„Delfi“ tęsia keliones po šalies regionus ir rubrikoje „Žinios iš regionų“ apžvelgia vietos verslo laimėjimus bei iššūkius. Šįkart lankomės Plungėje, kur palyginti neseniai pradėjo veikti sporto kompleksas „Teniso slėnis“, siūlantis ir virtualios realybės pramogas.
Pradėjo nuo krepšinio, bet pasuko kitur
Trejų metų sukaktį neseniai minėjęs „Teniso slėnis“ iš dalies yra atsakas į bendruomenės poreikį. Šios viešosios įstaigos direktorius, taip pat ir įmonės „Slėnis“ vadovas Egidijus Gintvainis sako, jog norėjosi žaisti tenisą nepriklausomai nuo metų laiko.
„Gyvenu Plungėje 30 metų. Kadangi buvo teniso bendruomenė, bet ji neturėjo dengtų kortų, su broliu – būdami UAB „Slėnis“ akcininkai – nusprendėme, jog reikėtų pastatyti pastatą, kad tenisas galėtų vykti visus metus. Mūsų UAB tapo nuomotojais, o „Teniso slėnis“ išsinuomoja tas patalpas“, – priešistorę pasakoja Egidijus Gintvainis.
Vis dažniau imta kalbėti ir apie Meksikoje kilusį rakečių sportą padelį.
„Patys nežaidę, bet sugalvojome prijungti ir padelį“, – sako vadovas.
Nors Lietuva turi aukšto lygio teniso žaidėjų, vis dėlto šalis garsėja meile krepšiniui. Ne išimtis yra ir Gintvainių šeima, kurios nariai žaidė nacionaliniu lygiu.
„Iki 2018-2019 metų buvome stipriai pasinėrę į krepšinį, bet kažkokiu momentu daugiau pradėjo traukti tenisas. Iš pradžių tenisas, o po truputį nuėjome į padelį“, – pasakoje E. Gintvainis.
Jo sūnus Jokūbas pats yra žaidęs krepšinį, o dabar jau yra sertifikuotas vaikų teniso treneris.
Meda Gintvainė sako, kad padeliui reikia mažesnio fizinio pasirengimo, gali dalyvauti daugiau žmonių, lengviau pradėti sportuoti.
„Čia lengva pradėti, greitai matai savo tobulėjimą, greitai pradeda gerai sektis. Gali ir vaikai, ir vyresnio amžiaus, senjorai, o tenisas – fiziškai sudėtingas sportas, reikalauja tikslumo, tobulėjimo“, – sako komplekso administracijos vadovė.
Pasak jos, padelis stipriai populiarėja visoje Europoje ir netgi vilioja teniso entuziastus.
Iššūkių būna – ir jie ne tik finansiniai
E. Gintvainis sako, kad tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, jog toks verslas nėra brangus, tačiau investicijos nesibaigia pastačius infrastruktūrą.
„Apie pusantro milijono (eurų). Su viskuo. Atrodo, neimlus, bet skaičiuoji ir suskaičiuoji, kad nemažai išlaidų. Pakankamai brangus ir lankytojams. Tenisas dar brangesnis, kadangi tik du žaidėjai. Padelyje jau keturi. Bet šiaip, administruoti tikrai susidaro nemažos sumos“, – kalbėjo pašnekovas.
Jo sūnus Jokūbas teigia, kad iššūkių kyla ir dėl to, jog reikalingi kompromisai: ne visada įtiksi klientams.
„Kad ir jį patenkintum, ir savęs nenuskriaustum“, – sako teniso treneris.
Tuo metu ponia Meda išplečia mintį, sakydama, kad galbūt didesniuose miestuose klientų spaudimas yra mažesnis, nes jų yra daug.
„Sudėtinga, ypač palyginti su dideliais miestais. Dideliame mieste tokiame komplekse lankosi keli tūkstančiai žmonių. Jie gal nediktuoja savo sąlygų, nes supranta, kad yra tarp daugelio ir nebus atkreipta dėmesio į jų norus.
