„Prašau įvertinti rašte išdėstytas aplinkybes ir keliamus klausimus dėl 2025 05 07 neskaidriai ir neteisėtai sudaryto susitarimo tarp užsakovo AB „Via Lietuva“ su rangovu UAB „Fegda“ antikorupciniu požiūriu, komisijai priskirtų įgaliojimų ribose“, – rašte, kurį matė „Delfi“, dėstė Seimo narys.
Ir čia pat jis pateikė faktinių aplinkybių chronologiją.
„2023 05 18 AB „Via Lietuva“ su viešą konkursą laimėjusia UAB „Fegda“ pasirašė sutartį dėl Magistralinio kelio A5 ruožo 56,83 km iki 72,50 km rekonstrukcijos, kurios vertė – 262 900 000 Eur.
UAB „Fegda“ įsipareigojo darbus su pratęstais terminais atlikti iki 2024 12 27 be esminių defektų.
2025 04 30 ruošiantis galutiniam darbų priėmimui AB „Via Lietuva“ techninis prižiūrėtojas AB „Viamatika“ užfiksuoja defektus – dangos pasėdimas, išilginis trūkis ir šlaito deformacija. Įvertinti defektą tą pačią dieną išsiunčiama ir AB „Via Lietuva“ mobili laboratorija.
2025 05 07 nesulaukęs atsakymo iš savo pačios laboratorijos ir ignoruodamas techninio prižiūrėtojo pateiktą informaciją apie defektą, tuometinis dar laikinas AB „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas vienašališkai, neinformuodamas ir neįtraukdamas kitų už projektą atsakingų asmenų, pasirašė susitarimą su rangovu UAB „Fegda“, kuris išskirtinai naudingas rangovui: konstatuojama, kad užfiksuoti defektai – nėra esminiai, kelio darbai gali būti priimti nepašalinus defekto ir be delspinigių. Šis susitarimas, kaip reikalauja įstatymas, nepaskelbiamas viešųjų pirkimų sistemoje.
2025 12 11 kreipiausi į Generalinę prokuratūrą, Viešųjų pirkimų tarnybą bei Centrinę projektų valdymo agentūrą, prašydamas ištirti 2025 05 07 susitarimo pasirašymo aplinkybes bei teisėtumą.
2025 12 29 Specialiųjų tyrimų tarnyba atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau nesiaiškino nei 2025 05 07 susitarimo sudarymo iniciatorių, kurie ketino realizuoti susitarimą su daugybiniais pažeidimais, kuriuos 2026 03 13 nustatė VPT, nei susitarimą realizuoti sutrukdžiusio AB „Via Lietuva“ projektų vadovo, kuris išsiuntė mobilią laboratoriją defektams įvertinti, o vėliau išrašė 8.038.505,51 Eur be PVM delspinigių UAB „Fegdai“, atleidimo aplinkybių.
2026 03 13 Viešųjų pirkimų tarnyba atliko AB „Via Lietuva“ vykdyto viešojo pirkimo „Magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 56,83 iki 72,50 km rekonstravimas“ pagrindu sudarytos sutarties pakeitimo 2025 05 07 susitarimu tarp užsakovo ir rangovo teisėtumo dalinį vertinimą ir nustatė eilę pažeidimų. Nors pripažinta, kad susitarimas buvo neteisėtas, apsiribojo tik pažeidimų konstatavimu.
2026 03 17 LR Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, išnagrinėjęs mano 2025 12 11 pareiškimą ir sutikdamas su VPT išvada, kad pažeidimai padaryti, bet jie susitarimu nebuvo realizuoti – atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones“, – Seimo Antikorupcijos komisijos nariams rašė M. Lingė.
Jo manymu, institucijos klaidingai interpretuoja, kad minėtas susitarimas nebegalioja.
„Nors susitarimas buvo numatytas kaip terminuotas ir jo galiojimas pasibaigia priėmus kelio darbus, tačiau susitarimas numatė ne tik defektų pašalinimo mechanizmą, bet ir tęstinį įsipareigojimą – juo defektų šalinimas buvo perkeltas į garantinį laikotarpį, o 7 punkte pratęstas Tvarkytinų ruožų kokybės garantinis terminas papildomam laikotarpiui. Todėl iš susitarimo kylantys įsipareigojimai negalėjo pasibaigti vien faktiniu darbų priėmimu. Tuo pat metu 9 punkte įrašyta, kad susitarimas galioja iki visiško defektų pašalinimo dienos.
Vadinasi, pats dokumentas sukuria ne aiškumą, o teisinį prieštaringumą: kadangi pratęsto garantinio termino pagrindu atsiradę įsipareigojimai akivaizdžiai nėra pasibaigę, negalima vienareikšmiškai teigti, kad susitarimas jau nebegalioja, yra nebeaktualus ir nebekuria teisinių pasekmių. Juolab negalima atmesti rizikos, kad šiuo susitarimu dar bus mėginama remtis teisminiame ginče dėl beveik 9,5 mln. eurų delspinigių.
Pilnai realizuoti šį susitarimą, mano žiniomis, sutrukdė AB „Via Lietuva“ darbuotojas, išsiuntęs mobilią laboratoriją išsiaiškinti defekto sudėtingumą. Panašu, kad apie šios laboratorijos išsiuntimą vadovybė nežinojo, pasirašė susitarimą su „Fegda“. Tačiau 2025 05 13 gauti AB „Viamatika“ laboratorijos duomenys parodė, kad defektai buvo esminiai. Darbuotojas, išsiuntęs mobilią laboratoriją bei išrašęs mokėtinus delspinigius įmonei, atleidžiamas iš AB „Via Lietuva“, kuriai nebeliko kito kelio, kaip eiti į teismą dėl delspinigių, nors susitarime buvo sutarta jų nereikalauti“, – savo rašte dėstė M. Lingė.
