„Mes norime augti Lietuvoje, jau daug čia investavome. (…) Manome, kad galime padvigubinti srautus per ateinančius metus, bet tam reikės, kad tiek oro uostai, tiek valdžia dirbtų kartu su mumis siekiant sumažinti mokesčius. Kodėl? Nes tai yra tai, ką kiti konkurentai Europoje daro“, – spaudos konferencijoje Vilniuje kalbėjo „Ryanair“ komercijos direktorius Jasonas McGuinnessas.
Airijos avialinijų oro uostų ir komercijos finansų direktorius Raymondas Kelliheris teigė, kad „Ryanair“ būtų pasiruošę Lietuvoje laikyti tris papildomus lėktuvus, padidinti keleivių srautus nuo 1,4 mln. iki 2,8 mln. vietų, pristatyti 10 naujų maršrutų. Tai taip pat leistų sumažinti skrydžių kainas, sukurti naujų darbo vietų.
„Bet grąžinkite oro uostų rinkliavą, kaip buvo prieš 30 proc. padidinimą“, – sakė „Ryanair“ komercijos vadovas.
J. McGuinness teigimu, artimiausiu metu šį savo planą dėl augimo, jei būtų sumažinti mokesčiai, jie ketina pateikti Lietuvos susisiekimo ministerijai.
„Ryanair“ tikino, kad konkuruojančios Europos šalys, tokios kaip Albanija, Vengrija, Lenkija, Švedija ir Italija, mažina išlaidas ir panaikina aviacijos mokesčius, siekdamos paskatinti oro linijų srautus, o Lietuva juda priešinga kryptimi.
Užuot mažinę išlaidas, siekdami paskatinti atsigavimą, Lietuvos oro uostai, anot „Ryanair“, nepaaiškinamai pasirinko didinti oro uostų mokesčius – nuo 2023 m. Vilniuje mokestis padidėjo apie 30 proc., o keleivių srautas vis dar yra 2 proc. mažesnis nei prieš COVID-19 pandemiją.
„Šis konkurencingumo trūkumas ypač žalingas Vilniui, kur naujo terminalo atidarymas, padvigubinęs oro uosto pajėgumus, turėtų suteikti Lietuvai didžiulę galimybę išplėsti susisiekimą, plėtoti atvykstamąjį turizmą ir kurti darbo vietas. Tačiau didėjančios susisiekimo išlaidos stabdo šią galimybę, ir jei Vyriausybė dabar imsis veiksmų, kad Lietuva taptų konkurencingesnė ir sumažintų oro uostų mokesčius, ypač Vilniuje, „Ryanair“ yra pasirengusi įgyvendinti savo augimo planą, kuris padvigubins keleivių srautą nuo 1,4 mln. iki 2,8 mln. vietų, pridės 10 naujų maršrutų ir bazuos 3 papildomus orlaivius (iš viso 5), sukurdamas darbo vietas ir skatindamas turizmą Lietuvos sostinėje“, – rašyta „Ryanair“ pranešime spaudai.
Bartkus: tai – įprasta „Ryanair“ komunikacija
Į konferenciją atėjęs Lietuvos oro uostų vadovas Simonas Bartkus tikino, kad tai – įprasta „Ryanair“ komunikacijos taktika, kurią jie naudoja visoje Europoje. Jis pabrėžia, kad ketveri metai rinkliava nekeista, nors darytos investicijos, o kiti Europos oro uostai didina įkainius.
„Jie teisingai mini, kad paskutinį kartą Vilniaus oro uoste rinkliava keista 2023 metų pradžioje. Mes jau esame iškomunikavę viešai, kad iki 2026 metų pabaigos rinkliavos irgi nesikeis. Tai, kitaip tariant, mažiausiai keturi metai, kai tos rinkliavos iš principo išlieka vienodos, nepaisant to, kad oro uostuose daromos investicijos, statomi nauji terminalai, viskas brangsta, auga atlyginimai, brangsta elektra, vanduo, šildymas.
