Baltijos šalys ir Lenkija nuo karo Ukrainoje pradžios rodo stiprią lyderystę šioje srityje. Vien Lietuva iki šių metų liepos Ukrainai suteikė paramos už 1,26 mlrd. eurų, iš kurių apie 1 mlrd. sudarė karinė parama. Ukrainos kovą už teritorinį vientisumą palaikančiose šalyse be valstybės skiriamos paramos taip pat darbuojasi ne viena nevyriausybinė organizacija, palaikanti karius ir siunčianti į frontą jiems reikalingiausius daiktus. Viena iš jų – pilietinio gynybos ir saugumo analizės centras „Locked N’ Loaded“.
Suvienijo meilė Lietuvai ir noras šviesti karius
Savo veiklą „Locked N’ Loaded“ pradėjo 2018 m. Organizacijos atstovas, prodiuseris Mantas Vilimas pasakoja, kad pradžioje tai buvo bičiulių, kuriuos vienijo meilė Lietuvai, tarnystė ir noras šviesti profesionalius karius ir savanorius, susivienijimas. Laikui bėgant organizacija vis atviriau įtraukdavo ir civilius, siekdama suteikti jiems daugiau žinių karybos tema.
Dabar „Locked N’ Loaded“ „Delfi“ žiūrovams ir skaitytojams geriausiai atpažįstami iš per „Delfi“ televiziją transliuojamos laidos „Patrulio bazė“ bei išsamių karo Ukrainoje apžvalgų, kuriose detaliai aptariami įvykiai fronte, ukrainiečių ir rusų karių pozicijos ir artimiausios karo eigos perspektyvos. Tačiau be šių veiklų pilietiškumą ugdanti organizacija įsitraukusi ir į paramos Ukrainai rinkimą. Tiesa, Mantas pasakoja, kad išlaikyti žmonių dėmesį tęsiantis karui darosi vis sunkiau.
„Tai yra labai sudėtinga užduotis ir nėra gal iš pažiūros taip paprasta tą paramą surinkti, kai ir, viena vertus, karas yra ilgas ir sunkus procesas. Suprantama, kad žmonės irgi pavargsta nuo, na, tikrai sunkios temos. Tai yra natūralūs procesai. Juo labiau, kad ir būdų, kaip prisidėti, atrodo, yra daug ir įvairių.
Bet tuo, kuo mes esame, na, manau, išskirtiniai, tai ir tuo, kuo atpažįsta mus žmonės, yra skaidrumas ir profesionalumas. Mus daugelis mūsų skaitytojų žino ir iš mūsų analizių, kurias stengiamės kiekvieną dieną pateikti ir jas pateikti kuo profesionalesnes ir kuo labiau nepriklausomas, iš tų pačių mokymų, kuriuos organizuojame ir esame subūrę nemažą profesionalų komandą. Vėlgi, iš mūsų akcijų, prieš tai buvusių paramos rinkimo akcijų, dažnai jas organizuojame ir drauge su „Praeities žvalgu“, ir su „Blue / Yellow“. Visi esame, na, dirbantys tam pačiam tikslui ir toj pačioj srity“, – pasakoja Mantas.
Rugsėjo mėnesį „Locked N’ Loaded“ savo „Facebook“ paskyroje paskelbė kartu su kita nevyriausybine organizacija, „Pilietinio atsparumo iniciatyva“, dažniau vadinama tiesiog „CRI“, pradedanti naują paramos Ukrainai rinkimo ciklą. Jis prasidėjo aukcionu, kuriame didžiausią paramos sumą pasiūliusiam buvo įteikta autorinė Jungtinėje Karalystėje gyvenančio menininko Tomo Svirskio diorama. Joje atspindėtas plėšikaujančių svetimoje šalyje rusų karių žvėriškumas – trys karių figūros pozuoja ant krauju nutaškytų iš ukrainiečių pavogtų buities prietaisų.
Gabenant paramą kariams pasitaiko pavojų
Mantas užsimena, kad paramos surinkimas – ne vienintelė sudėtinga užduotis. Dar reikia nupirktą įrangą pristatyti kariams. „Visko būna, visko pasitaiko. Mes esame ir patys važiavę tiesiai iki fronto, esame gavę apšaudymų iš raketų, gavę ir iš netiesioginės ugnies. Matėm ir kaip atrodo visiškai išbombarduota, išsprogdinta pozicija. Tikrai buvo, na, visko ir pasitaiko visko, bet, sakau, svarbiausia, kad mes vis dar laikomės ir vis dar judam link to“, – optimizmo nepraranda „Locked N’ Loaded“ atstovas.
