Parlamentinę kontrolę vykdantys politikai piktinasi, kad rentgeno sistemoms reguliariai gendant, kroviniai į šalį važiuoja netikrinti, o tai neleidžia užkardyti kontrabandos.
Muitinės vadovo teigimu, rentgenas – ne vienintelė krovinio kontrolei naudojama priemonė, o gedimų pasitaiko visur. Vis dėlto jis pripažįsta, kad pirkimuose padaryta klaidų.
Po iškilmingo pristatymo – nepatogi tiesa
2024 metų rugsėjį Medininkų pasienio kontrolės punkte pristatytos dvi naujai įsigytos mobilios rentgeno kontrolės sistemos „Rapiscan Eagle M60“.
Tuomet skelbta, kad Jungtinės Karalystės gamybos mobiliojo rentgeno sistemos bus naudojamos Medininkų ir Kybartų muitinės kelio postuose. Jos turėjo gerokai sutrumpinti patikrinimų procedūras. Be to, Vakarų gamybos sistemomis muitinė palaipsniui keičia seną kinišką įrangą. Kiekvienos mobilios sistemos kaina – 3,19 mln. eurų.
Vis dėlto pradėjus sistemas naudoti, ėmė aiškėti nepatogi tiesa. „Delfi“ šaltinis, susipažinęs su šių rentgeno sistemų naudojimo ypatumais, teigė, kad naujosios mobiliosios sistemos nuolat genda. Jo vertinimu, šios yra naudojamos veikiau „dėl vaizdo“, tuo metu visą realų darbą ir toliau atlieka kiniškos sistemos.
Nors muitinė teigia, kad kiniškų sistemų atsisako, o jos, atitarnavusios savo resursą, bet kada gali sugesti, šaltinio teigimu, būtent naujieji mobilūs skeneriai bei jų aptarnavimas sukelia daugiau iššūkių. Šaltinio teigimu, rimtų iššūkių kyla ir skenuojant sunkvežimius.
„Delfi“ kreipusis į muitinės atstovus, jie tvirtino, kad mobilieji skeneriai gali dirbti tuo pačiu režimu kaip ir senieji kiniški skeneriai, o jų „galingumas yra lygiai toks pats kaip ir stacionarių rentgeno kontrolės sistemų“.
Tiek vienos, tiek kitos rentgeno sistemos, muitinės teigimu, gali generuoti nuo 3 MeV iki 6 MeV galingumo spinduliuotę.
„Su šiuo galingumu galima „prašviesti“ apie 300 mm plieno plokštę, tai yra, šio galingumo pakanka bet kuriai lengvajai ar krovininei transporto priemonei su kroviniu patikrinti“, – pabrėžė muitinė.
Vis dėlto laikinasis departamento vadovas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje pripažino, kad Jungtinės Karalystės sistema kelia iššūkių: dažniau genda, nėra integruojama.
Rentgeno sistemų veikimo resursas – dešimtmetis
Šią savaitę vykusiame Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje parlamentarai aiškinosi, ar sistemos veikia sklandžiai bei negailėjo kritikos esamai situacijai.
Muitinės departamentui laikinai vadovaujantis generalinio direktoriaus pavaduotojas Vygantas Paigozinas šiame posėdyje pristatė esamą situaciją: šiuo metu muitinė turi 11 mobiliųjų ir stacionariųjų rentgeno sistemų. Jos naudojamos patikrai uostuose, geležinkeliuose bei pasienio kontrolės punktuose.
Uždarius kai kuriuos postus, mobili juose veikusi įranga perkelta į kitas patikros vietas. Nebenaudojamas yra tik Lavoriškėse įrengtas stacionarus kiniškas rentgenas, tačiau jis, pasak vadovo, jau yra išnaudojęs savo resursą.
Rentgeno sistemų veikimas garantuojamas 10 metų, tuo metu ši sistema buvo sumontuota 2013-aisiais.
„Maždaug optimalus resursas kiekvienos sistemos yra apie 10 metų naudojimo, tai jau tas resursas viršytas, bet dar ji veikė iki posto uždarymo pakankamai gerai. Tai, ko gero, teks jau ją tik ir demontuoti, jeigu ir būtų atidarytas postas“, – kalbėjo V. Paigozinas.
Pasak jo, net ir atidarius šį punktą, galimybės čia vykti krovininiam transportui būtų labai ribotos – ten nenumatyta aikštelių, be to, būtų sudėtinga įrengti rentgeno kontrolės sistemas.
Kituose dviejuose uždarytuose pasienio kontrolės punktuose naudota mobili įranga perkelta kitur ar naudojama kaip rezervinė.
