Tokiam parlamentarų sprendimui kritikos negailėjo Seimo opozicija, galimas rizikas įžvelgė ir politologai, mat, toks žingsnis, gali silpninti Lietuvos – kaip tvirtos Ukrainos rėmėjos – įvaizdį. Šaltinių teigimu, renginio centre – kritika Europos Sąjungai (ES), Ukrainai, globalizacijai, migracijos politikai, pabrėžiant, kad pati konferencija glaudžiai susijusi su perrinkimo siekiančio Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano rinkimine kampanija.
Patys parlamentarai pabrėžia, kad jų dalyvavimas konferencijoje niekaip tiesiogiai nesusijęs su artėjančiais rinkimais Vengrijoje, taip pat akcentavo, kad iš jų pusės nebuvo išreikštas palaikymas jokiai politinei jėgai. Į renginį, anot „aušriečių“, vykta, siekiant plėsti akiratį, kaupti patirtį, megzti ryšius.
Silpnina Lietuvos kaip Ukrainos rėmėjos vienareikšmį įvaizdį
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslo instituto (VU TSPMI) mokslininkė, Pilietinės visuomenės instituto direktorė Ieva Petronytė-Urbonavičienė „Delfi“ pažymi, kad „aušriečių“ sprendimas dalyvauti CPAC neišvengiamai kelia diskusijų.
„Lietuva turi, atrodytų, tvirtos, nedvejojančios Ukrainos rėmėjos įvaizdį. (…). Žvelgiant iš tarptautinio įvaizdžio pusės, vien tik pats valdančiosios koalicijos partijos narių dalyvavimas tokioje konferencijoje, buvimas tokioje draugijoje rinkimų laikotarpiu, net nebūtinai išreiškiant poziciją, kelia klausimų apie Lietuvos vienareikšmės orientacijos stabilumą, įneša dvejonių“, – teigia „Delfi“ pašnekovė.
„Iš to, ką matome viešoje erdvėje, – tai buvo gana neutralus dalyvavimas. Vis dėlto simbolinis palaikymas yra ištransliuotas. Aišku, pats dalyvavimas dar nėra viskas. Galime kalbėti apie tai, kad nuvažiavę delegatai galėjo ir kritiškai pasisakyti dėl tam tikrų klausimų, kaip tik raginti glaudinti santykius su Europa, išreikšti paramą Ukrainai. Vis dėlto, panašu, kad nebuvo nei stipraus palaikymo, nei kritiškumo. Todėl toks politikų buvimas tenai įgauna simbolinę palaikymo prasmę, ir kartu, atsižvelgiant į CPAC transliuotas žinutes, silpnina vienareikšmį Lietuvos kaip Ukrainos rėmėjos įvaizdį“, – patikslina ji.
I. Petronytė-Urbonavičienė taip pat atkreipia dėmesį, kad, iš kitos pusės, „Nemuno aušros“ dalyvavimas CPAC gali būti vertinamas ir kaip strateginis žingsnis įsivertinti Lietuvos auditorijos reakciją.
„Tai gali būti ir bandymas pasitikrinti, kiek paklausi ir aktuali galėtų būti kritiškesnė pozicija ES ir paramos Ukrainai atžvilgiu“, – teigia ji.
Orbano žinia Vengrijos auditorijai
I. Petronytė-Urbonavičienė taip pat pažymi, kad rinkimuose dalyvaujančios partijos visada bando surinkti kuo daugiau paramos ir parodyti save kaip turinčias plačius tarptautinių ryšių tinklus, palaikymą, solidų pozicionavimą tarptautinėje erdvėje. Parlamentarai, vykstantys į konferenciją, kuri yra V. Orbano rinkimų dalis, anot jos, prisideda prie tokio tikslo, skirto Vengrijos vidaus auditorijai, įgyvendinimo.
