Įmonių grupės „Laista“, kuriai priklauso laikino įdarbinimo įmonė „Retiva“, personalo vadovė Sandra Norvilienė atviruoja, kad kartais tokie teiginiai apie išmokas pasakomi atvirai, o kartais tyliau: „Negaliu oficialiai įsidarbinti, nes nutrūks bedarbio išmoka, o jūsų siūloma alga tik vos didesnė.“
„Tai nėra moralinė istorija apie tinginystę. Tai istorija apie valstybės sukurtas paskatas. Apie formulę, kuri formuoja elgesį.
Gyvename šioje realybėje kasdien. Kai rinka įkaista, kandidatų trūksta. Kai nedarbo išmoka priartėja prie buvusio atlygio, daliai žmonių natūraliai kyla klausimas: gal geriau padaryti pauzę? Ir tada mes, darbdaviai, atsiduriame paradokse – norėdami prisikviesti žmones, pradedame girdėti, ir kartais net kartoti, tai, ką patys laikome problema: pusę metų dirbkite, o kitus – atostogaukite“, – sako S. Norvilienė.
Kaip sistema veikia šiandien?
Įmonių grupės „Laista“ pateikia savo paskaičiavimus dėl nedarbo išmokos. Kai pirmiausia teigia, jei žmogus netenka darbo ir registruojasi Užimtumo tarnyboje, jis gali gauti išmoką iki 9 mėnesių.
Pirmus 3 mėnesius gaunama apie 39 proc. buvusio atlyginimo ir apie 268 eurų fiksuotą dalį. Kitus 3 mėnesius – apie 31 proc.. Paskutinius 3 mėnesius – apie 23 proc.
Jei žmogus uždirbo vidutinį atlyginimą (apie 2 312 eurų bruto), jis pirmus 3 mėnesius gauna maždaug 1 213 eurų išmoką. Dirbdamas būtų gavęs apie 1 434 eurų „į rankas“.
„Skirtumas – apie 220 eurų. Tačiau tau nereikia keltis 6 ryto, nereikia važiuoti į darbą, nereikia atsiskaityti vadovui. Jei dar vasara – gali sau ramiai leisti laiką. Žmonės tai mato. Ir skaičiuoja“, – sako S. Norvilienė.
Skaičiuojama, kad nuo 2026 m. liepos 1 d.:
-
pirmus 3 mėnesius bus mokama 45 proc. buvusio atlyginimo;
-
maksimali išmoka kils iki 1 618 eurų per mėnesį;
-
atsiras 370 eurų minimali riba.
Anot S. Norvilienės, tai reiškia, kad kai kuriais atvejais nedirbti taps dar patogiau. O jei alga minimali, situacija dar jautresnė.
2026 m. minimali alga – 1 153 eurų bruto. „Į rankas“ – tai apie 846 eurai.
„Nedarbo išmoka pirmus mėnesius – apie 690–720 eurų. Skirtumas vos apie 60-80 eurų“, – skaičiuoja S. Norvilienė.
Ir čia atsiranda dar vienas sluoksnis. Mažas pajamas gaunantys žmonės gali gauti šildymo kompensaciją, nemokamą vaikų maitinimą, socialines pašalpas, paramą maistu.
„Išeina, kad už maždaug 60 eurų skirtumą žmogus turi dirbti visą mėnesį, laikytis grafiko, važinėti į darbą ir dar netekti dalies socialinių kompensacijų. Žmonės skaičiuoja ne tik „alga prieš išmoką“, o „alga minus prarastos kompensacijos“. Ir skirtumas dar labiau sumažėja“, – skaičiuoja „Laista“ atstovė.
Ką tai reiškia verslui?
Darbdaviams lengva pasakyti: „trūksta žmonių“. Tačiau tiesa paprastesnė – sistema sukuria paskatas nedirbti, rašoma pranešime. Ypač sezoniniuose darbuose. Ypač laikino įdarbinimo sektoriuje.
„Mes atsiduriame kampe. Jei nekalbėsime kandidatų kalba, jų tiesiog neprisikviesime. Kartais tenka aiškinti, kaip jie gali padirbti sezoną ir vėliau vėl gauti išmoką bei kompensacijas.
Ne todėl, kad tai laikome teisinga. O todėl, kad kitaip liksime be darbuotojų. Tai jau ne pavienės istorijos. Tai tampa modeliu“, – sako S. Norvilienė.
Dar viena rizika – šešėlis
Jei žmogus nenori prarasti išmokos, bet nori papildomų pajamų, atsiranda paprasta pagunda – dirbti neoficialiai. Ar tikrai norime grįžti į „vokelių“ laikus, klausia S. Norvilienė.
„Sistema, kuri turėjo būti apsauga netekus darbo, neturi tapti alternatyva darbui. Tai ne apie kaltus. Tai apie sistemą.
Nedarbo draudimas turi būti saugiklis. Tačiau jei saugiklis tampa beveik tokia pat patrauklia finansine alternatyva kaip darbas, jis pradeda keisti žmonių sprendimus.
Ir tada darbdavys turi du pasirinkimus: prisitaikyti prie „6+6“ realybės ir aiškinti, kaip suderinti darbą su valstybės parama, arba likti be darbuotojų.
Šiandien tai jau ne teorija. Tai praktika. Jei formulė skatina ciklą „padirbu – pailsiu – vėl padirbu“, neturėtume stebėtis, kad rinka būtent taip ir pradeda veikti. Sistema formuoja elgesį. O už jos pasekmes galiausiai sumokame visi“, – rašoma įmonių grupės „Laista“, kuriai priklauso laikino įdarbinimo įmonė „Retiva“.