Tačiau situacija pasikeitė praėjusią savaitę, kai V. Zelenskis ir D. Trumpo valstybės sekretorius Marco Rubio apkaltino vienas kitą meluojant. Ukrainos prezidentas pažymėjo, kad Vašingtonas kelia nesąžiningas sąlygas karui Ukrainoje užbaigti, rašo „El Pais“.

Kovo 23 dieną V. Zelenskis „Reuters“ pareiškė, kad JAV reikalauja, jog Ukraina išvestų savo pajėgas iš Donbaso regiono – tik tokiu atveju Vašingtonas suteiktų vadinamąsias „saugumo garantijas“ – karines apsaugos priemones, garantuojančias, kad Rusija laikysis bet kokio galimo taikos susitarimo. Ukraina turėtų išvesti savo karius ir iš tų Donbasų rajonų, kuriuos ji vis dar kontroliuoja.

Gruodžio mėnesį V. Zelenskis sakė, kad yra pasirengęs išvesti savo pajėgas iš šio regiono, jei tą patį padarys ir Rusija. Kremlius šį pasiūlymą atmetė, ir Baltieji rūmai, anot Ukrainos prezidento komentarų „Reuters“, palinko V. Putino pusėn. M. Rubio po dviejų dienų per vizitą Paryžiuje tai paneigė: „Gaila, kad jis taip pasakė, nes jis [V. Zelenskis] žino, kad tai netiesa, ir jam buvo sakyta ne taip.“

„Jam buvo labai aiškiai pasakyta – ir jis turėjo tai suprasti – kad saugumo garantijos bus suteiktos tik pasibaigus karui“, – žurnalistams tvirtino R. Rubio. „Tačiau tai nebuvo susieta su sąlyga, kad jis turi atsisakyti teritorijų.“

V. Zelenskis kovo 28 dieną įnirtingai atsikirto: „Didžioji dalis ledkalnio yra nematoma, bet patikėkite manimi, aš parodžiau tik jo viršūnėlę. Esu visiškai sąžiningas.“

JAV tarpininkaujamas taikos procesas yra atsidūręs aklavietėje, teigia tokie Ukrainos žiniasklaidos leidiniai kaip „Ukrainska Pravda“ ir „Espreso“. Kovo 30 dieną per internetinį susitikimą su žurnalistais V. Zelenskis tai paneigė, tačiau pripažino, kad trišalės derybos su Vašingtonu ir Maskva yra „atidėtos, nes JAV šiuo metu daugiausia dėmesio skiria Iranui“. „Dabar kamuolys yra tiek JAV, tiek Rusijos aikštelėje“, – pridūrė jis.

Ukraina pasirengusi karui, kuris truks dar mažiausiai dvejus metus, praėjusių metų lapkritį pripažino V. Zelenskis. Rusija aiškiai parodė, kad nutraukti invazijos neketina, o Kyjivas žino, kad derybos duoda mažai naudos, todėl jau dabar rengia planą, kaip išlaikyti pasipriešinimą fronte dar trejus metus. Šią informaciją parlamento nariams perdavė „Tautos tarno“ (V. Zelenskio partijos) frakcijos vadovo pavaduotojas Andrijus Motovilovecas, kovo 24 d. rašė „Ukrainska Pravda“

Šaltiniai iš V. Zelenskio biuro sausio mėnesį įspėjo „El Pais“, kad ruošimasis užsitęsusiam karui numato galimybę, jog Jungtinės Valstijos gali nusišalinti nuo pastangų užtikrinti taiką arba nutraukti karinę paramą. Apie tai bent kelis kartus užsiminė pats D. Trumpas, tokiu būdu bandydamas daryti spaudimą Kyjivui, kad jis nusileistų Rusijai.

Nepasitenkinimą dar labiau sustiprino D. Trumpo sprendimai dėl Ukrainos, priimti karo su Iranu metu. Didžiausią smūgį Kyjivui sudavė dalinis JAV sankcijų Rusijos naftai panaikinimas. Šiuo žingsniu D. Trumpas siekė suvaldyti naftos kainų šuolį, kurį išprovokavo karas su Iranu. V. Zelenskis sukritikavo šį sprendimą, teigdamas, kad tai sudaro sąlygas Maskvai gauti daugiau pajamų savo karo mašinai.

Dar vienas D. Trumpo judesys, keliantis pasipiktinimą Ukrainoje, yra jo viešas palaikymas Viktorui Orbanui, kuris balandžio 12 dieną per parlamento rinkimus sieks būti perrinktas Vengrijos ministru pirmininku. V. Orbanas, pagrindinis Rusijos sąjungininkas Europos Sąjungoje (ES), didžiąją dalį savo kadencijos kėlė kliūtis Ukrainos interesams ES. JAV viceprezidentas J. D. Vance`as kitą savaitę, paskutinėmis rinkimų kampanijos dienomis, lankysis Budapešte, kad paremtų V. Orbaną.

Kyjivo ir Vašingtono santykiams taip pat kenkia karas Irane. Jei atakos Artimuosiuose Rytuose tęsis dar ilgai, kyla pavojus, kad Ukraina negaus JAV gamybos ginklų savo oro gynybai. V. Zelenskis balandžio 2 d. pripažino, kad „Patriot“ raketų tiekimas dabar yra pakibęs ant plauko, nes jų reikia JAV sąjungininkams regione.

„Yra pranešimų, liudijančių, kad sumažės [tarptautinis] ginklų tiekimas Ukrainai“, – balandžio 3 d. per Kyjivo saugumo forumo (KSF) konferenciją sakė buvęs Ukrainos ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas. „Jei Ukraina negalės apsiginti, tai bus katastrofa visiems tiek Europoje, tiek Amerikoje.“

A. Jacenuko nuogąstavimai sutapo su D. Trumpo kovo 26 d. paminėta galimybe, kad dalis JAV ginklų, skirtų Ukrainai, gali būti nukreipti į Artimuosius Rytus.

„Žemiausias taškas abiejų šalių santykiuose buvo pasiektas 2025 metų vasario mėnesį per diskusiją Baltuosiuose rūmuose, tačiau nuo tada Kyjivas padarė viską, kas įmanoma, kad atkurtų santykius; dabar mes matome Ukrainos ryžtą ir atkaklumą Vašingtono atžvilgiu“, – KSF konferencijos metu „El Pais“ sakė buvęs CŽV pareigūnas Ralphas Goffas, dabar dirbantis Ukrainoje. „Europa ir Ukraina privalo toliau dirbti ir stiprinti ryšius su Jungtinėmis Valstijomis; turime stengtis, nes ateis laikas, kai šios pastangos duos vaisių.“

A. Jaceniukas pridūrė, kad daryti didesnį spaudimą Ukrainai, o ne Rusijai, siekiant užbaigti karą, buvo klaida. „Maksimaliai spausti Vladimirą Putiną ir išlaikyti tvirtą vienybę – štai kelias į pergalę.“ Tačiau D. Trumpas, deja, elgiasi priešingai.