Pasak jo, dirbant su paramos rinkimu ir pristatymu labai svarbu turėti platų kontaktų tinklą. „Esame vieną kartą gavę užklausą, nes, vėlgi, informacija vaikšto pirmyn – atgal ir mes gauname užklausą iš tarnaujančių, ko jiem trūksta, kaip mes galime jiem padėti, kaip galima pagerinti sąlygas. Bet kartais ir jie pasidalina turima informacija arba, na, kokiais turimais pasiekimais.
Tai buvo nieko atvirai nesakant, nieko neužšifruojant gavę užklausą, ar mums nereikėtų kokios karinės technikos Rusijos pilnos ir nesugadintos. Tai per daug nesigilindami, kas ten ir kaip suvedėm su kitu kariu kitoj fronto vietoj ir ten viskas labai sėkmingai nukeliavo. Tai kartais netgi užtenka sugebėti turėti kontaktus tarp žmonių, kontaktus tarp visų suinteresuotų pusių, kad būtų, na, tas karas laimimas lengviau“, – komunikacijos svarbą akcentavo Mantas.
Ko labiausiai reikia ukrainiečiams?
„Locked N’ Loaded“ atstovas užsiminė, kad kariaujantiems ukrainiečiams reikia ne tik ginklų. Fronte labai svarbios medicinės priemonės, automobiliai, kurių naudojimo laikas fronte – labai trumpas.
„Poreikis, jeigu imti bendrąja prasme, tai lieka nepakitęs. Kai ką mes galime padėti, kito padėti mes negalime. Reikia sprendimų, reikia žmonių, reikia geležies. Tai žmonių ir sprendimų klausimu mes prisidėti neprisidėsime. Prie tos geležies, tai visada jiems reikia transporto priemonių – jos yra būtinos evakuojant sužeistą personalą ir apskritai sugebant vykdyti misijas. Transporto priemonių gyvenimo laikas yra labai nedidelis fronto linijoje.
Reikia dronų, kurie suteikia gebėjimą matyti, kas vyksta mūšio lauke, suteikti papildomą saugumą. Kaip žinia, dabar, na, tai praktiškai vyksta dronų karas. Be to judėti kariams yra labai sudėtinga. Ir reikia tokių elementarių dalykų, kaip medicinos priemonės, netgi tas pats greito paruošimo maistas“, – vardijo pašnekovas.
Mantas šmaikštauja, kad prie paramos Ukrainai rinkimo prisidedantys „Locked N’ Loaded“ turi gerą reputaciją – „ukrainiečiai atsiliepia apie mus labai gerai, netgi esame ne kartą išgirdę, kad čia yra tie lietuviai su geležiniais kiaušais“, – šypteli jis.
Vis dėlto, labiau nei pagyros organizacijos narius džiugina žinojimas, kad jų siųsta įranga gelbsti gyvybes.
„Kartais gaunam netgi vaizdo įrašų, kaip mūsų technika pasitarnauja. Sužinom, kad išgelbėjo gyvybių tas turniketas, kada jo reikėjo, nes kiti, kaip tyčia, buvo pasibaigę ar lūžo. Panašiai su dronu filmuota medžiaga, kur sėkmingai kas nors evakuojasi ir visokie kitokie dalykai. Tai kiekvienas iš tokių mažų simbolių, kuriuos tikrai labai noriai, grįžtamąjį tą ryšį tikrai noriai mums suteikia kariai, kurie gauna mūsų paramą, mums padeda labai atsikvėpti ir vėl įsijungti atgal“, – sako Mantas, neslėpdamas, kad nuolatinis darbas Ukrainoje teikiant pagalbą sekina.
„Mūsų darbas ten yra pastoviai, žmonės iš mūsų ten vyksta ir dažniau, ir rečiau, bet, ta prasme, tai iš esmės beveik niekada nesibaigia. Žmonės kiti jau ir grįžta iš karo ir grįžta kiti ir ilgesniam poilsiui, kiti ir gal net ten ir nebegrįš, nes jau atitarnavo labai ilgą laiką ir labai daug pasiekė. Tai taip, reikia suprasti, kad šitas karas yra ne toks ir lengvas. Jis yra ilgas ir jis yra varginantis“, – apie karo realybę kalba Mantas.
Rusų atakos tapo kasdienybe
Nuovargis – ne vienintelė problema, su kuria karo metais susiduria pilietiškumą ugdanti ir Ukrainą remianti organizacija. Kiekvieną dieną organizacijos nariams reikia atremti Kremliaus daromą spaudimą.
