos kiekvienų metų pradžioje, atsižvelgiant į vidutinio darbo užmokesčio augimą ir infliaciją.
Vertindama prezidento siūlymą Socialinės apsaugos ir darbo ministerija „Delfi“ sakė, kad šiuo metu vyksta diskusijos ir ši iniciatyva yra svarstoma Seime.
„Tai yra vienas iš šaltinių, kurį būtų galima naudoti pensijų didinimui, nes pensinio amžiaus žmonių skurdo rizikos lygis vis dar gana aukštas. Mūsų požiūriu, svarbiausia yra išlaikyti socialiai priimtiną balansą tarp socialinio draudimo rezervinio fondo augimo ir pensijų didinimo“, – teigiama komentare „Delfi“.
Pasak ministerijos, 2026 metais vidutiniškai pensijų didėjimas sieks 12 proc., tad pensijos augs sparčiau nei darbo užmokestis ir infliacija. Vidutinė senatvės pensija nuo 2026 metų pradžios ūgtels apie 80 eurų ir pasieks 750 eurų, o vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, augs 90 eurų ir pasieks 810 eurų.
Tokiu būdu vidutinė senatvės pensija turintiems būtinąjį stažą pasieks 51,1 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“.
Šių metų pabaigoje planuojamas rezervo dydis – daugiau nei 4 mlrd. eurų
Vis dėlto Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pakomentavo, kad „Sodros“ rezervo dydis yra dinamiškas ir keičiasi priklausomai nuo finansinių srautų. Praėjusių metų gruodžio 31 dieną rezervinio fondo dydis kaupimo principu siekė 3,6 mlrd. eurų, šių metų pabaigoje jis, planuojama, sieks apie 4,4 mlrd. eurų.
„Sodros“ rezervo lėšos yra investuojamos atsakingai ir konservatyviai, siekiant apsaugoti jų vertę ir užtikrinti likvidumą. Lėšos gali būti investuojamos į mažos rizikos finansinius instrumentus, tokius kaip Vyriausybės vertybiniai popieriai ar indėliai.
Tiksli lėšų paskirstymo struktūra priklauso nuo investavimo strategijos, kuri yra nuolat peržiūrima ir atnaujinama. Didelė dalis lėšų yra laikoma likvidžiose sąskaitose, kad prireikus būtų galima operatyviai padengti finansinius įsipareigojimus“, – komentare paaiškino ministerija.
Praėjusių metų pabaigoje apie 860 mln. eurų sudarė ilgalaikės ir trumpalaikės investicijos į vertybinius popierius, apie 417 mln. eurų – terminuoti indėliai, apie 830 mln. eurų – apskaičiuotas teigiamas 2024 metų rezultatas, dar 1,5 mlrd. – lėšų likutis sąskaitoje.
Šiuo metu pensijų indeksavimui „Sodros“ rezervo lėšos nėra tiesiogiai naudojamos, pridūrė institucija.
„Pensijų indeksavimas finansuojamas iš einamųjų „Sodros“ biudžeto pajamų, viršijančių patiriamas išlaidas. Rezervas yra skirtas netikėtiems ir laikiniems finansinių srautų svyravimams kompensuoti“, – rašoma komentare.
„Sodros“ rezervas, pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, skirtas užtikrinti valstybinio socialinio draudimo sistemos finansinį stabilumą ir tęstinumą. Jis naudojamas tais atvejais, kai pajamos laikinai atsilieka nuo išlaidų.
„Pavyzdžiui, per ekonomikos nuosmukį, kai sumažėja įmokos, arba įvykus nenumatytiems socialiniams įvykiams (pavyzdžiui, pandemijos metu), kai išlaidos socialinėms išmokoms (ligos, nedarbo ir kita) staiga išauga. Rezervas leidžia sklandžiai vykdyti visus finansinius įsipareigojimus gyventojams, nelaukiant papildomo valstybės biudžeto finansavimo. Paskutinį kartą rezervo lėšos buvo pasitelktos kaip „finansinė pagalvė“ 2020 metais prasidėjus pandemijai“, – apibendrino ministerija.
Tiesa, SADM taip pat perdavė neturinti informacijos, kiek kitąmet galėtų augti pensijos. „Kiek konkrečiai galėtų didėti pensijos, paaiškės Vyriausybei apsisprendus dėl biudžeto“, – nurodė atstovai.
Bartkus pasisako kritiškai
Socialinio draudimo sistemoje „Sodros“ rezervas buvo sugalvotas sukaupti tam, kad gerais laikais, kai užimtumas ir darbo užmokestis auga, būtų sukauptas pakankamo dydžio rezervas, kuris sistemai leistų įgyvendinti įsipareigojimus tada, kai ekonomika bus krizėje, antrina Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas, ekonomistas Algirdas Barkus.
Be to, „Sodros“ rezervas skirtas ne tik pensijoms ir jų augimui, bet ir kitiems poreikiams, socialinėms garantijoms nutikus nelaimingiems atsitikimams darbe ar netekus darbo.
„Jeigu užduosime klausimą: ar šiuo metu sukauptas rezervas jau yra pakankamas, kad atlaikytume šį klausimą (išlaikyti nesumažėjusių pensijų mokėjimą – „Delfi“) ir atlaikytume finansinę krizę.
