Katėms taip pat kyla rizika susirgti: kodėl jas pamirštame?
Dažnai kalbame apie tai, kaip svarbu saugoti šunis nuo erkių, o apie kates kalbame rečiau. „Dr. VET“ Kauno gyvūnų ligoninės veterinarijos gydytoja Justė Urbonaitė mano, kad taip nutinka dėl to, nes šunys dažniau vedžiojami lauke – jie keliauja į miškus, parkus, pievas, todėl natūraliai daugiau kalbama apie jų apsaugą nuo erkių.
„Katės dažnai laikomos „savarankiškesniais“ gyvūnais, o dalis jų gyvena tik namuose, todėl susidaro klaidingas įspūdis, kad joms ši rizika mažesnė. Tačiau realybėje daug kačių vis tiek išeina į lauką, gyvena privačiuose kiemuose ar soduose, kur erkių gausu. Be to, erkė gali patekti į namus ir su žmogaus drabužiais ar šunimi. Iš savo praktikos matau, kad kačių apsauga nuo erkių dažnai būna mažiau nuosekli nei šunų – kartais ji pradedama tik tada, kai erkė jau randama ant gyvūno. Todėl labai svarbu suprasti, kad katėms rizika taip pat yra reali, ypač jei jos turi bent minimalų kontaktą su lauko aplinka“, – pastebi J. Urbonaitė.
Gydytojos teigimu, erkės gali katėms pernešti įvairius kraujo parazitus ir infekcijas. Katėms viena aktualiausių ligų yra hemoplazmozė (Mycoplasma haemofelis ir susiję patogenai), sukelianti hemolizinę anemiją. Kai kuriais atvejais taip pat gali būti perduodama anaplazmozė, boreliozė ar kiti patogenai, nors katėms jos nustatomos rečiau nei šunims.
„Pagrindinė problema ta, kad pirmieji simptomai dažnai būna gana nespecifiniai. Šeimininkai gali pastebėti, kad katė tampa apatiška, daugiau miega, pradeda slėptis, ieškoti ramesnių vietų namuose, mažėja apetitas. Taip pat gali atsirasti karščiavimas, svorio kritimas, blyškios gleivinės dėl mažakraujystės, kartais – kvėpavimo padažnėjimas ar silpnumas. Svarbu suprasti, kad šie požymiai nebūtinai iš karto leidžia įtarti būtent erkių platinamą ligą, todėl bet kokie staigūs katės savijautos pokyčiai turėtų būti priežastis kreiptis į veterinarijos gydytoją ir atlikti tyrimus“, – sako J. Urbonaitė.
Atvejai ne kasdieniai, tačiau liūdni: prireikia ir kraujo perpylimo
Ar veterinarijos gydytojai yra tekę susidurti su katėmis, kurioms erkių platinamos ligos būtų smarkiai sutrikdžiusios sveikatą ar net jas pražudžiusios?
„Taip, tokie atvejai tikrai pasitaiko, nors jie nėra kasdieniai. Dažniausiai matome kates, kurios atvyksta jau su ryškia anemija ar stipriu bendru silpnumu. Tokiais atvejais tenka taikyti intensyvų gydymą, dažnai net ir kraujo perpylimą. Erkių pernešamos ligos katėms yra diagnozuojamos ženkliai sunkiau nei šunims, todėl prevencija šioje vietoje turėtų būti didesnė“, – įsitikinusi veterinarijos gydytoja.
Vis dėlto, ji pažymi, kad daugeliu atvejų, jei liga diagnozuojama laiku ir pradedamas gydymas, kačių būklę pavyksta stabilizuoti ir jos pasveiksta.
„Tačiau neretai del kačių savarankiškumo šeimininkai ligas pastebi gerokai vėliau ligos eigoje – tuomet komplikacijų rizika gerokai didesnė. Šios patirtys labai aiškiai parodo, kad net jei sunkios erkių platinamos ligos katėms nėra itin dažnos, jų pasekmės gali būti labai rimtos“, – įspėja J. Urbonaitė.
Kalbant apie prevenciją katėms nuo erkių platinamų ligų, kaip patikimiausią apsaugą veterinarijos gydytoja įvardina reguliariai naudojamas veterinarines antiparazitines priemones, skirtas būtent katėms.
„Dažniausiai tai yra lašinami preparatai ant sprando (spot-on) arba kai kurios specialiai katėms pritaikytos apykaklės. Svarbu naudoti tik tas priemones, kurios registruotos katėms, nes kai kurie šunims skirti preparatai katėms gali būti pavojingi“, – sako ji.
