Eina jau kelinta savaitė, kai Iranas blokuoja itin pasaulinei prekybai svarbų Hormūzo sąsiaurį, neleisdamas juo plaukti naftos ir suskystintų gamtinių dujų tanklaiviams. Dėl to naftos kainos ėmė šuoliuoti, o ši įtampa jau kuris laikas atsispindi ir degalinių švieslentėse.
Kaip rodo Europos Komisijos kas savaitę skelbiamas degalų kainų biuletenis, kovo 23 dieną Lietuvoje litras dyzelino vidutiniškai kainavo 2,1 euro, o toks pats kiekis populiariausios 95 rūšies benzino – 1,725 euro.
Latviai už dyzeliną mokėjo apie 2,023 euro, už benziną – 1,791 euro.
Estijoje kainos kiek švelnesnės: už litrą dyzelino čia teko atseikėti apie 1,775 euro, benzino – 1,654 euro.
Dyzelinu varomus automobilius vairuojantys gyventojai, ko gero, jau įprato už šią degalų rūšį mokėti daugiau, tačiau taip buvo ne visada. Remiantis puslapio fuel–prices.eu istoriniais duomenimis, prieš 5 metus, kovo 15 dieną, litras dyzelino Lietuvoje kainavo 1,134 euro, benzino – 1,228 euro.
O jei pažvelgtume iš dar tolimesnės laiko perspektyvos, pamatytume, kad 2010 metų kovo 15 dieną mūsų šalyje dyzelinas kainavo 0,977 euro už litrą, benzinas – 1,158 euro.
Tad kas pasikeitė, kad už dyzeliną dabar tenka mokėti daugiau?
Povilauskas: lėmė ir akcizai, ir tarptautinė aplinka
Kaip aiškino SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas, žmonės turėtų įvertinti tai, kad pastaraisiais metais akcizas, su papildoma anglies dvideginio (CO2) dedamąja, labiau augo būtent dyzelinui.
„Jeigu žiūrėtume į ilgesnį laikotarpį, anksčiau akcizai dyzelinui buvo gerokai mažesni, prieš 10–15 metų dyzelinas buvo laikomas draugiškesne pagal kainą degalų rūšimi.
Bet po „dieselgate“ skandalo 2015 metais (jis kilo, kai paaiškėjo, kad „Audi“, „Porsche“ ir „Volkswagen“ automobiliuose buvo įtaisyta įranga, kuri leido klastoti teršalų išmetimo duomenis – aut. pastaba) ir vėliau, įsitvirtinus Žaliajam kursui, akcizai dyzelinui buvo imti didinti gerokai labiau. Šiuo metu dyzelino ir benzino akcizai yra labai panašūs“, – „Delfi“ sakė T. Povilauskas.
Remiantis Finansų ministerijos puslapyje pateikiamais duomenimis, akcizai bešviniam variklių benzinui 2026 metais siekia 562 eurus (466 eurus sudaro pastovioji dalis + 96 eurus CO2 dedamoji) už 1 tūkst. litrų produkto, gazoliams (dyzeliniams degalams) – 553,6 eurus (500 eurų sudaro pastovioji dalis + 53,6 euro CO2 dedamoji) už 1 tūkst. litrų.
Ekonomistas tęsė, kad kainos degalinėse yra nustatomos pagal didmenines kainas. Naftos perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“ žiūri, kiek degalai kainuoja pagrindiniuose jų tiekimo centruose.
„Iš esmės žiūrima į tai, kokia yra vadinamoji Antverpeno–Roterdamo–Amsterdamo (ARA) kaina. Tarptautiniuose hub’uose (liet. centruose) dyzelino kaina yra padidėjusi gerokai labiau nei benzino. Tai lemia fundamentiniai dalykai, kurie prasidėjo dar nuo 2022 metų karo Ukrainoje pradžios.
Istoriškai Europos perdirbimo gamyklose mes nepasigaminame pakankamai dyzelino. Benzino pasigaminame ir dar jį eksportuojame, o pigaus dyzelino prieš karą Ukrainoje Europos Sąjunga gaudavo iš Rusijos. Dėl sankcijų politikos buvome priversti pakeisti tą rinką ir pigaus rusiško dyzelino Europoje nebeliko, atsirado Artimųjų Rytų, Indijos, Turkijos rinkos. Dabar, kai konfliktas išplito ir į Hormūzo sąsiaurį, įtampa ir nerimas, iš kur Europai jo gauti, dar labiau padidėjo“, – priežastis įvardijo ekspertas.
Akcizų sumažinimas dyzelinui turėtų būti trumpalaikė priemonė
Finansų ministerija siūlo laikinai Lietuvoje sumažinti akcizą degalams. Jei iniciatyvai būtų pritarta, iki birželio 15 dienos būtų mažinama akcizų tarifo pastovioji dalis tiek įprastam, standartiniu akcizų tarifu apmokestinamam, dyzeliniam kurui, tiek žemės ūkio ir žuvininkystės veikloje naudojamam žymėtam dyzelinui.
Įprastam dyzelinui ji mažėtų nuo 500 iki 450 eurų už 1 000 litrų produkto, o žemės ūkiui skirtam dyzelinui – nuo 60 iki 10 eurų.
Skaičiuojama, kad dėl mokestinių pakeitimų galutinė degalų kaina vartotojams galėtų sumažėti apie 0,06 euro už litrą (su PVM).
Klausiamas, ar akcizo dyzelinui sumažinimas būtų tinkama priemonė dabartinėje situacijoje, T. Povilauskas sutiko, kad tai nuimtų šiek tiek įtampos nuo kainos, tačiau toks žingsnis neturėtų būti amžinas.
„Tai turėtų būti trumpalaikis sprendimas, susietas su didmenine dyzelino kaina. Jeigu kaina iki metų pabaigos viršija tam tikrą lygį, akcizą sumažinti, o kitais metais viską vėl grąžinti atgal. Pagrindinės biudžeto pajamos ateina iš pridėtinės vertės mokesčio, tai valstybė nuo litro dyzelino dabar susirenka apie 7–10 centų daugiau. Tik įdomu, kaip teisiškai sudėlioti akcizų mažinimą, nes suprantame, kad bet kokie laikini dalykai paskui tampa ilgalaikiai“, – svarstė T. Povilauskas.
Kaimyninė Estija, pasak pašnekovo, jau nusprendė akcizo nuo šių metų gegužės nedidinti, klausimas, ką darys Latvija, kurioje rudenį vyks parlamento rinkimai.
„Dyzelino kaina Lietuvoje yra didesnė nei vidutinė ES, tad toks laikinas sprendimas yra svarstytinas“, – pridūrė ekonomistas.