Vienuolika dienų rugsėjį Pabradės, Rūdininkų poligonuose, taip pat civiliniuose objektuose Vilniuje ir Kaune, vyko tarptautinės karo inžinierių lauko taktikos pratybos „Inžinierių griausmas 2025“.
Mokymuose beveik tūkstantis karių. Prie pagrindinės mokymų auditorijos – inžinerijos bataliono karių šiemet prisijungė profesijos kolegos iš Belgijos, Čekijos, Estijos, Italijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Latvijos, Nyderlandų, Portugalijos ir Vokietijos. Iš viso pratybose dalyvavo maždaug tūkstantis karių, įskaitant mechanizuotuosius pėstininkus iš Alytuje esančio Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono su pėstininkų kovinėmis mašinomis „Boxer-Vilkas“.
Kai kalbame apie karo inžineriją, pirmiausiai iškyla mūšio lauke esančių kliūčių kūrimo ir jų įveikimo paveikslai. Išties, tranšėjos, blindažai, bunkeriai, prieštankiniai grioviai ir kitokios užtvaros – tai karo inžinierių viena pagrindinių specializacijų. Karine kalba – mobilumo ir kontrmobilumo – užtikrinimas gula ant karo inžinierių pečių.
Kaip įveikti prieštankinį griovį?
Šių pratybų metu Pabradės poligono laukuose buvo iškasta ir vėliau užlyginta nemažai klasikinių kliūčių ir fortifikacijų.
Vieną didžiausių įspūdžių palieka prieštankinio griovio įveikimas. Grioviui įveikti pratybose naudojamos sąjungininkų šarvuotosios inžinerinės mašinos „Bergepanzer 2“ ir „Dachs“ bei tiltatiesė „Leguan“. Metodika tokia – tanko „Leopard“ bazėje sukurtos inžinerinės mašinos, remiamos ugnimi, dideliu greičiu savo buldozerių peiliais įsirėžia į griovio pylimus, jau pirmaisiais smūgiais nustumdamos žemyn po kelias tonas grunto. Judėdamos pirmyn ir atgal, jos toliau ardo pylimą, užpildamos ir užlygindamos griovį ir atverdamos kelią tiltatiesei. Išlankstomas tiltas, galintis išlaikyti tokios technikos, kaip tankai, svorį. Per išardyto pylimo spragas toliau gali veržtis pėstininkų kovinė mašina „Boxer“. O kas, jei toliau minų laukas su priešpėstinėmis minomis? Inžinieriai turi kelis būdus prakirsti kelią pėstininkų puolimui. Pirmasis būdas – raketos tempiama sprogmenų pripildyta žarna, karių vadinama „slibinu“. Tokia žarna nukritusi ant žemės detonuoja, sunaikindama jos kelyje buvusias minas. Taip atveriamas kelias pėstininkams. Spygliuotos vielos užtvaros naikinamos taip pat žinomu būdu – vamzdžiuose esančiais sprogmenimis, vadinamaisiais „bangalorais“. Šiuose kadruose matome Estijos ir Lietuvos karius, kurie paruošia ir nuneša „Bangalorus“ prie kliūčių ir jas sunaikina.
Karo inžinieriai dažniausiai pirmieji būna mūšio lauke ir urbanizuotomis sąlygomis. Šturmuojant ir valant pastatus kartais durų neįmanoma išspirti, todėl būtini įgūdžiai jas išsprogdinti. Laidoje matoma, kaip sprogdinti duris treniruojasi Vokietijos ir Latvijos kariai. Prie durų pritvirtinami sprogstamieji užtaisai, ir iš priedangos nuotoliniu būdu durys išsprogdinamos į šipulius. Čia matome lengvas fanerines duris, tačiau svarbu yra išmokti veiksmų seką. Jei tai būtų sunkios metalinės durys, paprasčiausiai prireiktų daugiau sprogmenų.
Aptikti sprogmenis nelengva, ypač jei sprogmenys nestandartiniai ir jų negali pajausti minų ieškikliai. Tokiais atvejais nepakeičiami stačiaausių ir uodeguotų išminuotojų gebėjimai. Jau įprasta vertinti teisėsaugininkų kinologų darbą, o jų tarnybiniai šunys vadinami „keturkojais pareigūnais“. Karo inžinierių kinologų ir jų šunų darbas taip pat vertas didelės pagarbos. Šių šunų dažniausia kvalifikacija – sprogmenų paieška. Pratybų „Inžinierių griausmas“ metu išminuotojų kinologų ir keturkojų pagalbininkų komandos treniravosi veikti civiliniuose objektuose, vienas jų – Karmėlavos oro uostas Kaune. Belgų malinua, vokiečių aviganių veislių šunys turėjo aptikti bagaže ar pastatuose paslėptus sprogmenis. Taip pat kinologai su šunimis treniravosi veikti streso sąlygomis – įsilaipinti į triukšmingą sraigtasparnį, bei atliko kitus pratimus.
Svarbu kliūtys tinkamoje vietoje
Laidos poligonas kameros užfiksavo ir patį pratybų „Inžinierių griausmas“ įkarštį. Kadruose galima pasijusti kaip tarp dviejų kariaujančių šalių, būtent ir iš pietų puola raudonieji, kurių dauguma yra Birutės ulonu bataliono kariai su pėstininkų kovinėmis mašinomis Boxer. Girdimas pypsėjimą – tai reiškia, kad šaudo bokserio bokštelio trisdešimties milimetrų pabūklas. Iš šiaurės pusės keliuose pastatuose įsitvirtino šio gyvenvietės, šios gyvenvietės, Mažojo Vilniaus gynėjai.