Pas mus bendruomenė mažesnė, bet palyginti didelė kaip mažam miestui, ir visi turi labai daug norų, pasiūlymų. Tu negali nekreipti dėmesio, žmogus tada jaučiasi neįvertintas, neišgirstas“, – teigia komplekso administracijos vadovė.
Tad, jos teigimu, reikia ieškoti kompromisų.
„O kai bandai tarp visų laviruoti, – tikrai turime įtakingų žmonių Plungėje ir bendruomenėje – tai tas kainuoja nervų“, – sako M. Gintvainė.
„Teniso slėnio“ finansinės ataskaitos, į kurias neįtraukta parama ar GPM dalies skyrimas, o tik pardavimo pajamos:
Vis dėlto, anot jos, žmonės nuvykę kitur ir palyginę, supranta, jog Plungėje paslaugų kokybė nėra prastesnė.
„Kartais atrodo, kad kaimyno žolė žalesnė, kad kitame mieste kažkas truputį geriau. Bet niekur nėra stebuklo. Tikrai patys važiuojame, visur būname, išbandome tuos kortus, stengiamės pasiūlyti visokias naujoves“, – kalba moteris.
Egidijus Gintvainis paliečia ir dar vieną komplekso išlaikymo šaltinį: rėmėjus: „yra nuoma, administracija – labai nemažai susideda“, sako jis.
Paklausus, ar reikia aktyviai dirbti pritraukiant rėmėjams, M. Gintvainė atsako, kad taip.
„Reikia aktyviai dirbti. Ką matome ant sienų, tai daugmaž ir yra mūsų vietiniai (rėmėjai – red.), Telšių ir Plungės įmonės (…). Nėra labai didelės tos paramos, bet visi simboliškai po kiek kas gali prisideda ir tai padeda mums gyvuoti“, – sako ji.
O Elvinas Gintvainis atkreipia dėmesį į dar vieną iššūkį: mažoka jaunimo. Meda priduria, kad „didžioji dalis mūsų visuomenės – apie 40 metų“.
„Apskritai, Plungė yra senstantis miestas, paėmus visus statistikos duomenis, dėl ko irgi diskutuojame, ką galime padaryti. Ir supranti, kad daryti pramogų dar mažesniems vaikams, – „pyktis“ su statistika, nes senstantis miestas, vaikų mažėja, o tu statysi verslą „ant vaikų“. Na, nestatysi. Tada išeina, kad automatiškai geriname paslaugas vyresniems“, – sako M. Gintvainė.
Virtualioji realybė – aktyvumas su technologijomis
Ir vis dėlto dalis paslaugų yra orientuota būtent į vaikus. Pavyzdžiui, kartu galima žaisti kompiuterinius žaidimus ir judėti, tam yra „VR slėnis“ su virtualios realybės pramogomis.
„Tiesiog atsirado tokia niša, kurioje pamatėme, jog yra Plungėje poreikis vaikams švęsti pramogas, kažkaip užimti gimtadienius, praleisti ne tik sportuojant, bet ir prisitaikyti prie to, kad dabar tas technologijų amžius ir jo niekaip negali paneigti“, – sako M. Gintvainė.
„Judi aplinkoje, vaikštai, žaidi, bėgioji ir iš tos pramogos išeini kaip po geros treniruotės. Tam ir pritaikėme, kad vis tiek po vienu stogu viskas būtų apie judesį, bet neatsisakant technologijų jaunimui“, – pridūrė ji.
Tiesa, į virtualią realybę gali įsitraukti ir suaugusieji, pavieniai asmenys ir įmonės.
„Ateina įmonės. Tai smagu. Nevykstant į Klaipėdą – tam pačiam team building’ui, komandos formavimui įmonėms labai tinkama veikla. Virtuali realybė arčiausiai yra tiktai Klaipėdoje ir tada jau – Kaunas, Šiauliai ir kiti“, – sako M. Gintvainė.
