Jeigu El Ninjo susiformuos taip, kaip dabar prognozuojama, jis perbraižys pasaulio orų žemėlapius: vienur jis sukels potvynius, kitur – sausras ir miškų bei krūmynų gaisrus, o tuo pačiu metu spartins pasaulinį klimato atšilimą, rašo CNN.
Vis daugėja požymių, kad El Ninjo yra ne tik neišvengiamas ir galimai prasidės vasaros pabaigoje ar rudens pradžioje, bet ir gali būti itin stiprus.
Šis reiškinys galėtų būti netgi klasifikuojamas kaip Super El Ninjo, nes stiprus poveikis būtų juntamas visame pasaulyje. Kaip rašo CNN, tokie nepaprastai intensyvūs El Ninjo reiškiniai pasitaiko retai.
Tam, kad būtų galima oficialiai paskelbti El Ninjo, vandenyno temperatūra tam tikroje atogrąžų Ramiojo vandenyno dalyje turi būti 0,5 °C didesnė už vidutinę daugiametę. Tuo metu Super El Ninjo būna tada, kai temperatūra daugiau nei 2 °C viršija vidurkį. Kai kurie patikimais laikomi kompiuteriniai prognozių modeliai, pavyzdžiui, Europos modeliai, būtent tokį pokytį ir prognozuoja.
Klimato blogiukai
El Ninjo ir La Ninja, kurių pavadinimai išvertus iš ispanų kalbos atitinkamai reiškia „berniukas“ ir „mergaitė“, yra kas kelerius metus atogrąžų Ramiajame vandenyne pasikartojantys klimato ciklai, galintys itin stipriai paveikti orus visame pasaulyje. El Ninjo atveju šis reiškinys gali sukelti potvynius ir sausras įvairiose Afrikos dalyse, paskatinti žiemos audras JAV vakarų pakrantėje ir lemti ekstremalius karščius visame pasaulyje.
El Ninjo būdingas neįprastai šiltas vanduo ekvatorinėje atogrąžų Ramiojo vandenyno dalyje ir su tuo susiję daugybiniai vėjų ir kritulių pokyčiai atmosferoje. Vyksta vadinamasis susietasis reiškinys: kad kiltų El Ninjo, vandenynas ir atmosfera turi tarpusavyje reaguoti tam tikrais būdais.
Atmosfera paprastai reaguoja į šiltesnius vandenis, perkeldama gausių kritulių zonas arčiau karštosios vandenyno dalies. Be to, pasatų vėjai, kurie paprastai pučia iš rytų į vakarus netoli ekvatoriaus, gali susilpnėti, o tuomet pakeisti savo kryptį. Šie pokyčiai yra pakankamai reikšmingi, kad kaip domino efektas paveiktų orus visame pasaulyje.
Šiuo metu didžiuliai kiekiai neįprastai šilto vandens plinta žemiau vandenyno paviršiaus iš vakarinės į rytinę atogrąžų Ramiojo vandenyno dalį, kurioje šis šiltas vanduo pamažu kyla į paviršių, o toks pokytis ir lemia El Ninjo susiformavimą. Periodiškai iš vakarų į rytus pučiantys vėjai, dar vadinami vakarų vėjų gūsiais, padeda pernešti šį vandenį.
Nors El Ninjo ir La Ninja (pastaroji yra šaltesnė El Ninjo sesuo) be galo įdomūs meteorologiniu požiūriu, mums aktualiausia tai, kaip jie gali lemti ekstremalius orų reiškinius visame pasaulyje. Šie klimato reiškiniai gali sukelti milijardais JAV dolerių vertinamą žalą, o dėl stipresnio El Ninjo poveikis greičiausiai būtų dar didesnis nei įprastai.
Pastebėję besiformuojantį El Ninjo ir prognozavę jo raidą, „galime iš anksto nuspėti apie besikeičiančias rizikas, susijusias su potvyniais, sausromis, karščio bangomis, uraganais, smarkiomis audromis ir kitais orų reiškiniais“, teigia Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos Geofizinių skysčių dinamikos laboratorijos meteorologas Natas Johnsonas. Anot eksperto, tokie orų ir klimato reiškiniai turi įtakos pasėlių derliui, ligų plitimui, koralų išblukimui, žuvininkystės sektoriui ir daugeliui kitų mūsų planetos sistemos dalių, susijusių su mūsų kasdieniu gyvenimu.