Vietoj kiniško rentgeno – problemiškas
Anksčiau patikros vietose buvo montuojama kiniška įranga. Vis dėlto dabar Muitinės departamentas siekia iki 2028 metų visus juos pakeisti kitų gamintojų įranga. Paskutinė kiniška rentgeno įranga 2022 metais įrengta Šalčininkuose.
„Čia turbūt diskusinis klausimas ir vertinimo, ar iš darbo patogumo ir kokybės kaip tai atrodo, tai aišku, bus šiek tiek kitas vaizdas, žiūrint iš to nepriklausomumo nuo priešiškų valstybių ir kibernetinių grėsmių galimų“, – apie kinišką bei kitų gamintojų įrangą kalbėjo vadovas.
„Atvirai sakau, kad jos priežiūros prasme ir eksploatacijos yra pačios reikliausios tiek žmogiškų resursų prasme, tiek sudėtingiausios techniškai aptarnauti. Iš esmės problematiškiausios sistemos šiuo metu eksploatuojamos“.
Muitinės vadovas
V. Paigozino teigimu, numačius kilmės šalį kaip pagrindinį kriterijų, šiandien muitinė gali įsigyti alternatyvas iš Turkijos, Lenkijos ir Jungtinės Karalystės. Pastarosios šalies gamintojo „Repiscan“ mobiliąsias rentgeno kontrolės sistemas Muitinės departamentas šiuo metu naudoja.
„Viena iš jų pasienyje su Baltarusija, kita – pasienyje su Kaliningradu naudojamos. Bet atvirai sakau, kad jos priežiūros prasme ir eksploatacijos yra pačios reikliausios tiek žmogiškų resursų prasme, tiek sudėtingiausios techniškai aptarnauti. Iš esmės problematiškiausios sistemos šiuo metu eksploatuojamos“, – pripažino vadovas.
Tuo metu tiek Turkijos, tiek Lenkijos gamintojai iki šiol gamino tik stacionarias sistemas.
„Abu pasirengę po dabar baigtų rinkos konsultacijų pradėti gamybą ir mobilių – deklaruoja, kad jie galėtų, gebėtų ir pateiktų mobilias, jos irgi dar nėra naudotos“, – kalbėjo V. Paigozinas.
Kilo klausimų dėl veikimo
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas savo ruožtu atkreipė dėmesį į komiteto narių gautą vieną lentelę, kurioje parodyta, kaip rentgeno sistemos veikė praėjusiais metais. Joje, pasak pirmininko, nurodytas gedimų skaičius bei vidutinė trukmė, tačiau šie duomenys kelia klausimų dėl tikslumo.
„Kenos geležinkelio stoty 44 skaičiai ir 12 dienų. Tai jeigu mes sudauginame 44 atvejus su 12, tai gauname daugiau negu metai dienų“, – apie tai, ką turėtų reikšti išvardyti skaičiai, teiravosi jis.
Pasak V. Paigozino, Kenos sistema buvo sugedusi pernai liepos-rugpjūčio mėnesiais ir neveikė tris savaites.
„Pakankamai svarbios detalės turėjo būti keičiamos ir tai užtruko“, – paaiškino jis.
Pasak jo, įvardytas incidentų skaičius Kenoje per metus galėjo siekti keturias dešimtis atvejų, tačiau, jo teigimu, tokiais atvejais iš karto įsijungia priežiūros reglamentas, kviečiami rangovų atstovai ir gedimai sutvarkomi gana greitai.
Per 2025 metus fiksuoti 157 rentgeno sistemų gedimo atvejai. Jų pobūdis skirtingas – kai kuriais sistemos neveikė kelias valandas, kitais – kelias dienas.
„Taip, tų gedimų skaičius, beveik garantuoju, kad jis tikrai bus toks, o dėl to vidutinė trukmė, kaip čia įvardyta, dienomis, kad vidutinė būtų dienomis 12, tikrai tokio nebuvo“, – svarstė jis.
A. Sysas pastebėjo, kad Medininkuose įvardyti 22 neveikimo atvejai ir keturių dienų trukmė.
„Tai jūs aiškinamajam rašte rašote, kad dirba dieną-naktį, 24/7, 365“, – pabrėžė jis.
Politikas pabrėžė, kad visi sistemų gedimai gali reikšti valstybės prarandamus pinigus, jei pareigūnai neturi galimybės užkardyti kontrabandinių cigarečių gabenimo. A. Sysas pridūrė, kad naujausi tuščių cigarečių pakelių tyrimai rodo išaugusį kontrabandinių cigarečių vartojimą.