Jo vertinimu, po tyrimo lieka neatsakyti klausimai, kuriuos prašo nagrinėti Seimo Antikorupcijos komisijos.
„1. Kas ir kodėl siekė šio susitarimo realizavimo, kuris buvo naudingas išskirtinai UAB „Fegda“? Kokie konkretūs asmenys buvo šio susitarimo iniciatoriai ir rengėjai? Ir pats svarbiausias klausimas: ar susitarimo iniciatorius buvo rangovas UAB „Fegda“ ar užsakovas? Nes yra akivaizdus vienas svarbiausias aspektas. Susitarimas buvo rengiamas žinomai neteisėtai ir buvo ketinima jį realizuoti. Pažymėtina, kad viena pradelsta diena rangovui pagal pirminę sutartį kainuoja po 55 437 Eur delspinigių.
2. Kodėl prieš pasirašant 2025 05 07 susitarimą, nebuvo siekiama išsiaiškinti defektų sudėtingumo ir tinkamai nenustačius defektų priežasčių buvo sudaromas rangovui naudingas susitarimas?
3. Kodėl buvo atleistas darbuotojas, kuris atsakingai vykdė pareigas ir išsiuntė mobilią laboratoriją, kurios rezultatai nustatė esminius pažeidimus ir kuris išrašė 8 mln. Eur delspinigių UAB „Fegda“?
4. Prašau įvertinti, ar AB „Via Lietuva“ vadovo Martyno Gedaminsko ir UAB „Fegda“ projekto vadovo Gedimino Gulbino, atsakingo už „Via Baltica“ ruožo rekonstrukciją ryšiai nekelia privačių interesų regimybės, žinant, kad juos sieja bendros studijos viename kurse, o siekis įgyvendinti rangovui naudingą susitarimą galėjo kelti antikorupcinių rizikų. Atkreiptinas dėmesys, kad M. Gedaminskas į pareigas paskirtas 2025 m. rugpjūčio 8 d., tą pačią dieną, paaiškėjus, kad buvusiam susisiekimo ministrui E. Sabučiui suteiktas specialiojo liudytojo statusas. Matant, kaip šiuo metu sistemiškai keičiami Susisiekimo ministerijai pavaldžių įstaigų vadovai, keltinas klausimas, ar ir AB „Via Lietuva“ vadovybės kaita neinspiruota politinio susidorojimo tikslais, siekiant sudaryti palankias sąlygas rangovui UAB „Fegda“, su kuria Lietuvos socialdemokratų partijos laikinąjį pirmininką ir jo šeimos aplinką, kaip skelbta viešoje erdvėje, sieja glaudūs ryšiai.
5. Ar defektas ištaisytas tinkamai, ar tiesiog jis paslėptas? Prokuroras pažymėjo, kad techninių kelio dangos remonto aspektų vertinimas bei ekspertizės defektų atsiradimo priežasčiai nustatyti skyrimas nėra priskirtas prokuroro kompetencijai. Statybų inspekcija taip pat nurodė, kad „surašyti Privalomuosius nurodymus atlikti statinių ekspertizę, neturi teisinio pagrindo“. Kyla pagrįstas klausimas, ar netrūksta teisinio reguliavimo, norint išsiaiškinti tiek defektų atsiradimo priežastis, tiek jų pašalinimo tinkamumą, jei nė viena minėta institucija negali inicijuoti ekspertizės vykdant tyrimus?
6. Kodėl rangovas galėjo atlikti defektų šalinimą, jų nesuderinęs su techninės priežiūros atstovu? Ar netrūksta teisinio reguliavimo, aiškiai reglamentuojančio, kaip suderinama defektų suvaldymo schema? Prokuroro atliktas tyrimas parodė, kad defektų suvaldymas gali būti nesuderintas, o pakanka tik jo „aptarimo“. Vykstant defektų šalinimo procesui – šalinimo schema nebuvo suderinta iki 2025 06 13. Teisinio reguliavimo nebuvimą derinant defektų valdymo schemą patvirtina ir AB „Viamatika“ darbuotojas.
7. Prašau sistemiškai įvertinti, ar nustačius susitarimų pažeidimus ir konstatavus neteisėtumą, neturėtų būti imperatyvus reikalavimas tokius susitarimus naikinti, neapsiribojant interpretavimu, kad jie nebegalioja. Kaip 2025 05 07 susitarimas numatė ne tik defektų pašalinimo mechanizmą, bet ir tęstinį įsipareigojimą – juo defektų šalinimas buvo perkeltas į garantinį laikotarpį, kurio laikotarpis nepasibaigęs, tad ir nevertintinas kaip nebekuriantis teisinių pasekmių. Juolab, kad tarp AB „Via Lietuva“ ir UAB „Fegda“ tebevyksta teisminis ginčas dėl delspinigių ir nėra jokių garantijų, kad šios sutarties nuostatomis nebūtų ginama rangovo teisė į delspinigių nemokėjimą.
8. Prašau įvertinti, ar prokuroro pastebėjimas, kad įstatymų leidėjas nepateikia viešojo intereso sampratos, nesukuria sisteminio teisinio reguliavimo stygiaus, formuojant nuoseklią viešojo intereso gynimo praktiką?“ – klausimus savo rašte kėlė M. Lingė.