„Įvairias fišingo atakas gauname nuolat ir gauname ne tik spaudimą prieš, na, mūsų organizaciją ar ten mūsų svetainę, bet ir paprasti mūsų nariai taip pat, na, aš gaunu į savo email’o paskyras neaiškių link’ų“, – sako Mantas, užsimindamas, kad 2023 m. jiems teko skubiai gelbėti „Locked N’ Loaded“ „Facebook“ paskyrą, kai viena kitą mobilizavusios prorusiškos paskyros masiškai ragintos ją žymėti kaip neatitinkančią bendruomenės standartų.
Šios atakos rezultatas – daugiau nei 70 tūkst. sekėjų turinčios paskyros užblokavimas. Tik įsikišus Lietuvos vyriausybei, kuri padėjo tiesiogiai susisiekti su „Meta“ atstovais, organizacijai pavyko atgauti paskyrą. „Tai jaučiam, kad dėmesys yra. Vėlgi, tas turbūt rodo, jog dirbame teisingą darbą“, – netikėtai atakų reikšmę įvertino Mantas.
Rusijos dėmesio praeityje sulaukė ir dar vienas „Locked N’ Loaded“ darbas – kasmet rudenį organizuojama konferencija „Defending Baltics“, kurioje susirenka kariniai vadai, politikos formuotojai, analitikai ir saugumo ekspertai. Šių metų konferencija skirta hibridinių grėsmių atrėmimui, NATO rytinio flango stiprinimui ir bendro sąjungininkų atsparumo didinimui.
Mantas sako, kad į renginio organizavimą karybos temos entuziastai įdeda daug darbo, o kai kurių generolų pasisakymai iš konferencijos rado atgarsį ir Maskvoje. „Tai mes tokį efektą tikrai vertiname ir kuo pikčiau jiems, tuo, reiškia, geresnį darbą mes dirbame“, – šmaikštauja pašnekovas.
Pastebi augantį susidomėjimą karybos tema
Mantas pastebi, kad pastaraisiais metais auga lietuvių susidomėjimas karybos tema. Vis daugiau gyventojų jungiasi į nevyriausybines organizacijas, kelia su gynyba susijusius klausimus.
„Mes pradėjome taip pat ir organizuoti įvairius atvirus renginius, susitikimus tiek su karybos ekspertais, tiek su karinės patirties turinčiais žmonėmis. Tai tas pokytis ateinančių žmonių, jų klausimų jaučiasi labai didelis, įsitraukimas tikrai yra.
Vėlgi, galim netgi pasižiūrėti į tai, kiek žmonių ateina tiek į Šaulių sąjungą, tiek į savanorių pajėgas ir atrodo su kiekviena… Jau, atrodo, turėjo visi būti atėję 2022 metais, kas atėjo. Na, nes natūralu, kiekvienas didesnis toks postūmis pasaulyje Lietuvoje jaučiamas jautriai, žmonės supranta, kad reikia kažko imtis, reikia kažkur prisijungti, bet tas skaičius, pasirodo, niekur nedingsta. Netgi kiti sako, kad Trumpo išrinkimas Šaulių sąjungai buvo naudingesnis žmonių skaičiumi, negu 2022 metų invazija.
Tai iš tiesų yra labai labai smagu ir labai gerai matyti, kad žmonėms tai yra aktualu, žmonės jungiasi visom įvairiom formom ir ne tik prie karinių organizacijų, bet ir įvairios civilinės pagalbos organizacijų“, – džiaugėsi „Locked N’ Loaded“ atstovas.
Paklaustas, kaip žmonės galėtų prisidėti prie Ukrainos pergalės, Mantas sako, kad didelės paslapties čia nėra. Lietuvoje veikia daug organizacijų, renkančių paramą, ir jos nekonkuruoja tarpusavyje, nes visas vienija bendras tikslas – padėti ukrainiečiams atremti priešo atakas. Tiesa, svarbu įsitikinti, kad organizacija yra oficialiai registruota, nepatingėti peržvelgti jos veiklos ataskaitas – tai padės būti tikriems, kad parama tikrai pasieks Ukrainos karius.
Pasak pašnekovo, kartais net nedidelis pasikeitimas kasdieniuose įpročiuose, pavyzdžiui, namie, o ne mieste, išgertas kavos puodelis ir paramai skirta kad ir nedidelė suma gali prisidėti prie išgelbėtos gyvybės. „Būtent tas momentas pagalvoti, ar vienas puodukas kavos savaitėje galėtų būti išgertas namie, o ne mieste, ar į vieną filmą galima nenueit, o paskaityti knygą namie. Ta suma nebus tokia didelė, bet galutinis rezultatas gali būti tikrai gyvybes gelbėjantis rezultatas“, – reziumuoja Mantas.
Projektą iš dalies remia Medijų rėmimo fondas.