„Antrasis tikslas – bandymas įvairiomis kryptimis apriboti paramą Ukrainai. Trečiasis – karinis tokių provokacijų aspektas. Vykdydami tokias užduotis, rusai pasitelkia visas kovos priemones, visą arsenalą“, – įvardijo R. Svitanas ir pridūrė, kad tai leidžia Rusijai išsiaiškinti, kaip veikia oro gynyba, kokie Europos pajėgų veiksmų algoritmai aktyvuojami.
Žvalgyba veiksmais
„Tai yra žvalgyba veiksmais, provokacijomis. Pagrindinė užduotis yra ne parklupdyti priešą, ne užimti kokias nors teritorijas, o nustatyti silpnąsias vietas, veiksmų algoritmą. Viskas tam, kad, kai įžengs pagrindinės pajėgos, labai gerai žinotų, prieš ką turi kovoti. Ir tokių žvalgybinių provokacijų negalima ignoruoti. Tokių specialiųjų operacijų skaičiaus padidėjimas viena kryptimi rodo tik vieną – rengiamasi invazijai“, – pridūrė R. Svitanas.
Ekspertas paaiškino, kad Europa turi numušti į oro erdvę įskridusius Rusijos orlaivius, nes Rusijos aviacija virš Europos – savaime grėsmė civiliams gyventojams.
„Bet kuris Rusijos lėktuvas, ypač pagamintas praėjusį amžių, gali tiesiog nukristi, nukristi tiesiog mieste. Įsivaizduokite, kas nutiktų, jei kelios tonos geležies, degalų ir amunicijos nukristų kuriame nors Europos mieste. Būtų padaryta didelė žala infrastruktūrai ir civiliams gyventojams. Tokias situacijas reikia užkardyti“, – aiškina ekspertas.
Vien provokacijomis ore Rusija neapsiribos
Komentuodamas penktadienio įvykius Estijoje, kai šalies oro erdvę kirto trys Rusijos naikintuvai ir joje išbuvo apie dvylika minučių, R. Svitanas pabrėžė, kad Europa turėjo išsikviesti Rusijos ambasadorių ir įspėti, kad kiti orlaiviai bus be įspėjimo numušti. Be to, anot eksperto, ateityje Rusija provokacijoms gali panaudoti ne tik oro, bet ir jūrų komponentą.
„Rusai turi gana didelius Baltijos ir Šiaurės laivynus. Į šių šalių ekonomines zonas gali įplaukti Rusijos povandeninių laivų, karo laivų. Apie tai taip pat reikia galvoti. Kita provokacija gali laukti kaip tik jūroje. (…) Rusai turi labai platų galimų provokacijų pasirinkimą“, – konstatavo R. Svitanas.
Kelia klausimų NATO
Dėmesio centre – ne tik Estijos oro erdvę kirtę Rusijos naikintuvai, bet ir Lenkijai kiek anksčiau tekęs išbandymas rusų dronais. Europa suka galvą ne tik dėl to, ar Rusija tikslingai į NATO oro erdvę pasiuntė beveik dvi dešimtis dronų, kuo praktiškai neabejojama, bet ir ar Aljansas pajėgus susitvarkyti su augančia grėsme, rašo CNN.
Jeigu Lenkija teisi, ir Rusija iš tikrųjų išbandė NATO gynybą, anot ekspertų, šis eksperimentas Rusijai kainavo nedovanotinai pigiai: „Gerbera“ tipo bepiločiai, kurių liekanų rasta Lenkijoje, gaminami iš faneros ir putplasčio. Ukrainos žvalgybos skaičiavimu, pagaminti vieną tokį kainuoja 10 tūkst. dolerių. O štai dėl šių dronų į dangų kilę NATO lėktuvai kainuoja milijonus. Vargu, ar jėgos demonstravimas, kainavęs dešimtis tūkstančių dolerių vien degalams ir techninei priežiūrai, anot ekspertų, yra veiksmingas.
Sąnaudų asimetrijos problema
„Apie sąnaudų simetriją šiuo atveju kalbėti nėra prasmės“, – konstatavo Londone įsikūrusio analitinio gynybos centro RUSI ekspertas Robertas Tollastas. Pasak jo, tai nereiškia, kad NATO negali atremti plataus masto dronų atakų, tačiau pažymi, kad tokios gynybos išlaidos šiuo atveju tiesiog per brangus malonumas.
„Pagrindinė problema yra ta, kad iki Ukrainos daugelis Vakarų gynybos technologijų paprasčiausiai nesusimąstė apie tokią asimetrinę dronų keliamą grėsmę“, – sakė ekspertas ir pridūrė, kad prie naujos realybės, deja, dauguma NATO gynybos ministerijų taikosi labai vangiai.
„Technologijų yra. Tikriausiai nemažą Lenkijos sienos dalį jau dabar būtų galima nuo dronų apsaugoti“, – pabrėžė grėsmių aptikimo programinės įrangos ir dronų gamintojo MARSS generalinis direktorius Johannesas Pinlas.
Vadinamoji siena nuo dronų – daugiasluoksnio dronų aptikimo ir perėmimo tinklo koncepcija. Apie tai daug diskutuoja Baltijos šalys, o neseniai idėjai pritarė ir Europos Sąjunga.
Atgyvenusi viešųjų pirkimų sistema
J. Pinlo teigimu, esminė problema ta, jog NATO viešųjų pirkimų sistemos vis dar „įstrigusios aštuntajame dešimtmetyje“: procesas labai sudėtingas ir klampus, užimantis daug laiko, kuris šiuo atveju labai svarbus (tradicinė viešųjų pirkimų praktika numato, jog pirmiausia gynybos ministerijos pateikia detalias technines specifikacijas, ką norėtų įsigyti, o tada laukia gamintojų pasiūlymų).
Anot R. Tollasto, „viena iš svarbiausių pamokų, ką turėtume įsisąmoninti karo Ukrainoje kontekste, tai drąsa eksperimentuoti“.
Anot jo, raktas į veiksmingą gynybą nuo dronų yra „labai brangių priemonių“, tokių kaip F-35 ir „Patriot“ baterijos, praeitą savaitę pademonstruoti Lenkijoje, bei „priemonių, kurios gali būti mažiau efektyvios, pavyzdžiui, ukrainietiški dronų perėmėjai“, sinergija.
Kaip teigiama CNN publikacijoje, net jei Europai pavyks paspartinti eksperimentinių žemesnio lygio technologijų diegimą, kiekybės problema niekur nedings.
„Liepos mėnesio Ukrainos žvalgybos duomenimis, Rusija savo gamykloje Tatarstane šiuo metu per mėnesį pagamina 5 tūkst. 500 vienetų patobulinto „Šahed“ analogo „Geran“, taip pat pigesnių „Gerbera“ dronų versijų. Šį mėnesį Rusija pirmą kartą per naktį visoje Ukrainoje paleido daugiau kaip 800 dronų“, – apibendrinama medžiagoje.