„Šiemet ir kitąmet stebėsime aukštesnę infliaciją. (…) Bet Lietuva išsiskiria chroniška paslaugų infliacija. Iš tikrųjų, ilgą laiką ji pas mus yra gerokai aukštesnė už vidutinę ir tai lemia tas mano minėtas spartesnis atlyginimų augimas, nes paslaugų kainodaroje atlyginimų fondas yra reikšminga dedamoji“, – ketvirtadienį „Artea“ banko makroekonomikos apžvalgoje teigė I. Genytė-Pikčienė.
Bankas prognozuoja, jog vidutinė metinė infliacija, apskaičiuota pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), šiemet sudarys 3,5 proc., kitąmet – 3,2 proc.
Ekonomistės teigimu, infliacijos augimą lems tiek išoriniai veiksniai, tiek politikų sprendimai, mokestinės reformos bei akcizų didinimas. Ekonomistė pažymi, kad visus paliesiančios infliacijos augimui įtaką darys ir 2026-ųjų metų antros pakopos pensijų pertvarka.
Seimas pritarė nuo 2026-ųjų leisti gyventojams dvejus metus laisviau išsiimti pensijų fonduose sukauptas lėšas – savo lėšomis sumokėtas įmokas ir visą investicinį prieaugį, taip pat sudaryti galimybes paprasčiau atsiimti dalį sukauptų lėšų.
„Jau vien susiformavęs lūkestis, kad į rinką bus įlieta pinigų, siunčia signalus pasiūlos pusės dalyviams – prekybininkams, paslaugų teikėjams ir pan. Matome, kad paslaugų kainos jau įsibėgėja ir po truputėlį, matyt, tą numatomą naudą bus pradėta įskaičiuoti į kainas“, – teigė ekonomistė.
„Tie signalai yra labai nepalankūs, nes, kaip žinia, ne visi gyventojai pasinaudos šia pensijų reforma ir tą momentinį praturtėjimą pajus tikrai ne visi. Tačiau infliacija kerta visiems iš eilės ir šiuo atveju infliacijos banga jautriausiai paveiks būtent pažeidžiamiausius visuomenės sluoksnius“, – pridūrė ji.
Viena iš bendros infliacijos svarbių dedamųjų ekonomistė įvardijo ir maisto kainų augimą.
Atlyginimai toliau augs, bet ne visuose sektoriuose
„Artea“ banko vyriausioji ekonomistė pažymi, kad šalyje turėtų ir toliau augti atlyginimai. Tam, anot jos, įtaką darys ketinimas 11,1 proc. didinti minimalią mėnesinę algą (MMA).
„Atlyginimų augimas išlieka stiprus, Lietuvai virš 8 proc. yra tikrai spartus tempas ir panašu, kad tendencija tęsis ir kitais metais. Nuo metų pradžios jau nutarta, kad minimali mėnesinė alga didės daugiau kaip dešimtadaliu, 11 proc.“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.
Jos teigimu, tikėtina, kad atlyginimai sparčiai augs ir viešajame sektoriuje. Vis dėlto matoma tendencija, jog gali nukentėti konkrečios specialybės.
„Kalbant apie privatų sektorių ir matant nevienareikšmiškus signalus siunčiančią darbo rinką, panašu, kad ne visi sektoriai tęs tokio spartaus atlyginimų didėjimo maratoną“, – teigė ekonomistė.
„Dabar matome, kad, pavyzdžiui, informacinių technologijų sektorius, kuris ilgą laiką pasižymėjo itin sparčiai kylančiais atlyginimais, šiemet jau rikiuojasi vienas iš paskutiniųjų, atlyginimai šiame sektoriuje auga labai vangiai. (…) Tai gali būti vienas iš signalų, kad jis čia, Lietuvoje, pasiekė tam tikrą stabilizaciją, brandą“, – pridūrė ji.
Augantys atlyginimai, anot jos, matomi ir aukštuose vartotojų lūkesčiuose, kurie, fiksuojama, yra vieni geriausių Europos Sąjungoje (ES).
