Briuselis / Vilnius. Naujausi „Eurostat“ duomenys ir „Politico“ analizė rodo, kad karinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose tapo pagrindiniu Europos ekonomikos destabilizavimo veiksniu.
Kovo mėnesį metinė infliacija Eurozonoje pakilo iki 2,6%, viršydama visas ankstesnes Europos Centrinio Banko (ECB) prognozes.
Energetinis šokas: Hormuzo faktorius
Pagrindinė infliacijos varomoji jėga – energijos išteklių brangimas. Po Hormuzo sąsiaurio blokados kovo pradžioje, žaliavinės naftos tiekimas į Europą sutriko, o tai iškart atsispindėjo mažmeninėje rinkoje.
-
-
Kuro kainos Lietuvoje: Vilniaus ir kitų didžiųjų miestų degalinėse švieslentės jau stabiliai rodo 2,30 EUR už litrą ribą. Tai viena didžiausių kainų per pastarąjį dešimtmetį, tiesiogiai veikianti logistikos ir maisto produktų savikainą.
-
SGD deficitas: Suskystintų gamtinių dujų (SGD) ateities sandorių kainos Europoje kovo mėnesį fiksavo 30% šuolį, nes tiekimas iš Persijos įlankos regiono praktiškai sustojo.
-
Vilniaus atsakas: kompensacijos transportui
Reaguodama į drastišką kuro brangimą, Lietuvos valdžia ėmėsi skubių priemonių gyventojų mobilumui užtikrinti.
Nuo balandžio traukinių bilietų kainos sumažintos 50 % (2 mėnesiams), skatinant gyventojus rinktis alternatyvas asmeniniam transportui.
Tuo tarpu autobusų ir troleibusų bilietų kainos Vilniuje kol kas išlieka nepakitusios, tačiau savivaldybės atstovai neatmeta galimybės peržiūrėti tarifus, jei energetinis spaudimas neslūgs.
ECB prognozių korekcija
Europos Centrinis Bankas pripažįsta, kad „geopolitinė įtampa“ privertė peržiūrėti 2026 m. planus. Jei vasario mėnesį buvo tikimasi pasiekti 1,9% infliacijos tikslą, tai kovo pabaigoje pripažįstama, kad kainų stabilumo užtikrinti nepavyks tol, kol nebus atblokuoti pagrindiniai tiekimo keliai.
-
BVP augimas: ES ekonomikos komisaras Valdis Dombrovskis patvirtino, kad dėl energetinio spaudimo bendras Eurozonos augimas bus bent 0,4% mažesnis nei planuota (labai kukliai skaičiuojant).
„Solidarumo nuovargis“ ir biudžeto skylės
Auganti infliacija pradeda spausti ES valstybių biudžetus. „Politico“ pažymi, kad šalių narių vyriausybės susiduria su didėjančiu vidaus spaudimu dėl kylančių pragyvenimo išlaidų.
Tai tiesiogiai veikia diskusijas dėl tolesnio Ukrainos finansavimo (planuojamų 90 mlrd. eurų), nes kai kurios šalys narės pradeda pirmenybę teikti savo energetiniam saugumui ir socialinėms garantijoms.