Vokietijos gynybos ministerija patvirtino naująjį reikalavimą ir nurodė, kad jo tikslas – užtikrinti išsamią informaciją apie karinį personalą, pranešė dienraštis „Berliner Zeitung“. „Didelės nelaimės ar ginkluoto konflikto atveju būtina žinoti, kiek vyrų yra užsienyje“, – pareiškė ministerijos atstovas spaudai.
Vadovaujantis naujosiomis pataisomis, vyrai turi gauti Federalinių ginkluotųjų pajėgų karjeros centro leidimą, nesvarbu, kokiu tikslu vyksta į užsienį: mokytis, dirbti, poilsiauti ir t. t. Šis reikalavimas galioja visada, nepriklausomai nuo nepaprastosios padėties ar karo.
Gynybos ministerija pažymėjo, kad procedūrinės smulkmenos tebetikslinamos, įskaitant konkrečius išimčių kriterijus. Pataisos yra dalis platesnio masto iniciatyvos modernizuoti Bundesverą, įskaitant planus iki 2028 m. pradėti visuotinį šaukimą.
Karo prievolės įstatymas buvo pakeistas tvyrant didžiulei regioninei įtampai ir augant nuogąstavimams dėl Rusijos vaidmens Artimųjų Rytų konflikte. Penktadienį, kovo 27 d., Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną karo Irane naudojimu tarptautiniam dėmesiui nuo invazijos į Ukrainą nukreipti.
Didžiojo septyneto susitikimo metu J. Wadephulas pareiškė, kad Maskva padeda Teheranui – duoda informacijos apie galimus taikinius. „V. Putinas ciniškai tikisi, kad eskalacija Artimuosiuose Rytuose nukreips mūsų dėmesį nuo jo nusikaltimų Ukrainoje“, – sakė jis.
Vakarų pareigūnai vis labiau nerimauja, kad Rusija stengiasi nukreipti dėmesį nuo Ukrainos. Anot „Financial Times“, Maskva planuoja Iranui nusiųsti dronų ir karinės įrangos.
Kovo 19 d. Vokietija, Jungtinė Karalystė (JK), Prancūzija, Italija, Japonija ir Nyderlandai pareiškė, kad yra pasiruošę prisidėti prie pastangų saugiai laivybai Hormūzo sąsiauriu užtikrinti. Visgi Berlynas patikslino, kad tokia iniciatyva greičiausiai bus pradėta tik po paliaubų paskelbimo. Tebesitęsiantis konfliktas paralyžiavo komercinę laivybą Persijos įlankoje, o apie 20 tūkst. jūreivių įstrigo 3 200 laivų.