Veterinarijos gydytoja rekomenduoja naudoti plataus spektro antiparazitines priemones, kadangi einančios į lauką, ypatingai, medžiojančios katės, turi didelę riziką susirgti ir plaučių kirminais. Nors tai nėra erkių pernešama liga, tačiau ji ne mažiau pavojinga.
Taip pat verta reguliariai apžiūrėti katės kailį, ypač jei ji grįžta iš lauko – erkės dažnai prisitvirtina aplink ausis, kaklą, pažastis. Kuo greičiau erkė pašalinama, tuo mažesnė infekcijos perdavimo tikimybė.
„Iš klaidingų įsitikinimų dažnai girdžiu du. Pirmas – kad katėms apsauga nuo erkių nereikalinga, nes jos „pačios gerai išsišukuoja“. Deja, erkės prisitvirtina labai tvirtai, todėl katės savipriežiūra jų neapsaugo. Antras – kad jei katė gyvena namuose, ji visiškai saugi. Nors rizika tikrai mažesnė, erkė vis tiek gali būti parnešta į namus su žmogaus drabužiais ar kitu gyvūnu. Todėl mano patarimas šeimininkams paprastas: jei katė bent kartais turi kontaktą su lauko aplinka, verta apie apsaugą pagalvoti iš anksto – tai daug paprasčiau nei gydyti ligą vėliau“, – pataria J. Urbonaitė.
Gydytojos verdiktas: apsauga – būtina
Tuo metu veterinarijos klinikos „Divaura“ veterinarijos gydytoja Birutė Gudžiauskaitė taip pat pastebi, kad apie šunų apsaugą nuo erkių kalbame daugiau nei apie kačių.
„Galimai dėl to, kad žmonės su šunimis daugiau einą į miškus, pievas, parkus. Ir ligos, kuriomis užsikrečia šunys yra pavojingesnės, ligos formos sunkesnės ar neti mirtinos, trumpame laikotarpyte. Katės: nemažas procentas kačių yra laikomos namuose, dalis jų yra išleidžiama į lauką. Negalime sakyti, kad žmonės nenaudoja apsaugos nuo erkių katėms, bet turime pripažinti, kad rečiau. Taip pat reiktų nepamiršti, kad, naudojant apsaugą nuo erkių, kartu apsisaugoma ir nuo blusų. Šie parazitai ne ką mažiau pavojingi katėms“, – pastebi B. Gudžiauskaitė.
Anot jos, Lietuvoje katės itin retai užsikrečia erkių pernešamomis ligomis, bet tikimybė užsikrėsti yra. Katės gali užsikrėsti anaplazmoze, babezioze, Laimo liga, hemaplazmoze.
„Simptomai, kurie gali pasireikšti – gyvūnas gali tapti vangesnis, gali sumažėti apetitas, atsirasti svorio kritimas, blyškios gleivinės, šlubavimas, sąnarių skausmas. Bet šie simptomai yra bendri, apibūdina daugelį ligų ir dėl to jie ne iš karto gali leisti įtarti būtent erkių platinamą ligą“, – sako B. Gudžiauskaitė.
Paklausta, kaip galime prevenciškai saugoti kates nuo erkių platinamų ligų, gydytoja išskiria keletą preparatų tipų, kurie yra veiksmingi.
„Tai būtų lašiukai (spot-on), antkakliai, tabletės ir purškiamos priemonės. Būtent pagal pasirinktą priemonės tipą gali skirtis ir jos veikimo laikas bei principas. Žinoma, yra kitokių pasirinkimų, kaip ultragarsiniai pakabukai ir natūralios priemonės, bet tai itin mažo veiksmingumo apsauga nuo erkių“, – teigia B. Gudžiauskaitė.
Kadangi katė eidama į lauką gali parnešti erkių į namus ir šeimininkams, ir kitiems augintiniams, veterinarijos gydytoja pabrėžia, kad apsauga nuo šių parazitų joms yra būtina. Tačiau ji įspėja, kad prevencijos priemonės katėms skiriasi nuo šunims skirtų priemonių, o jas sumaišyti gali būti pavojinga.
„Reiktų paminėti, kad katėms negalima naudoti priemonių, kurios yra skirtos šunų apsaugai. Jos gali būti stipriai toksiškos arba netgi mirtinos katei. Panaudojus katei preparatą, skirtą šunims, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją“, – įspėja B. Gudžiauskaitė.