Norint atsakyti į šį klausimą, sugrįžkime į 2008 metus. „Sodra“ su deficitu susidūrė ne vienerius, ne dvejus metus, o aštuonerius metus iš eilės. Per tiek laiko žmogus baigia mokyklą nuo penktos iki dvyliktos klasės. Nuo 2008 iki 2015 metų išlaidos viršijo pajamas 4 mlrd. eurų“, – pažymėjo jis.
Ekonomistas kėlė klausimą – kokio dydžio turėjo būti „Sodros“ rezervas 2008 metais, kad krizės laikotarpiu nereikėtų skolintis? Atsakymas – 4 mlrd. eurų rezervą, nes išlaidos siekė 3,67 mlrd. eurų.
Taigi, metinės „Sodros“ išlaidos turėjo 9,5 proc. viršyti metines išlaidas – rezervas turi prilygti metiniam socialinės apsaugos sistemos biudžetui.
Iš viešai prieinamų duomenų prognozuojama, kad metų gale „Sodros“ rezervas sieks apie 4,2 mlrd. eurų, o suplanuotos išlaidos siekia apie 7,9 mlrd. eurų, skaičiuoja A. Bartkus.
Su tokiu rezervu atlaikytume perpus lengvesnę finansinę krizę, nei buvo 2008 metais. Be abejonės, tai nėra mažas rezervas, bet tokios krizės, kaip 2008 metais, mes neatlaikysime.
Algirdas Bartkus
„Kitas dalykas. Karinio konflikto atveju, kai reikėtų įgyvendinti įsipareigojimus, mokėti nedarbo išmokas, senatvės pensijas ir t.t., reikia suprasti vieną dalyką: daug vyrų dalyvautų kariniuose veiksmuose, jie būtų pakviesti į karinę tarnybą ir užimtumas bei įplaukos į „Sodros“ rezervą būtų gerokai mažesnės.
Gyvenant tokioje geopolitinėje situacijoje, gyvenant tokiais neramiais laikais, reikia turėti didesnį rezervą – neturite džiaugtis tik keturiais milijardais“, – įžvalga pasidalijo A. Bartkus.
Povilauskas: ką rodo užuominos?
SEB banko vyr. ekonomistas Tadas Povilauskas „Facebook“ paskyroje taip pat svarstė, kokie gali būti senatvės pensijų pokyčiai.
Indeksavimo koeficientas pagal atnaujintas Finansų ministerijos prognozes rodo, kad kitąmet vidutiniškai pensijos baziniu scenarijumi turėtų didėti 9,8 proc.
Kiek gali būti papildomai didinama individuali pensijos dalis? Priklausys nuo prognozuojamo pertekliaus (o jis nuo to, kiek papildomai būtų didinamos pensijos) – pavyzdžiui, jeigu jis kitais metais būtų 500 mln. eurų, tada papildomam indeksavimui būtų skirta bent 100 mln. eurų. O tai reikštų, kad individuali pensijos dalis augtų ne 9,8 proc., o maždaug 13 proc.
Bet galbūt bus skiriama ne 20, o 50 proc. pertekliaus? Tik reikia atsiminti, kad mažinant „Sodros“ perteklių reikia mažinti ir valstybės biudžeto deficitą, kad konsoliduotas biudžeto deficitas nedidėtų“, – dėstė jis.
Mačiulis: infliacija gali būti viena aukščiausių regione
Jei nuo kitų metų prezidento iniciatyva įsigalios, ekonomiką užlies pinigai iš antrosios pensijų pakopos ir dar bus 11,1 proc. didinama minimali mėnesinė alga (MMA), kokią tai įtaką turės ekonomikai?
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad visa tai Lietuvos ekonomikai reikš klestėjimą.
„Tai bus visiškai klestėjimo metas, nes vienu metu į ekonomiką įliejama daug pinigų, kurie buvo kaupti ilgą laiką. Dar neaišku, kaip gyventojai elgsis, bet įsivaizduokime tą scenarijų, kuomet trečdalis darbuotojų savo sukauptas lėšas pensijų fonduose bando atsitraukti. Tai iš tų lėšų jie gauna du trečdalius, o trečdalis keliauja į „Sodrą“. „Sodros“ perviršis kitais metais bus virš milijardo eurų.
Prezidento siūlymas – 20 procentai yra minimali riba, maksimali riba įstatyme pensijų yra 75 procentai. Čia vėlgi Vyriausybė spręs, kokią dalį to perviršio taikyti.
Mes galime turėti efektą, kai iš pensijų fondų lėšos keliauja ir į gyventojų asmenines sąskaitas ir dalį jų gali išleisti arba reinvestuoti. Dalis grįžta į „Sodrą“ ir tuo pačiu metu akimirksniu iš „Sodros“ sugrįžusių pinigų iš pensijų fondų yra didinamos pensijos, – „Delfi“ laidoje „Verslo tema“ kalbėjo ekonomistas.
Tai reiškia, kad darbuotojai gauna vienkartines pajamas, jos padidėja ir pensininkams. Be to, kalbama apie daugiau nei dešimtadalį didėjančius atlyginimus.
„Vienareikšmiškai pajamų augimas viršys infliaciją kelis kartus, bet visi veiksniai pakels ir infliaciją. Labai tikėtina, kad infliacija Lietuvoje kitais metais bus didžiausia visame regione“, – konstatavo N. Mačiulis.
Su „Delfi“ jis papildomai pasidalijo ir savo skaičiavimais, kiek kitais metais galėtų augti pensijos, jei būtų „Sodros“ biudžeto perviršis būtų naudojamas drąsia, nei Prezidentūros siūlyme.