Sakyčiau, kad čia geras mūsų pasiekimas, jog galime išlaikyti tą patį rinkliavų dydį, nes nemažai Europoje oro uostų jas didina. Matėme panašų pranešimą šiandien ryte jie padarė Estijoje, kur penkis maršrutus uždarė. Ta prasme džiugu, kad pas mus nei vieno maršruto neuždaro“, – komentavo S. Bartkus ir pridūrė, kad kalbant apie naujas kryptis matyti, jog kitos oro linijų kompanijos plečiasi Lietuvoje ir jos užimtų šią vietą.
Lietuvos oro uostų vadovo teigimu, 95 proc. oro uostuose Europoje mokesčiai auga dėl atlyginimų, infliacijos, energetikos.
„Lyginantis su savo regionu, Vilniaus oro uosto rinkliavos, su visomis nuolaidų schemomis, kurios yra taikomos, jos yra konkurencingos. Jos, jeigu skaičiuosim „Ryanair“ tipinį lėktuvą, yra mažesnės negu Rygoje, mažesnės negu Taline. Galbūt tie skirtumai nėra tokie dideli, kaip „Ryanair“ norėtų, bet jie yra“, – teigė S. Bartkus.
Kaip paaiškino S. Bartkus, pagrindinė rinkliava, kurią moka aviakompanijos, yra tūpimo mokestis.
„Už kiekvieną orlaivio tūpimą, priklausomai nuo orlaivio dydžio. O antra pagrindinė rinkliava yra išvykstančio keleivio mokestis. Yra kitų smulkesnių, kaip lėktuvų stovėjimas ir panašiai, bet šitos dvi turbūt sudaro ten 80-90 proc. visų visų rinkliavų, kurias renka oro uostai. (…) Esame taip labai grubiai skaičiavę, kad vieną keleivį išskraidinti kainuoja apie 8 eurus“, – teigė jis.
Vėliau išplatintame komentare pridurta, kad avialinijų „ Ryanair“ plėtra nėra susijusi su oro uostų rinkliavomis ir taikomais mokesčiais.
„Ryanair“ toliau išlieka auganti bendrovė „Lietuvos oro uostuose“, per šių metų 9 mėnesius bendrovė skraidino 2,2 mln. keleivių, kas yra 9 proc. daugiau nei pernai. Lietuvos oro uostuose šiemet keleivių skaičius taip pat auga – 7 proc.
„Ryanair“ iš Lietuvos keleivius skraidina 48 kryptimis, daugiausia maršrutų iš Kauno oro uosto – 27, iš Vilniaus – 19, iš Palangos – 2.
Lietuvos oro uostai pradeda žiemos aviacijos sezoną ir kartu su visais partneriais siekia naujo keleivių rekordo. Planuojama, kad šiemet per Lietuvos oro uostus – Vilnių, Kauną ir Palangą – keliavusių asmenų skaičius pasieks 7 milijonus“, – teigiama „Delfi“ atsiųstame komentare.
Estijai – prastesnės žinios
Kaip trečiadienį rašė Delfi.ee, Airijos bendrovė paskelbė, jog šių metų žiemos sezonui Taline sumažins savo pajėgumus 40 proc. ir panaikins penkis skrydžių maršrutus į Europos miestus.
Anot „Ryanair“, tai yra tiesioginė 70 proc. padidėjusių mokesčių Talino oro uoste pasekmė, kuri kenkia Estijos, kaip krypties, konkurencingumui, kai kitos šalys, pavyzdžiui, Švedija, Vengrija, Lenkija ir Italija, aktyviai mažina mokesčius.
Be to, „Ryanair“ komercijos direktorius teigė neatmetantis galimybės išvis nutraukti skrydžius iš Talino, jei šio miesto oro uostas nesumažins mokesčių.