Sostinės gatvėse ir aptarnavimo sferoje vis dažniau skambant užsienio kalboms, Vilniaus miesto savivaldybė nusprendė imtis konkrečių veiksmų imigrantų integracijai užtikrinti. Reaguojant į augantį vilniečių susirūpinimą dėl valstybinės kalbos vartojimo, miesto valdžia pristatė naujas priemones, skatinančias atvykėlius prisiimti atsakomybę ir mokytis vietos kalbos.
Pasak Vilniaus miesto mero Valdo Benkunsko, visuomenės reakcija į pirmuosius žingsnius parodė, kad ši tema yra itin jautri ir savalaikė. Sostinės vadovas pabrėžia, kad dabar yra pats metas apsispręsti dėl aiškios politikos, kad ateityje išvengtume neigiamų pasekmių.
„Šiandien esame svarbiame lūžio taške: arba susiimame ir įsivedame aiškias taisykles, arba paliekame viską savieigai ir kartojame kitų Europos šalių klaidas“, – teigia Valdas Benkunskas.
Miesto valdžia neapsiriboja vien vietinėmis iniciatyvomis ir kreipėsi į centrinę valdžią. Siekiant užtikrinti, kad atvykėliai turėtų motyvaciją integruotis į visuomenę, meras pateikė griežtą siūlymą nacionaliniu lygmeniu – susieti dokumentų galiojimą su kalbos žiniomis.
„Prašau Vidaus reikalų ministro inicijuoti reikalavimą, kad norint pratęsti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, reikėtų privalomai mokėti lietuvių kalbą bent A2 lygiu“, – sako sostinės meras.
Nelaukdama atsakymų iš ministerijų, savivaldybė jau dabar ėmėsi realių veiksmų ir atidarė specialią platformą internete. Šioje programoje atvykėliams sudaromos sąlygos lankyti pamokas, už kurias jie susimoka patys, o miesto indėlis apsiriboja tik nemokamų erdvių mokymams suteikimu. Pirmieji rezultatai atskleidė milžinišką užsieniečių susidomėjimą – per mažiau nei savaitę specialiai sukurta svetainė sulaukė penkiolikos tūkstančių apsilankymų, o beveik trys tūkstančiai žmonių užsisakė naujienlaiškius.
„Per penkias dienas sulaukėme net 600 užsienio kilmės asmenų, norinčių dalyvauti Vilniaus mokytojų kalbų programoje. Sakyčiau, geras rezultatas. O mes dar tik pradedame“, – džiaugiasi miesto vadovas.