pav: NASA
Kol geopolitiniai žaidimai Žemėje brėžia naujas uždangas, JAV bendrovė „Blue Origin“ žengė žingsnį, kuris gali galutinai įtvirtinti žmonijos buvimą už mūsų planetos ribų, rašo „The Telegraph“ leidinys.
Jų sukurtas reaktorius „Air Pioneer“ išsprendė pagrindinį kosmoso kolonizavimo galvosūkį: kaip kvėpuoti ten, kur nėra oro?
Technologija: Elektrolizė 1600°C temperatūroje
Mėnulio dulkės (regolitas) beveik pusiau sudarytos iš deguonies, tačiau jis „įkalintas“ metalų oksiduose. „Blue Origin“ sukurtas procesas yra brutalus, bet genialus:
- Lydymas: Mėnulio smėlis įkaitinamas iki 1600°C laipsnių.
- Atskyrimas: Per išlydytą masę paleidžiama elektros srovė, kuri išlaisvina deguonies jonus.
- Rezultatas: Gaunamas grynas deguonis kvėpavimui arba raketiniam kurui bei šalutiniai produktai – geležis, aliuminis ir silicis.
Kodėl tai keičia viską?
NASA projektas „Blue Alchemist“, kuriam skirta 35 mln. JAV dolerių, įrodo, kad kosmoso agentūra šią technologiją mato kaip esminę.
Galimybė deguonį gaminti vietoje pašalina rizikingą ir neįtikėtinai brangų jo gabenimą iš Žemės. Tai pirmasis žingsnis link tvarios, save išlaikančios bazės Mėnulyje.
Problema: kvėpavimui reikia ir azoto
Norint, kad žmogus ten neiškeptų ir nesustotų jo plaučiai – reikia oro, o ne tik deguonies. O oras – tai kokteilis:
- Azotas ($N_2$): Jis sudaro apie 78% mūsų įkvepiamo oro. Jis yra tas „užpildas“, kuris neleidžia plaučiams sudegti ir viskam aplinkui sprogti nuo menkiausios kibirkšties.
- Problema: Mėnulio regolite azoto beveik nėra. Tai didžiausias Bezoso ir NASA galvos skausmas. Jie gali išspausti visą deguonį iš akmenų, bet be azoto jie turės tik sprogstamą mišinį.
Tai iš kur jie gaus tą „kitą dalį“?
- Gabenimas iš Žemės: Kol kas tai vienintelis realus būdas. Jie gabens suslėgtą azotą iš čia, kad sumaišytų jį su tuo „akmeniniu“ deguonimi. Tai reiškia, kad tas „pirmas gurkšnis“ vis tiek bus su Žemės prieskoniu.
- Uždaro ciklo sistemos: Galima bandyti azoto neprarasti – filtruoti ir vėl naudoti tą patį kiekį milijonus kartų. Tai bus kaip kvėpavimas senomis kojinėmis, tik labai gerai išvalytomis.
- Argonas arba Helis: Mokslininkai svarsto galimybę naudoti kitas inertines dujas kaip užpildą, bet tai jau visiška laboratorinė egzotika.
Verslo planas: deguonis mašinoms, badas plaučiams
Nors „Blue Origin“ komunikuoja apie „pirmąjį gyvybės gurkšnį“, realybė kur kas sausesnė. Didžioji dalis iš Mėnulio uolienų išspausto deguonies bus skirta ne žmonių plaučiams, o raketų varikliams ir pramoniniams procesams.
Deguonis čia – ne gyvybės šaltinis, o pigus kuras, leidžiantis Mėnulį paversti degaline pakeliui į Marsą. Žmogus šioje lygtyje tėra brangus aptarnaujantis personalas, kurio biologiniai poreikiai korporacijoms yra tik papildoma išlaidų eilutė.
Industrinis prioritetas
Nors technologijos pristatomos per gyvybės palaikymo prizmę, pagrindinis „Air Pioneer“ tikslas yra Mėnulio industrializacija. Didžioji dalis išgaunamo deguonies bus naudojama kaip kuro oksidatorius raketoms ir pramoniniams reaktoriams.
Tai leis Mėnulį paversti autonominiu logistikos centru, kuriame deguonis tarnauja ne tik plaučiams, bet ir galingiems varikliams, nešantiems krovinius gilyn į kosmosą.
Logistikos aritmetika
Visgi, žmogaus buvimas Mėnulyje išliks viena brangiausių ambicijų istorijoje. Kadangi kvėpavimui būtinas azotas regolite neaptinkamas, jį vis tiek teks gabenti iš Žemės, o tai suformuos neįtikėtiną savikainą.
Nors tai nebus „mokama prenumerata“, ekonominė realybė išliks negailestinga: litras paruošto kvėpuoti oro Mėnulio bazėje kainuos tiek pat, kiek bačka viskio Žemėje arba net brangiau.
Tai reiškia, kad kiekviena gyvenamoji zona bus griežtai kontroliuojama uždaro ciklo ekosistema, kurioje technologinis tikslumas yra vienintelė garantija išlikimui.
Reziume: Tai nebe mokslinė fantastika. Tai reali „alchemija“, kur dulkės tampa deguonimi, o Mėnulis – nebe stotele, o pramonės aikštele.