„Tai yra politinių jėgų bandymas suformuoti palaikymo įspūdį – parodyti, kad ir kitos ES valstybės, įskaitant Lietuvą, per valdančiosios koalicijos partijų atstovus, palaiko konkretų politiką. Tai kuria partijos rimtumo, solidumo įvaizdį ir siunčia papildomą stipresnio tarptautinio pozicionavimosi žinutę Vengrijos auditorijai. Kalbant apie Lietuvą, ši žinutė sulaukia gerokai mažiau dėmesio, akivaizdu, kad tai nėra pagrindinė jos paskirtis“, – paaiškina ji.
„Kita vertus, matome ir kitą aspektą – „Nemuno aušra“, būdama palyginti nauja partija, siekia parodyti savo politinį solidumą rinkėjams. Dalyvavimas tokiuose formatuose leidžia demonstruoti, kad ji mezga ryšius su kitomis Europos partijomis ir yra priimama kaip lygiavertė, rimta politinė jėga. Tai yra nuoseklus įvaizdžio kūrimas ir įtvirtinimas, galintis turėti įtakos rinkėjams“, – priduria pašnekovė.
Šis „Nemuno aušros“ žingsnis, anot jos, taip pat parodo partiją kaip ieškančią savo nišos politiniame žemėlapyje ir besilygiuojančią į tam tikras politines jėgas.
„Iš esmės lietuviškoje auditorijoje tai galime matyti kaip bandymą pozicionuoti save ir rasti savo nišą politiniame žemėlapyje, kuriame iki šiol palankesnė pozicija dėl ryšių su V. Orbanu nebuvo užimta – rimtesnių draugiškų santykių su šiuo politiku iš pagrindinių Lietuvos politinių jėgų nematėme. Tad „Nemuno aušra“ lyg ir pozicionuoja save tame politiniame žemėlapyje, užima nišą, kurdama ir parodydama tam tikrą savo tapatybę“, – teigia I. Petronytė-Urbonavičienė.
Bradauskas: kritiką visiškai atmesčiau
Vienas iš frakcijos „Nemuno aušra“ narių, keliavusių į CPAC, D. Bradauskas „Delfi“ pabrėžė, kad kritiką visiškai atmeta, nes su kolega vykdamas į renginį, visiškai nesikoncentravo į rinkimus.
„Šią kritiką visiškai atmesčiau. Manau, gal tai (renginys ir rinkimai) tiesiog sutapimas. Žinau, kad balandžio 12 d. Vengrijoje vyks rinkimai. Jei keliaučiau ten būtent rinkimų dieną ir kažkur dalyvaučiau, tuomet, žinoma, būtų galima kritikuoti ir sakyti, kad, iš tikrųjų, galbūt kažkur ne ten kišamės“ – sakė politikas.
„Tačiau į rinkimus visiškai nesikoncentravome – viešojoje erdvėje niekur nedalyvavome, neagitavome. Tiesiog buvome konferencijos dalyviai VIP ložėje, kaip ir daugelis kitų partijų atstovų iš įvairių pasaulio valstybių. CPAC neseniai vyko ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Šį kartą gavome kvietimą į Vengriją, tačiau, kaip minėjau, nedalyvavome jokiuose su rinkimais susijusiuose susitikimuose – apskritai tame nedalyvavome jokiu formatu“, – patikino jis.
D. Bradauskas taip pat sako, kad renginyje apskritai nebuvo jokių kalbų apie rinkimus, perrinkimus ar panašius dalykus.
„Kiek girdėjau, vienintelis dalykas buvo tas, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas, sakydamas sveikinimo kalbą, išreiškė paramą dabartiniams valdantiesiems Vengrijoje. Bet tai yra jų reikalas. Ne man reguliuoti JAV prezidento kalbas“, – dėstė jis.
„Aušrietis taip pat pabrėžia, kad apskritai rinkimai Vengrijoje yra tik Vengrijos valstybės piliečių reikalas.