„Tai ne tik balionai skrenda, bet aš manau, kad nieks balionais tiek neprisiunčia: važiuoja būtent sunkiasvorėm mašinom ir geležinkeliais“, – kalbėjo jis.
„Delfi“ paprašė Muitinės departamento pateikti parlamentarų minėtą rentgeno sistemų gedimo statistiką.
„Galime pateikti lentelės apibendrinimą, – rašoma pateiktame atsakyme. – Bet kuri technika neišvengia sutrikimų. Per 2025-uosius metus fiksuoti 157 atvejai. Tačiau jų pobūdis labai skirtingas – nuo kelių valandų iki kelių dienų. Didžioji dalis sutrikimų neturėjo reikšmingos įtakos patikrinimų tęstinumui. Tiesa, daugiausia gedimų fiksuota Kenos geležinkelio rentgeno kontrolės sistemoje, tačiau ji buvo ir našiausia – nuskenuota 90 520 vagonų.“
Negali būti integruotos
Nagrinėjant mobiliųjų rentgeno sistemų įsigijimo niuansus, paaiškėjo dar viena nemaloni tiesa: šios sistemos negali būti integruotos į Baltijos šalių muitinių dalijimosi vaizdu sistemą.
Pasak V. Paigozino, naudojama sistema yra kiniška, todėl ne tik Lietuva, bet ir Latvija bei Estija yra priverstos jos atsisakyti.
Britų gamintojas, turbūt irgi pakankamai logiška jo pozicija, – jis kategoriškai prieš savo įranga padarytus vaizdus perdavinėti į kiniečių sukurtą įrangą, tam, kad ja būtų keičiamasi ir ji būtų analizuojama.
V. Paigozinas
„Deja, netekome to bendro įrankio keistis rentgeno kontrolės sistemų vaizdais. O problema su vaizdų perdavimu į šitą sistemą – britų gamintojas, turbūt irgi pakankamai logiška jo pozicija, – jis kategoriškai prieš savo įranga padarytus vaizdus perdavinėti į kiniečių sukurtą įrangą, tam, kad ja būtų keičiamasi ir ji būtų analizuojama“, – paaiškino laikinasis muitinės vadovas.
A. Sysas, savo ruožtu, atkreipė dėmesį, kad sutartys dėl keitimosi vaizdu pasirašytos 2018 metais, tuo metu pirkimo procedūros mobiliesiems rentgenams įsigyti pradėtos 2022 metais.
„Ar tie mobilūs [rentgenai] – jūs pasakėte, kad su jais yra daugiausiai problemų. Tai kai pirkote – 2022 metai, kai juos įvedėte, o sutartys pasirašytos 2018, ir nuostatos 2018 parašytos. Tai kaip buvo perkami Muitinės aparatai, kurių į bendrą sistemą nebuvo galima pajungti?“ – stebėjosi jis.
Muitinės vadovas pripažino, kad dalies šių problemų nebūtų buvę, jeigu tai būtų buvę numatyta reikalavimuose.
„Ta savotiška tokia konfliktinė situacija tarp skirtingų gamintojų – ji atsirado. Dalį problemų galima buvo… Galiu pasakyti, jau čia prisiimti kaltę tikrai, kad galima buvo išvengti techniškai apsirašant – sudėtingesnis procesas, taip, bet galimai buvo galima išvengti tų tam tikrų problemų“, – pripažino jis.
Kuria naują rentgeno kontrolės analizės sistemą
Muitinės vadovo teigimu, šiuo metu jų pačių pajėgomis kuriama nauja rentgeno kontrolės sistemų mainų ir analizės sistema.
„Nėra ji labai brangi, tikrai ne kosminius pinigus kainuos, ir ji leis visų gamintojų mums patiems pasiimti vaizdus, kas visiškai logiška, mes nusipirkome įrangą, įrangos sugeneruotas vaizdas yra mūsų nuosavybė“, – kalbėjo muitinės vadovas.
Nuskenavus transporto priemones, vaizdai yra siunčiami į jų analizės centrą. Ten nepatinka tik, muitinės vadovo žodžiais, „tam tikrų probleminių“ skenavimo įrenginių padaryti vaizdai.
Pasak Muitinės departamento, bendras rentgeno sistemų tinklas su Latvija ir Estija 2018 metais sukurtas daugiausia mokymo, kvalifikacijos kėlimo, informavimo tikslais.
