Pastaraisiais metais internetu užsakomų prekių grąžinimas ir jau naudotų prekių antrinė rinka vis labiau plečiasi. Vis daugiau įmonių suvokia, kad tai gali tapti nauju pelno augimo varikliu – su sąlyga, kad į šiuos procesus pavyks tinkamai ir sklandžiai integruoti ir logistiką.

„Logistika jau seniai yra tapusi nematomu mūsų visuomenės stuburu. Be šios sistemos, kuri palaiko gamybą, prekybą ir yra neatsiejama kiekvieno iš mūsų kasdienybės dalis, mūsų gyvenimas tiesiog sustotų. Negana to, logistika pamažu tampa ir strateginiu veiksniu, galinčiu didinti įmonių konkurencingumą, prisidėti prie tvarumo tikslų ir ženkliai gerinti klientų patirtį“, – sako „SmartPosti“ valdančios „Posti Group“ viceprezidentas Baltijos šalims Gediminas Mickus.

Antrinės rinkos augimas

Pastaraisiais metais antrinės rinkos populiarumas auga netgi sparčiau nei tradicinė prekyba naujomis prekėmis. Pavyzdžiui, prognozuojama, kad artimiausiais metais dėvėtų drabužių sektoriaus pardavimai augs net penkis kartus greičiau nei naujų – vidutiniškai apie 13 proc. per metus.

Be to, antrinė rinka neapsiriboja vien rūbais: žmonės aktyviai perka naudotą elektroniką, baldus, vaikų prekes, laisvalaikio įrangą ir namų interjero detales. Mobiliųjų telefonų salonuose jau įprasta praktika siūlyti nuolaidą naujam įrenginiui už atneštą seną, tuomet senąjį sutvarkyti ir parduoti kaip naudotą.

„Antrinė rinka tampa vis labiau prieinama vis didesnei daliai žmonių. Dėl plataus ir nuolat augančio skaitmeninių platformų pasirinkimo pirkėjai turi kur kas daugiau galimybių rasti būtent tai, ko ieško. Šios platformos taip pat vis daugiau investuoja į pirkėjų patogumą ir saugumą: jose naudojami pažangūs ir saugūs identifikacijos bei mokėjimų už prekes įrankiai, nedaug kuo besiskiriantys nuo tradicinės elektroninės prekybos. Tai mažina pirkimo barjerą ir didina žmonių pasitikėjimą“, – konstatuoja G. Mickus.

Žinoma, antrinė rinka vis dar susiduria ir su tam tikromis kliūtimis. Trijose Baltijos šalyse, Suomijoje ir Švedijoje bendrovės „SmartPosti“ užsakymu tyrimų kompanijos „Norstat“ atlikta nauja apklausa atskleidė, kad 41 proc. pirkėjų dažnai abejoja įsigyjamų prekių kokybe, 33 proc. – jų patikimumu, o penktadalis pritaria teiginiui, kad pirkimo antrinėje rinkoje procesas gali būti sudėtingas.

Atkreipdamas dėmesį, kad proceso nepatogumas yra pagrindinė kliūtis sklandžiai prekybai ir 41 proc. pardavėjų, „Posti Group“ viceprezidentas Baltijos šalims pabrėžia, kad tinkamai organizuoti logistikos sprendimai gali padėti įveikti šiuos barjerus ir užtikrinti sklandžią antrinėje rinkoje įsigyjamų prekių tiekimo grandinę.

Logistika kaip pasitikėjimo kūrėja

Augant antrinių prekių rinkai, logistika tampa ne tik prekių judėjimo užtikrinimo, bet ir tarpusavio pasitikėjimo tarp pirkėjų ir pardavėjų kūrimo priemone. Pasak G. Mickaus, svarbiausi aspektai, kuriuos gali užtikrinti sklandi logistika, yra lengvas prekių siuntimas tarp vartotojų, galimybė sekti prekės judėjimą ir aiškūs kriterijai bei taisyklės, leidžiantys pirkėjui prekę grąžinti saugiai ir patogiai.

„Sparčiai besiplečianti antrinė rinka reikalauja, kad logistika galėtų sklandžiai administruoti ir tvarkyti decentralizuotus, pačių vartotojų inicijuojamus prekių pristatymo ir grąžinimo srautus. Tai reikalauja papildomų išteklių, operatyvumo, lankstumo, sklandžiai veikiančių IT sprendimų ir techninio suderinamumo – tiek e. prekybos platformose, tiek tiesioginėje prekyboje tarp žmonių“, – pažymi „Posti Group“ viceprezidentas Baltijos šalims.

Paštomatai – itin svarbus „paskutinės mylios“ sprendimas

Augant e. prekybai ir grąžinamų prekių kiekiui, ypač svarbūs tampa „paskutinės mylios“ sprendimai, užtikrinantys, kad atsiimti gautą siuntą klientas gali greitai, patogiai ir bet kuriuo metu.

„Iš visų šalių, kuriose veikia „Posti Group“, ypač Estijos ir Suomijos pavyzdžiai rodo, kad platus ir patogus paštomatų tinklas gali svariai prisidėti prie efektyvios prekių grąžinimo ir antrinės rinkos prekybos logistikos. Paštomatai leidžia taupyti kaštus, mažina išmetamo kuro emisijas ir svarbiausia – yra patogūs klientams, kurie laukiamas siuntas gali pasiimti ar grąžinti bet kuriuo jiems patogiausiu metu“, – sako G. Mickus.

Technologijų vystymasis bei plėtra leidžia nuolat tobulinti ir paštomatų funkcionalumą: integruojami skaitmeniniai mokėjimai, tobulinami siuntų grąžinimo procesai ir bandomos kitos naujovės. Pamažu paštomatuose atsiranda ir biometrinė autentifikacija – pirštų atspaudų ar veido atpažinimo sistemos, be jokių papildomų veiksmų ar kodų užtikrinančios, kad siuntą jos laukiantis žmogus atsiims dar greičiau ir paprasčiau.

„Kitas technologinis šuolis logistikoje, manau, bus susijęs su dirbtiniu intelektu. Jis jau dabar vis dažniau naudojamas, pavyzdžiui, nustatant optimalų siuntų pristatymo maršrutą, taip padėdamas ženkliai mažinti CO2 pėdsaką, taupyti laiko sąnaudas ir išlaidas kurui. O ateityje dirbtinis intelektas galėtų optimizuoti ir viso paštomatų tinklo išdėstymą, jų skyrelių valdymą, efektyvesnį jų pritaikymą konkrečios siuntos dydžiui ir bendrą logistikos efektyvumą“, – įsitikinęs „SmartPosti“ valdančios „Posti Group“ viceprezidentas Baltijos šalims G. Mickus.