„Man, pavyzdžiui, nepatiktų, jei kas nors komentuotų Lietuvos rinkimus ar į juos kištųsi. Kaip jie mano, taip jie ir padarys, tą jie ir išsirinks. Ne mums nurodinėti ar komentuoti“, – sakė jis.
D. Bradauskas taip pat pažymėjo, kad pagrindinis jo vizito CPAC tikslas buvo išgirsti konservatyvių, patriotiškų Europos ir Amerikos partijų atstovų bei Izraelio „Likud“ partijos narių nuomonę bendraujant gyvai.
Neimantas: nebuvo išreikštas palaikymas jokiai politinei jėgai
Frakcijos „Nemuno aušra“ narys Karolis Neimantas, taip pat vykęs į CPAC, antrina D. Bradauskui, pabrėždamas, kad jų dalyvavimas konferencijoje niekaip tiesiogiai nesusijęs su artėjančiais rinkimais Vengrijoje.
„Nei mano, nei partijos, kuriai atstovauju, vardu nebuvo išreikštas palaikymas jokiai politinei jėgai“, – akcentuoja jis.
„Dalyvavimas CPAC – tai akiračio plėtimas, praktikos kaupimas ir politinių kontaktų užmezgimas“, – priduria parlamentaras.
K. Neimantas taip pat atkreipia dėmesį, kad CPAC Vengrijoje vyksta jau penktus metus iš eilės. Jo teigimu, konferencija nėra organizuojama konkrečios vienos partijos – prie jos organizavimo prisideda „Fundamental Rights Foundation“, kuri bendradarbiauja su CPAC originalaus renginio Jungtinėse Amerikos Valstijose organizatoriais.
„Pagrįstai kyla klausimas: ar ankstesni keturi renginiai taip pat buvo nukreipti į konkrečius rinkimus? Konservatyvių politinių veiksmų konferencija JAV vyksta nuo 1974 metų. Ji taip pat organizuojama Vengrijoje, Japonijoje ir kitose pasaulio šalyse“, – įvardija jis.
K. Neimantas taip pat pažymi, kad Seimo nariai vyksta į praktiškai visų ES valstybių renginius, net ir tais atvejais, kai jie sutampa su rinkimų laikotarpiu ar rinkiminėmis kampanijomis. Anot jo, tokiuose vizituose politikai dalyvauja kaip stebėtojai ir demokratinių procesų užtikrintojai.
„Svarbu šiuos procesus matyti iš arti: kaip gyvena mūsų ekonominės bendrijos narės, kokios visuomenės nuotaikos, kokie egzistuoja kontrastai, kaip reaguoja žmonės ir kaip politikai formuoja savo komunikaciją bei vykdo rinkimines kampanijas“,– teigia parlamentaras.
„Fidesz“ dėmesys – išskirtinai užsienio, ypač Ukrainos, temoms
Vengrijos naujienų portalo „444.hu“ politikos aktualijų žurnalistė Lili Takacs „Delfi“ pažymi, kad valdančioji partija „Fidesz“, vadovaujama V. Orbano, savo rinkiminę kampaniją beveik išimtinai sutelkė į užsienio politiką, ypač į su Ukraina susijusius reikalus.
„Pagrindinė „Fidesz“ žinia yra tokia: pikti Briuselio ir Ukrainos atstovai daro viską, kas įmanoma, kad įtrauktų Vengriją į karą, ir siekia pasiųsti „mūsų vaikus“ bei „mūsų sūnus“ į frontą mirti. Opozicinės partijos „Tisza“ atstovai esą yra Briuselio ir Zelenskio marionetės, todėl, jei ši partija būtų išrinkta, paklusniai vykdytų jų nurodymus. (…). Iš esmės tai beveik vienintelis jų skleidžiamas naratyvas“, – aiškina žurnalistė.