Pasak N. Johnsono, vis dar daug kas neaišku dėl būsimo El Ninjo, įskaitant ir įvairius prognozuojamus rezultatus, ir jų intensyvumą. Dar daugiau neaiškumo kyla dėl fakto, kad pavasarinės kompiuterinių modelių prognozės paprastai būna ne tokios tikslios kaip prognozės, atliktos kitu metų laiku: šis reiškinys dar vadinamas pavasario prognozių barjeru.
Karšta ir karščiau
Jungtinėse Valstijose El Ninjo dažniausiai savo piką pasiekia žiemos mėnesiais, kai Kalifornijoje ir pietinėje JAV dalyje ima siausti audros, dėl kurių kyla potvynių pavojus.
Rudenį šis reiškinys taip pat gali pagreitinti vėją viršutiniuose atmosferos sluoksniuose Atlanto vandenyno atogrąžų zonoje. Dėl to padidėja vėjo šlytis, o tai gali išardyti besiformuojančias atogrąžų audras ir uraganus – taip pristabdomas Atlanto uraganų sezonas.
Maža to, stiprūs El Ninjo reiškiniai gali lemti ir karščio bangas JAV bei kitose pasaulio dalyse.
Žinoma, kad El Ninjo padidina sausrų ir karščio bangų tikimybę Australijoje – ten taip pat gali išaugti miškų ir krūmynų gaisrų rizika. Be to, El Ninjo skatina sausras šiaurinėje Pietų Amerikos dalyje, įskaitant dalį Amazonės atogrąžų miškų, centrinėje ir pietinėje Afrikoje bei Indijoje. Dėl El Ninjo taip pat gali neįprastai gausiai lyti, todėl padidėja potvynių tikimybė pietrytinėje Pietų Amerikos dalyje, Somalio pusiasalyje, Irane, Afganistane ir kitose pietų ir centrinės Azijos dalyse.
Kalbant apie klimatą, El Ninjo paprastai į atmosferą grąžina didžiulį vandenynuose sukauptos šilumos kiekį – tokiu būdu padidinama vidutinė pasaulinė vandenynų paviršiaus temperatūra. Jeigu intensyvus El Ninjo reiškinys susiformuos ir tęsis visą žiemą, tuomet beveik neabejotinai 2026 m. ir (arba) 2027 m. bus fiksuojami nauji šilčiausių metų rekordai nuo XIX a., kai buvo pradėti naudoti prietaisų duomenys.
Žemės rutulys jau dabar šyla vis greičiau, o stiprus El Ninjo dar labiau paspartintų šį procesą – bent jau kelerius metus. Jei klimato kaitą palygintume su kilimu eskalatoriumi, kai vienais metais būna šilčiau, o kitais vėsiau, tai El Ninjo paveikti metai būtų lyg šokinėjimas aukštyn ir žemyn važiuojant šiuo eskalatoriumi – nors ir trumpam, bet pasiekiami nauji aukščio rekordai.
Pastarasis Super kategorijos nepasiekęs El Ninjo lėmė tai, kad 2024 m. iki šiol buvo šilčiausi metai. Pastarasis Super El Ninjo fiksuotas 2015–2016 m., kiti buvo 1997–1998 m. ir 1982–1983 m. Super El Ninjo nėra oficialus pavadinimas, tai – neformalus kai kurių orų prognozuotojų ir žiniasklaidos vartojamas apibrėžimas, reiškiantis labai stiprų El Ninjo reiškinį.
Meteorologai atidžiai stebės, kaip šyla Ramusis vandenynas, kad sužinotų, kokio stiprumo susiformuos El Ninjo. Jeigu Europos prognozių modelis pasitvirtins, tai gali būti stipriausias fiksuojamas El Ninjo mūsų istorijoje.