„Tuo metu šį tinklą sukūrė ir prižiūrėjo Kinijos gamintojai. Po kelerių metų Lietuvos vyriausybė pripažino Kiniją nepatikima, grėsmę nacionaliniam saugumui keliančia šalimi, todėl buvo pradėta palaipsniui atsisakyti Kinijos gamintojų kontrolės sistemų bei bendro rentgeno sistemų tinklo. Šiuo metu rentgenogramomis nesikeičiama. Kitų gamintojų rentgenai, kurie yra perkami ir keičiami, į buvusį nesaugų tinklą neįtraukiami“, – teigiama atsakyme.
Kontrabandininkams užtektų valandos
Vis dėlto A. Sysas stebėjosi, kad muitinė, pati pasitvirtinusi tvarką, kaip dirbs ir kaups informaciją, vėliau nesugeba įsigyti atitinkamos įrangos.
„Jūs patys nusistatėt sau žaidimo taisykles, bet po to perkat aparatą, kuris į tas žaidimo taisykles nepatenka“.
A. Sysas teiravosi, ar naujai paskelbtuose įrangos pirkimuose jau numatytas reikalavimas, kad ji būtų pajungiama į bendrą sistemą, ar „vėl kiekvienas žais su kiekvienu žaisliuku atskirai, kurių kaina po 3-6 mln.“.
„Čia nemaži pinigai“, – pridūrė jis.
Pasak muitinės vadovo, dabar specifikacijos pakoreguotos ir tai yra vienas iš kertinių reikalavimų, kad nebūtų galimybių kitaip interpretuoti reikalavimų.
Komiteto narys Valius Ąžuolas taip pat stebėjosi galiojančia tvarka, pastebėdamas, kad apie nesklandumus kalbama kaskart, kai vykdoma parlamentinė kontrolė dėl rentgeno.
„Vaizdas tai graudus, ir kiekvieną kartą, kai BFK dėl rentgenų daro parlamentinę kontrolę, vaizdas vis vien išlieka panašus: tai elektra dingo, tai programinės įrangos nėra, tai atsijungė“, – vardijo jis.
Jis teiravosi, kiek automobilių ir traukinių į Lietuvą dėl šių gedimų atvyko nepatikrinti rentgeno sistemomis.
„Žinau tokių situacijų, kai ant vienos geležinkelio vėžės yra rentgenas, ant šalia esančių dviejų nėra rentgeno. Tai su iešmininku tik reikia sutarti ir pravažiuoji be rentgeno“, – komentavo jis.
Parlamentaras pridūrė, kad kontrabandininkui užtektų, jog įranga neveiktų vieną valandą.
Vadovas: rentgenas – ne vaistas nuo visų ligų
Muitinės vadovas savo ruožtu pabrėžė, kad klaidinga įsivaizduoti, jog rentgeno kontrolės sistema yra „vaistas nuo visų ligų“.
„Bet kurioje pasaulio šalyje naudojamą rentgeno kontrolės sistemą, jeigu pasižiūrėjus, kiekvienoje yra tam tikrų aptarnavimo laikotarpių, gedimų natūralių. Technika visokia ir turi polinkį gesti tam tikru metu. Tai [yra] visi tikrinimo algoritmai: ar su rentgeno kontrolės sistema, ar jai neveikiant – niekas nepasikeičia iš esmės ir niekas nesugriūva“, – pabrėžė jis.
Pasak laikinojo vadovo, rentgeno vaizdą taip pat reikia mokėti skaityti, todėl vien faktas, kad transporto priemonė buvo patikrinta, savaime nesuteikia garantijos.
„Čia nėra garantija, kad jau jeigu per rentgeno kontrolės sistemą pravažiavo, tai reiškia, ten jau pelė nepraslys. Taip irgi savaime nėra. Tai nereikia ten taip sureikšminti. Taip, įranga brangi, įranga jautri pakankamai, yra dėmesys iš visuomenės. Ir turbūt normalu, kad jis yra padidintas, bet tai nėra ta vienintelė ir visus išgelbėjanti priemonė, ir jeigu jau sistema sugedo – arba jau visi važiuoja visiškai be kontrolės, arba viskas sustoja ir laukiame, kol sistema bus suremontuota. Tai nei vieno, nei kito nėra, yra numatyti tie darbo algoritmai ir neveikiant sistemoms, ir jų nesant“, – akcentavo V. Paigozinas.
A. Syso klausiamas, kiek šiuo metu rentgeno aparatų neveikia, laikinasis vadovas tvirtino, kad trečiadienį, kai vyko posėdis, veikė visi, kurie yra naudojami.
„Vakar Kybartuose buvo gedimas – dviem valandom neveikė“, – komentavo jis, patvirtinęs, kad apie tokius gedimus yra informuojamas realiu laiku.