Kodėl pakilo „Euribor“ ir ką tai reiškia gyventojams?
Tarpbankinė palūkanų norma „Euribor“ jau didėja, o populiariausia Lietuvoje – 6 mėn. trukmės – pašoko būtent pastarosiomis dienomis. Dabar ji siekia apie 2,5 proc. Augimu neatsiliko 12 mėn. trukmės rodiklis, dabar jau esantis ties 2,86 proc.
„Euribor“ naujausi duomenys ir pokytis per pastaruosius metus:
„Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė komentuoja „Delfi“, kad finansų rinkos yra sudirgusios, palūkanų normų ateities sandoriai taip pat jautriai reaguoja į konfliktą Artimuosiuose Rytuose bei į nuogąstavimus dėl gresiančios infliacijos bangos.
Pasak jos, normalu, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) neskuba imtis drastiškų sprendimų, kai neapibrėžtumas toks didelis.
„Natūralu, kad finansų rinkų dalyviai padidėjusias infliacijos rizikas įskaičiuoja ir, atitinkamai, didesnė tikimybė, jog ateityje Europos Centrinis Bankas keis palūkanų normas ir imsis „vanagiškų“ sprendimų.
Tai reiškia, kad imsis didinti palūkanų normas. Ir tai veikia ne tik ateities sandorius, bet tai veikia ir šiek tiek ilgesnės trukmės „Euribor“ palūkanų normas“, – aiškina ekonomistė.
Taigi, neapibrėžtumo keliama rizika įskaičiuojama į ilgesnės trukmės palūkanų normas, o tai reiškia, į paskolų kainą daliai žmonių.
„Tiems gyventojams, kuriems yra paskolų perfiksavimo, perkainojimo laikotarpiai, tą „Euribor“ tenka užsifiksuoti, dėl šitų minėtų rizikų, aukštesniame lygyje“, – aiškina I. Genytė-Pikčienė.
Dabar gyvename scenarijų laikotarpiu.
Indrė Genytė-Pikčienė, „Artea“
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas ketvirtadienį teigė, kad dėl augančio „Euribor“ jau padidėjo būsto paskolos įmoka tiems paskolų turėtojams, kuriems nuo kovo persiskaičiavo palūkanų normos.
SEB banko duomenimis, vidutinė būsto paskolos suma 2025 metais siekė apie 111 tūkst. eurų. Remiantis skaičiavimais, jei 111 tūkst. eurų paskolos likęs laikotarpis yra 25 metai, palūkanoms padidėjus nuo 4,0 proc. iki 4,3 proc., mėnesinė įmoka išaugtų apie 19 eurų.
Jeigu paskolų palūkanų norma padidėtų iki 5,0 proc., tai reikštų 64 eurais didesnes išlaidas per mėnesį.
Pasak SEB banko ekonomisto, dabar rinkos vertina, kad iki metų pabaigos ECB dabartinę 2 proc. bazinę palūkanų normą gali didinti tris kartus iki 2,75 procento. Kita vertus, pasikeitus karo Irane eigai ir sumažėjus energetikos produktų kainoms, palūkanų lūkesčiai gali vėl greitai pasikeisti.
Vis dėlto esą augančios įmokos jau yra juntamos, tačiau kol kas daugumai gyventojų jos neturėtų sukelti šoko, prisiminus, kad dar prieš dvejus metus „Euribor“ palūkanų normos siekė 4 procentus.
Net ir nedidelis palūkanų augimas didina finansinę naštą namų ūkiams.
Tadas Povilauskas, SEB
„Nors įmokos didėja, dabartinių prognozių kontekste poveikis gyventojų finansams išlieka labiau laipsniškas nei staigus.
Tačiau nerimas dėl ūgtelėsiančios infliacijos, prastesnių galimybių sutaupyti pradinį įnašą, bei nežinomybės, kiek gali augti palūkanų normos, turėtų pradėti vėsinti įkaitusią būsto rinką“, – pažymi T. Povilauskas.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad nors kovo 19 dieną ECB nepakėlė palūkanų normų, tačiau Lietuvos gyventojams ir verslui aktualiausias rodiklis – „Euribor“ – jau pakilo.
„Taip yra todėl, kad „Euribor“ keičiasi ne tada, kai ECB priima sprendimą didinti ar mažinti palūkanų normas, bet tada, kai finansų rinkų dalyviai tikisi palūkanų normų pokyčio artimiausiais mėnesiais.
Paprastai sakant, 6 mėnesių „Euribor“ atspindi tai, kokių vidutinių ECB nustatytų palūkanų normų tikisi rinkos dalyviai per artimiausius 6 mėnesius“, – pranešime sako ekonomistas.
Euro zonos bazinės palūkanų normos šiuo metu (nekeistos nuo 2025 metų vasaros):
Stagfliacijos rizika ir nelengva ECB padėtis
Tačiau „Euribor“ pakilimas yra tik viena problema. Esama ir kitos rizikos.
„Šio karo ir gilėjančios energijos krizės kontekste centriniai bankai susiduria su nelengva užduotimi – kaip slopinti infliaciją, kuomet energijos kainų šuolis gali stumtelėti visą ekonomiką link stagnacijos ar net nuosmukio?“, – klausia N. Mačiulis.
Anot jo, šiuo metu euro zonoje infliacijos šaltinis yra beveik išskirtinai išorinis, nesusijęs su pertekline paklausa ar ekonomikos perkaitimu. Todėl didesnės palūkanų normos vargu, ar turėtų įtakos infliacijai, tik dar labiau slopintų vartojimą ir kai kurias investicijas.