„Tai, matyt, atliepia finansinę mūsų vartotojų būklę, pakankamai sėkmingą atkarpą per krizes, kai nebuvo nei didelio nedarbo šuolio, nei didelių atlyginimų suvaržymų, išvengėme 2009 m. scenarijaus, kai diržų veržimas buvo mūsų kasdienybė“, – sakė ji.
„Dabar to nebuvo, atlyginimai priešingai augo ir augo sparčiai, sparčiausiai Europos Sąjungoje ir tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos narių išsiskiriame vienu sparčiausių atlyginimų augimų“, – pridūrė ekonomistė.
Nedarbo lygis išlieka stabilus, bet norėtųsi žemesnio
Ekspertė tikina, kad nedarbo lygis išlieka tame pačiame lygyje, tačiau tai rodo neatitikimą tarp darbo rinkos pasiūlos ir paklausos.
„Norėtųsi gerokai žemesnio nedarbo lygio, jis yra strigęs ties 7 proc., o tai rodo, kad yra savotiškas struktūrinio nedarbo pleištas, savotiškas darbo rinkos pasiūlos ir paklausos neatitikimo faktorius“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.
„Taip pat savotiškas, susiformavęs, ypatingai jaunimo nedarbo aukštesnis lygis, kuris prieš pandemiją nebuvo stebimas. Dabar matome, kad po jos įvyko kažkoks struktūrinis pokytis, kuris jaunimo nedarbui neleidžia Lietuvoje sumažėti iki žemesnio lygio, fiksuoto prieš pandemiją“, – sakė ji.
Tikimasi išvengti Estijos scenarijaus
„Artea“ ekonomistės teigimu, kitąmet prognozuojamas spartus ekonomikos augimas. Banko prognozėmis, realaus BVP metinis pokytis 2026 m. sieks 3,3 proc., tačiau manoma, kad 2027-aisiais jis lėtės iki 2,3 proc. Anot I. Genytės-Pikčienės, tikimasi išvengti Estijoje po spartaus ekonomikos augimo fiksuotos recesijos.
„Kaip žinia, laukiame itin spartaus ekonomikos augimo kitąmet“, – teigė ji.
„Estija 2021 m. stebėjo labai spartų ekonomikos augimą, būtent dėl pensijų sistemos reformos ir dėl šiaip ekonomikos atšokimo po pandemijos. Įvyko toks prociklinis, vienkartinis pinigų įliejimas, kuris išpūtė tuometinį Estijos BVP, užkėlė kartelę ir ilgainiui tos kartelės Estijai nepavyko pasiekti ir trejetą metų buvo recesijoje“, – sakė ekonomistė.
Pavasarį portalas LRT.lt skelbė, jog Estijos centrinio banko duomenimis, infliacija šalyje dėl 2021 m. analogiškos įvykdytos reformos buvo maždaug 1–2 proc. punktais didesnė, nei būtų buvusi be reformos. Kaip skelbiama, Estijos gyventojai atsiėmė apie 1,34 mlrd. eurų, atitinkančių 4,6 šalies metinio bendrojo vidaus produkto (BVP) 2021 m.
ELTA primena, kad birželį Seimas priėmė antrosios pensijų pakopos pertvarką, kuri įsigalios kitąmet. Tai reiškia, kad gyventojai iš pensijų fondų galės laisvai trauktis dvejus metus, o nusprendę likti kaupime – toliau pasirinkti standartinę 3 proc. mėnesio įmoką nuo atlyginimo, ją didinti ar stabdyti įmokas vieneriems metams, šį laikotarpį ir pratęsiant.
Atskaičius 3 proc., lėšas bus galima išsiimti dviem būdais: vieną kartą iki 25 proc. sukauptų lėšų (ne daugiau nei žmogaus įmokėta suma) arba visas lėšas, kai sukaupta iki pusės privalomo anuiteto sumos arba iki pensijos liko mažiau nei 5 metai.
Numatytos trys sąlygos – liga, dalyvumo netekimas ir paliatyvi pagalba – kai žmogus galės be apmokestinimo iki pensijos išsiimti visas lėšas.
Pasak Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA), šių metų birželį antrosios pakopos pensijų fondų valdomas turtas siekė 9,2 mlrd. eurų ir nuo 2024 m. to pačio laikotarpio išaugo 12,5 proc.