„Teniso slėnis“ įkurtas kaip viešoji įstaiga (VšĮ) ir dabar turi ambicijų dėl paslaugų pasiūlos didinimo.
„Nuo rugsėjo startavome su Vaikų padelio akademija. Tvarkomės NVŠ (neformaliojo vaikų švietimo) krepšelį, kas tiesiog atpigins sporto šaką. Tai labai gerai, kad turime tą VšĮ (formą – red.), lygiai taip pat dabar turime galimybę rašyti europinius projektus, to siekiame, kad galėtų nemokamai sportuoti senjorai“, – kalba pašnekovė.
Norima sudaryti sąlygas rytais, kai komplekso užimtumas mažesnis, leisti sportuoti vyresnio amžiaus žmonėms.
„Visos giminės sportas – čia taip juokais. Tačiau, iš tikrųjų, yra kaip liga: jeigu į šeimą įėjo ta „liga“, tai ji paplinta plačiai. Ateina ir seneliai, ir vaikai, ir tu, atrodo, pažįsti visą giminę“, – sako M. Gintvainė.
Komplekse organizuojamos ir šventės, gimtadieniai vaikams, suaugusiesiems, įmonių vakarėliai. Planuose yra įrengti kopimo sieną.
Misija: suteikti Plungei daugiau veiksmo
Tenisą ir padelį savo kryptimi pasirinkę verslininkai norėtų plėstis ir į kitus miestus, bet dar neatskleidžia kur, tik sako, jog tas miestas yra šalia. Bet kuriuo atveju, į verslą bent jau trumpuoju laikotarpiu žvelgia optimistiškai.
Trumpas vaizdo įrašas su p. Medos pristatymu:
M. Gintvainė mato susidomėjimą paslaugomis.
„Manau, kad eis į priekį tikrai, nes tik dabar statėme ketvirtą kortą ir čia daug diskutavome, ar jo reikia ar nereikia. Nes kiekvieną kortą iš naujo pastatyti – didelės investicijos. Bet dar tik pabaigėme, o jau mintys apie penktąjį. Tad, matyt, turime tą nuomonę, kad yra potencialas augti“, – sako moteris.
„Dar bent keletą metų tikrai kreivė stipriai šaus į viršų ir augs tas verslas. Paskui: ar ateis nauja sporto šaka, ar kas – matysime, bandysime taikytis prie to, kas galbūt pasikeis. Kol kas rinkoje padelis stipriai auga“, – pridūrė ji.
Paklausus, kokia gi vis dėlto šio verslo – apimančio ir komercinę, ir socialinę funkcijas – misija, pašnekovai atsakė įvairiai.
„Pritraukiame savo draugų, kurie net nėra bandę, ir savaitgalius galime praleisti įdomiau nei šiaip susirinkti. Vien tai, kad mažame mieste yra veiklų, – tai didžiausias pliusas“, – sako Elvinas Gintvainis.
Jo brolis Jokūbas akcentuoja vaikų atitraukimą nuo kompiuterių.
„Į naudą tai, kad tiek senjorams, tiek vaikams suteikia pramogų, plius – aktyvių“, – teigia jis.
Egidijus Gintvainis sako, kad iš verslo pusės tai nėra didelė veikla, tačiau malonu sudominti žmones, suteikti laisvalaikio užsiėmimą: „Paskatinti judėti ir tokiame Plungės miestelyje kažkur praleisti laisvalaikį“.
M. Gintvainė priduria, kad ne visi apskritai gali žaisti krepšinį, o be to, ir komandą reikia surinkti, o čia – viskas paprasčiau.
„Pridėčiau, kad visi čia sėdintys (pašnekovai – red.) visą gyvenimą buvome aktyvūs vienoje ar kitoje sporto šakoje ir kažkaip nesinorėtų pastatyti, nežinau, naktinio klubo ar ko, – kas pjautųsi su tavo vertybėmis. Turėti sportą, bendruomenę ir su ta pačia bendruomene jau švęsti – tada jau kaip ir nėra nusikaltimas“, – svarsto moteris.