Būdama vaikas, ji negalėjo nieko daugiau, tik prisitaikyti, kad išgyventų – kartais ji pabėgdavo iš namų, kartais slėpdavosi, kartais ieškodavo pagalbos. Tačiau paauglystėje, kai Agnė jau buvo išplėšta iš šios aplinkos, ji vėl pasivijo.
Agnė pati dalį gyvenimo kentėjo nuo priklausomybės, kol stipraus gėrimo butelis vakare tapo norma ir gyvenimas pradėjo byrėti per siūles. Tačiau tuo momentu, kai atrodė, kad kristi jau nebėra kur, moteris nusprendė sustoti ir ieškoti pagalbos. Šiandien Agnė jau ketverius metus nėra išgėrusi nė lašo alkoholio, per tą laiką ji įgijo du aukštuosius išsilavinimus ir pasiekė vadovaujančias pareigas.
Vaikystė priklausomybės šešėlyje
Ankstyvaisiais 1990-aisiais Agnės mama buvo kirpėja, o tėvas dirbo konditerijos srityje.
„Mano tėvai tikriausiai turėjo geresnę finansinę padėtį, platesnį pažinčių ratą ir daugiau galimybių nei kiti“, – sako Agnė.