Energijos kainų šuolis greitai išplinta į visus ekonomikos kampelius.
Nerijus Mačiulis, „Swedbank“
„Dėl šios priežastis ECB, tikėtina, bandys kuo ilgiau ignoruoti energijos kainų šuolį ir didėjančią infliaciją, bet to negalės daryti ilgai. 2021 metais centriniai bankai stebėjo sparčiai kylančias kainas ir atkakliai tai vadino „laikinu“ ir „praeinančiu“ reiškiniu, bet 2022 metais, infliacijai toliau įsibėgėjant, buvo priversti sparčiai kelti palūkanų normas“, – primena ekspertas.
Tad nors dabartinis infliacijos šokas esantis šiek tiek kitoks nei prieš penkmetį, vis dėlto ilgai centriniai bankai jo ignoruoti negalės. Brangstantis kuras kelia transporto kaštus ir, atitinkamai, daugelio prekių kainas.
„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas kovo pradžioje komentavo, kad nors rinkos dalyviai didino „Euribor“ prognozes, tačiau ECB atstovai viešai pabrėžė, jog neskuba keisti palūkanų politikos ir kol kas yra patenkinti dabartiniu bazinių palūkanų lygiu (jie jų ir nepakeitė kovo 19 dieną).
„Todėl šiuo metu nereikėtų skubėti daryti išvados, kad galimas infliacijos šuolis euro zonoje neišvengiamai privers ECB didinti bazines palūkanas. Toks sprendimas vargu, ar padėtų suvaldyti energetikos kainų nulemtą infliaciją, tačiau galėtų lengvai išprovokuoti dar vieną euro zonos ekonomikos susitraukimo etapą“, – perspėja A. Izgorodinas.
„Euribor“ laukia tolesnis augimas, taip prognozuoja „Chatham Financial“ analitikai (naujausi kovo 23 dienos duomenys):
„Artea“ vyriausioji ekonomistė I. Genytė-Pikčienė taip pat kalba apie sudėtingą centrinių bankų padėtį.
„Reikia suvokti, kokioje nedėkingoje situacijoje centriniai bankai gali atsidurti, jeigu tas konfliktas (Artimuosiuose Rytuose – red.) tęsis, nes gresia stagfliacijos situacija: iš vienos pusės turėtume aukštą infliaciją – kaip žinoma, centriniams bankams infliacijos suvaldymas yra kertinis jų mandatas, – bet tai eitų koja kojon su stagnuojančia ar net smunkančia ekonomikos raida“, – sako ekonomistė.
Taigi, pasak jos, tos aukštos palūkanų normos dar labiau varžytų ekonomiką.
„Centriniai bankai, matyt, vertins infliacijos mastą ir neskubės reaguoti, nes paprastai tokie ne ekonominės prigimties šokai ir jų sukelta infliacijos banga yra linkusi pati save užsmaugti“, – analizuoja ekspertė.
Aukštos palūkanų normos dar labiau užsmaugtų ekonomikos aktyvumą ir silpnintų ekonomikos pulsą.
Indrė Genytė-Pikčienė, „Artea“
Kitaip tariant, kainų šokai, kurie lėtina ekonomikos raidą ir, atitinkamai, mažina paklausą, – jie taip pat vėsina ekonomiką, „veikia kaip šaltas dušas ekonomikos aktyvumą, tad tų aukštesnių palūkanų normų gali ir neprireikti“.
SEB banko ekonomistas T. Povilauskas savo ruožtu rekomenduoja gyventojams aktyviai stebėti savo finansus.
„Didėjant įmokoms verta peržiūrėti savo biudžetą įvertinant turimą finansinį rezervą. Besibaiminantiems dar didesnių palūkanų normų, verta apsvarstyti palūkanų rizikos valdymo galimybes“, – teigia jis.
Anot jo, net ir kelių dešimtųjų procentinio punkto palūkanų normų pokytis gali lemti šimtus eurų papildomų išlaidų per metus.
ECB tikina, kad nepasiduos abejonėms
I. Genytė–Pikčienė rekomenduoja nespekuliuoti, kiek ir kokiu mastu ECB galėtų didinti palūkanas, nes situacija labai neapibrėžta ir nuolat kinta.
„Dabar gyvename scenarijų laikotarpiu ir, atitinkamai, tuos scenarijus mums diktuoja ne ekonominė situacija, o geopolitinė situacija (…). Reikia suvokti neapibrėžtumo mastą ir nepasiduoti bereikšmiam spekuliavimui“, – sako ji.
Savo ruožtu ECB vadovė Christine Lagarde pareiškė, kad reguliuotojas turi keletą galimybių, kaip reaguoti į energetinį šoką, kurį sukėlė karas Artimuosiuose Rytuose, praneša ELTA.
Teigdama, kad pasaulis susiduria su „didžiule neapibrėžtimi“, Ch. Lagarde pabrėžė, esą ECB yra gerai pasirengęs įveikti tokius neramumus, nes infliacija šiuo metu yra prie planinio 2 proc. rodiklio, o euro zonos ekonomika stovi ant tvirto pagrindo.
„Turime laipsniškų reagavimo priemonių rinkinį“, – kalbėdama Frankfurte, kur yra įsikūrusi ECB būstinė, sakė ji.
„Dvejonės mūsų neparalyžiuos: mūsų įsipareigojimas vidutinės trukmės laikotarpiu užtikrinti 2 proc. infliaciją yra besąlygiškas“, – tikino Ch. Lagarde.