Miestelio prieigose buvo įrengta visa virtinė inžinerinių kliūčių. Pirmiausia, tai ilgas prieštankinis griovys. Vieninteliame kelyje, kuriuo galėjo judėti sunkioji technika, buvo kelios eilės betoninių tetraedrų, pagarsėjusių drakono dantų vardu. Šie po dvi tonas sveriantys betono luitai tarpusavyje buvo sukabinti plieno lynais. Nenukirpus lynų ir nepašalinus drakono dantų, judėti neįmanoma. Ši užtvara buvo dengiama artilerijos ugnimi. Galiausiai prasiveržę priešiškų pajėgų inžinieriai diskiniais pjūklais nupjovė storus plieninius lynus. Tuomet atėjo laikas veikti „bergepanzeriui“. Keliais stūmimais sunki ir galinga mašina pašalino iš kelio kelis „drakono dantis“. Tačiau ir čia dar ne pabaiga. Išminuotojai turėjo neutralizuoti kelias paliktas prieštankines šoninio naikinimo minas. Jos veikia kaip raketos, mušančios į silpnesnius šarvus turintį tanko bortą. Ir tik neutralizavus minas, pro išvalytą tarpą pradeda veržtis puolančiųjų kovinė technika.
„Tai šiuo metu mes esamę antroję pratybų fazėję, kada yra vykdoma integracijos sąveika su pėstininkais, tai užduotis yra mieste Mažojo Vilniaus gynyba, yra pėstininkai išsidėstę su inžinierio parama miestelyje ir prieigose yra įrenginėjamos inžinerijos kliūtys, tai yra kombinuotos įvairiausios kliūtys – prieštankiniai grioviai, drakonų dantys, vielinės užtvaros, minų užtvaros ir matome šiandieną, kad inžinieriai stipriai pasistūmėjo su inžinierių kliūčių planu ir šiandieną, jeigu vakar buvo mūšis baigtas apie 9 valandą, šiandieną dar tiktais priartėja miestelio prieigos, tai matosi, tas inžinierinis planas padeda manevrui stabdyti prieš priešiškas pajėgas miestelio prieigose“, – kalbėjo plk. ltn. Ramūnas Sabaitis, Plk. J.Vitkaus inžinerijos bataliono vadas.
„Ką mes mokome ir karius, tai kad visos kliūtys turi būti kombinuotos ir integruotos į į mūšio sistemą. Tai šioje vietoje tos mes matėme tiktai mažą dalį. Matėme drakono dantis, bet jūs ne nepastebėjote. Šone buvo minų užtvaros, kurios taip pat buvo veiksmingos. Ar stebėjote, būtent dėl to ir sugaišo priešiškos pajėgos nemažai laiko ir pajėgumų naudojo tam, kad jas įveiktų. Tai šitoj vietoje manau, kad jeigu tinkamai vietoje padėtos kliūtys ir jos integruotos į gynybos sistemą, jos tikrai veikia ir tikrai funkcionuoja ir atlieka savo savo savo uždavinį“, – komentavo pulkininkas.
Vos tik baigėsi puolimo ir gynybos operacija „Mažajame Vilniuje“, atnaujinama kita pratybų operacija, pradėta prieš kelias dienas maždaug už kilometro į šiaurę esančiame poligono lauke. Čia Lietuvos ir kitų šalių karo inžinieriai statė klasikinį įtvirtinimų ruožą su tranšėjomis, ugnies taškais, susisiekiančiais praėjimais ir kita būtina infrastruktūra. Čia pat bandomi ir Lietuvos pramonės įmonių sukurti moduliniai požeminiai bunkeriai.
Testuojami skirtingo tipo bunkeriai
Mūsų lankytame ruože taip pat atliekami svarbūs bandymai – testuojami Lietuvos įmonėse iš įvairių medžiagų pagaminti skirtingo tipo bunkeriai. Testavimais siekiama išsiaiškinti, kokios medžiagos tinkamiausios apsaugoti karius nuo priešo artilerijos smūgių poveikio. Panaudojant reikiamą kiekį sprogstamosios medžiagos, sukuriamas standartinių Rusijos artilerijos sviedinių sprogimą atitinkantis efektas ir tuomet nustatinėjamas sprogimo metu susidaręs slėgis, garsas, sienelių vibracija bunkeryje ir kiti parametrai. Taip daroma siekiant įvertinti, ar atakos metu iš pažiūros galbūt nepažeistas bunkeris apsaugo ir jame esančius karius. Atsižvelgiant į rezultatus bei bunkerių įrengimo sąnaudas, siekiama nustatyti tinkamiausias medžiagas tokio tipo priedangų kariams įrengimui. Mes apžiūrėjome kelių metrų gylyje esančius iš metalo ir betono pagamintus bunkerius. Palyginimui karo inžinieriai kelių metrų gylyje taip pat įrengė bunkerį iš storų medinių rastų. Deja, saugumo sumetimais, mes negalime įvardyti bunkerių gylio ir kitų su jais susijusių savybių.
Taip pat atkreipėme dėmesį į kelio ruožą, uždengtą tinklais. Taip inžinieriai mokėsi įrengti nuo atakos dronų apsaugotus pravažiavimus.