„Pagal šį naratyvą žmonės turėtų balsuoti už V. Orbaną – patyrusį kovotoją tarptautinėje arenoje, turintį dešimtmečius siekiančią politinę patirtį ir esą vienintelį galintį užkirsti kelią Vengrijos įtraukimui į karą. Siekdami sustiprinti šią žinią, jie nori parodyti, kaip tvirtai V. Orbanas neva yra įsitvirtinęs tarptautinėje arenoje, kad jis gali tiesiog paskambinti Trumpui ar Putinui. Dėl to stengiamasi kuo labiau demonstruoti užsienio politikų paramą, ryšius ir pritarimą, pavyzdžiui, tokiuose renginiuose kaip CPAC“, – tęsia ji.
Anot L. Takacs, atrodo logiška, kad V. Orbanas ir jo vadovaujama „Fidesz“ sutelkia dėmesį į „užsienio“ temas, nes vidaus politikoje, pasak „Delfi“ pašnekovės, valdantieji tikrai negali pasigirti jokiais laimėjimais.
„Ekonomika yra labai blogoje padėtyje, sveikatos priežiūra neveikia, transporto situacija – chaotiška, neseniai buvo atskleista daug vaikų išnaudojimo atvejų, nors „Fidesz“ save pristato kaip partiją, ginančią šeimas ir vaikus. Pastaraisiais mėnesiais tapo visiškai aišku, kad taip nėra“, – sako ji, pabrėždama, kad nenuostabu, jog pagrindinė opozicinė partija „Tisza“ kalba vien tik apie vidaus politiką.
Ukrainos vaizdas žiniasklaidoje – itin prastas
L. Takacs taip pat pažymi, kad sunku rasti žodžių, kurie apibūdintų neįtikėtinai žemą vyriausybės komunikacijos apie Ukrainą lygį viešoje erdvėje.
„Kaip žinote, žiniasklaidos sektoriuje, ypač visuomeninėje žiniasklaidoje, visiškai dominuoja vyriausybės įtaka. Nuosekliai kartojama ta pati žinia, kurią minėjau anksčiau: esą piktasis Briuselis (ir ukrainiečiai) daro viską, kas jų galioje, kad įtrauktų Vengriją į karą, ir siekia paimti „mūsų vaikus“ bei „mūsų sūnus“ į frontą mirti ir kt. Tai yra valdančiosios partijos „Fidesz“ retorika. Visa informacija, kuri pasirodo su vyriausybe tiesiogiai ar netiesiogiai siejamose žiniasklaidos priemonėse, su ja yra suderinta“, – paaiškina žurnalistė.
Pasak jos, tokią situaciją lemia gilesnės struktūrinės problemos. Per pastarąjį dešimtmetį reikšminga dalis Vengrijos žiniasklaidos rinkos buvo sutelkta su valdžia siejamų verslo grupių rankose, o visuomeninis transliuotojas yra plačiai vertinamas kaip politiškai angažuotas ir atspindintis valdančiųjų poziciją. Tarptautinės organizacijos ne kartą yra konstatavusios, kad žiniasklaidos nepriklausomumas šalyje yra sistemingai susilpnintas, o kritiškos redakcijos patiria tiek finansinį spaudimą, tiek politinius suvaržymus.
Dėl to dalis nepriklausomos žiniasklaidos buvo išstumta į paraštes – ji veikia riboto pasiekiamumo skaitmeninėse platformose, nišinėse erdvėse ar projektų pagrindu, faktiškai primenančiu savotišką „pogrindį“. Tuo metu didžioji dalis plačiajai visuomenei prieinamų kanalų išlieka tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su valdžios interesais.
„Nepriklausomoje žiniasklaidoje, žinoma, yra daugiau laisvės, bet visuomenė šiuo metu yra taip giliai susiskaldžiusi, kad žmonės įprastai renkasi vieną informacijos šaltinių pusę – arba vyriausybei artimą žiniasklaidą, arba nepriklausomą. „Mišrių auditorijų“, kurios nuosekliai sektų abi, beveik nėra“, – priduria ji.
