Nobelio premijos laureatė bus apdovanojama diplomu, aukso medaliu ir maždaug 1 mln. eurų pinigine premija.
Su vis didėjančiu autoritarizmu susiduriančioje Venesueloje M. C. Machado (g. 1967 m.) yra kovos už demokratiją lyderė, rašoma komisijos pranešime spaudai, kuriame taip pat atkreipiamas dėmesys į demokratijos silpnėjimą visame pasaulyje.
„Tačiau demokratija atsitraukia ir tarptautiniu mastu. Demokratija, suprantama kaip teisė laisvai reikšti savo nuomonę, balsuoti ir būti atstovaujamam išrenkamos vyriausybės, yra taikos pagrindas tiek šalių viduje, tiek tarp jų“, – pabrėžia komisija.
Laureatai savo apdovanojimus iš Karaliaus Karlo XVI Gustavo rankų atsiims Stokholme gruodžio 10 d., minint mokslininko ir premijos įkūrėjo Alfredo Nobelio mirties 1896-aisiais metines.
Sulaukė klausimo apie Trumpą
Po laureatės paskelbimo Nobelio komiteto pirmininkui buvo užduotas klausimas dėl Donaldo Trumpo reikalavimo jam įteikti Nobelio taikos premiją.
Nobelio komiteto pirmininkas Jorgenas Watne Frydnesas paaiškino, kad sprendimą jie priima remdamiesi tik „Alfredo Nobelio darbu ir valia“.
Atsakydamas į klausimą apie D. Trumpo pastangas laimėti apdovanojimą, Nobelio komiteto pirmininkas nurodė, kad komitetas kasmet gauna tūkstančius laiškų ir sprendimą priima kabinete, kuriame vyrauja „sąžiningumo ir drąsos kupina atmosfera“.
Komitetas laureate išrinko politinę figūrą, kuri gyrė JAV prezidentą. Viešuose komentaruose M. C. Machado yra dėkojusi D. Trumpui už jo „įsipareigojimą laisvei ir demokratijai Venesueloje“.
Nobelio premijų ekspertai Osle iki laureatės paskelbimo penktadienį tvirtino, kad D. Trumpas neturi jokių šansų, pažymėdami, kad jo „Pirmiausia – Amerika“ politika prieštarauja taikos premijos idealams, išdėstytiems Alfredo Nobelio 1895 m. testamente, kuriuo ši premija buvo įsteigta.
Nominuoti 338 asmenys ir organizacijos
Šiais metais taikos premijai gauti buvo nominuoti 338 asmenys ir organizacijos, o 2024 m. ji buvo skirta „Nihon Hidankyo“ – Hirošimos ir Nagasakio bombardavimus išgyvenusių asmenų grupei, agituojančiai prieš branduolinius ginklus.
Norvegijos Nobelio komitetas, skiriantis prestižinę taikos premiją, paskutinį posėdį surengė pirmadienį, ketvirtadienį, likus vienai dienai iki 2025 m. laureato paskelbimo, pranešė Nobelio institutas.
Tai reiškia, kad sprendimas dėl laureato ar laureatų buvo priimtas prieš sudarant susitarimą tarp Izraelio ir „Hamas“, kuris numato paliaubas ir įkaitų paleidimą.
Šis susitarimas, kuris yra laikomas svarbiu žingsniu siekiant užbaigti dvejus metus Gazos Ruože vykstantį karą, buvo sudarytas spaudžiant JAV prezidentui Donaldui Trumpui – šis neslėpė manantis, kad jis yra vertas Nobelio taikos premijos. Jis neseniai nurodė, kad jei jis šios premijos negautų, tai esą būtų „didelis įžeidimas“ Jungtinėms Valstijoms.
Nobelio komitetas, kurį sudaro penki nariai, sprendimą paprastai priima keliomis dienomis ar net savaitėmis anksčiau ir prieš oficialų paskelbimą susitinka dar vieną kartą.