L. Takács taip pat pažymi, kad vyriausybei artimose žiniasklaidos priemonėse gausu Rusijai palankaus turinio naratyvų.
Kelionę vadino nepriimtina
„Delfi“ primena, kad Seimo valdybos kovo 8 d. sprendimas leisti dviem „Nemuno aušros“ atstovams – Karoliui Neimantui ir Dainorui Bradauskui – vykti į Konservatyvios politinių veiksmų konferencijos (CPAC) renginį sulaukė aštrios dalies Seimo narių kritikos.
Seimo valdybos posėdyje už politikų vykimą į Vengriją balsavo Seimo pirmininkas, socialdemokratas Juozas Olekas, socialdemokratė Orinta Leiputė ir „Nemuno aušros“ atstovas Raimondas Šukys. Prieš balsavo konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, o socialdemokratė Rasa Budbergytė susilaikė.
J. Olekas Seimo posėdyje kalbėjo, kad valdyba visada išleisdavo kolegas vykti į tos pačios šeimos ar bendrapartinius renginius kitose valstybėse.
Tądien Seimo valdybos posėdyje Liberalų sąjūdžio atstovė V. Čmilytė-Nielsen sakė, kad ši komandiruotė laužo principą, kad vykstant rinkimų kampanijai, o iki rinkimų Vengrijoje liko mažiau nei mėnuo, parlamentarai nuo tokių kelionių susilaiko ir stengiasi nedalyvauti vienos ar kitos pusės renginiuose.
„Kadangi kolegos važiuotų į V. Orbano organizuojamą renginį, kuris tiesiogiai yra vienas iš rinkimų kampanijos elementų“, – pridūrė parlamentarė.
Ji sakė, kad nors gerokai anksčiau kelionei pritarė Užsienio reikalų ir Biudžeto ir finansų komitetai, parlamentarai į valdybą kreipėsi likus dviem dienoms iki kelionės.
Konservatorių atstovė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė, kad kai mes visokeriopai remiame Ukrainą, nepriimtina, jog Seimo nariai vyksta paremti kitą jėgą.
„Stebint, kokia ten vyksta rinkimų kampanija, kokios žinutės skleidžiamos prieš prezidentą Zelenskį, ES iš principo. Aš suprantu žodžio laisvę, bet ar tikrai Seimo nariai mūsų pritarimu turi dalyvauti tokiame procese“, – kalbėjo ji.
Socialdemokratė Rasa Budbergytė teigė kelionei pritarusi kaip Biudžeto ir finansų komiteto narė, nes kelionė netrukdys darniam komiteto darbui.
„Tačiau kaip Europos reikalų komiteto pirmininkė aš irgi negaliu pritarti šiai kelionei, todėl, kad tai, kad Vengrija blokavo paskolą Ukrainai, yra visiškai nepriimtina“, – pabrėžė ji.
Partiečių stojo ginti „Nemuno aušros“ atstovas Raimondas Šukys, klausęs, ar Vengrija yra ES narė, ar renginys, į kurį nori važiuoti jo partijos kolegos yra uždraustas.
„Ar mūsų vertinimas renginių, organizacijos, pačios valstybės Vengrijos, šito renginio kontekste neišeina už tam tikrų ribų, cenzūros pagaliau ir draudimo kitaip mąstyti, vertinti kitų šalių vidaus, išorės politikos veiksmus? Jie turi tokią teisę. Jūs galite turėti kitą nuomonę, aš ją gerbiu, jie turi kitą nuomonę“, – posėdyje kalbėjo R. Šukys.
Jis tęsė, kad toks požiūris jam yra nesuprantamas.
„Kai Žygimantas Pavilionis vyksta į JAV, į bet kokius formatus, mes nesikišame, nekvestionuojame ir necenzūruojame“, – sakė jis.