Rakverės medžiotojų klubo vadovas Jaanas Villakas paaiškino, kad jo pažįstamas važiavo keliu Triigi kaimo link.

„Jis grįžo iš parduotuvės ir dviračiu važiavo namo. Lokys priėjo prie jo ir pradėjo persekioti. Vyras bandė važiuoti greičiau, bet tai nepadėjo. Lokys nutempė jį nuo dviračio“, – pasakojo J. Villakas.

Dviratininkas bandė gintis turimu krepšiu ir smogti lokiui. Laimei, pro šalį važiavo automobilis. Jo vairuotojas panaudojo garsinį signalą. Lokys pabėgo.

Pasak J. Villako, vyrui buvo suplėšyti drabužiai ir kuprinė, jis patyrė lengvų sužalojimų. „Į ligoninę jam vykti nereikėjo. Tai buvo labai laiminga nelaimė…“ – sakė jis.

Pats nukentėjusysis, J.Villako teigimu, nenori bendrauti su žiniasklaida. „Tai jam buvo didžiulis šokas.“ Jis taip pat negalėjo tiksliai pasakyti, kokio dydžio buvo lokys – viskas įvyko labai greitai. „Tačiau net ir trejų metų lokiai yra pakankamai dideli“, – nurodė J. Villakas.

Estijos medžiotojų sąjungos patarėjas Marko Vinni teigė, kad judantis objektas – šiuo atveju dviratininkas – galėjo sužadinti plėšrūno instinktus, todėl lokys jį galėjo palaikyti grobiu.

„Niekas negali tiksliai pasakyti, kodėl lokys nesibaimino žmogaus ir palaikė jį grobiu, tačiau faktas, kad išpuolis įvyko.“

J. Villako teigimu, toje vietovėje lokys žmogų buvo užpuolęs ir pernai. Tuomet sužalojimai taip pat nebuvo sunkūs. Tačiau jis nerimauja, kas gali nutikti ateityje. Pasak jo, lokių skaičius yra per didelis.

„Mano nuomone, jų turėtų būti apie 50 proc. mažiau, tačiau tai reikėtų daryti ne iš karto, o pamažu“, – sakė jis.

Väike-Maarjos medžioklės teritorijos vadovas Heimaras Lepiksoo teigė, kad incidentas įvyko dideliame asfaltuotame kelyje, maždaug už dviejų kilometrų nuo Väike-Maarjos. Kelią supo miškai.

„Lokių pas mus daug. Visai neseniai vieno gyventojo kieme visą dieną buvo lokys. Tai jauni, apie dvejų metų patinai, kuriuos vyresni lokiai išstumia iš miškų. Todėl jie gyvena mažesniuose miškeluose ir krūmynuose, kur turi ieškoti maisto.“

Paklaustas, ar reikėtų specialaus leidimo sumedžioti šį lokį, jis atsakė: „Mūsų regione reikėtų bent dešimties tokių leidimų, ir to vis tiek nepakaktų. Lokių daug – pernai, pavyzdžiui, kitoje to miškelio pusėje mačiau net šešių lokių šeimą“, – sakė H. Lepiksoo.

„Medžiotojai jau anksčiau sakė, kad nebegali prisiimti atsakomybės, nes populiacija per didelė, o medžioti neleidžiama. Mes laikomės šios pozicijos. Praėjusiais metais apie tai viešai kalbėjome, nes lokių medžioklė vėl buvo sustabdyta“, – sakė M. Vinni.

Jis pabrėžė, kad medžiotojai turi būti vertinami ne tik sunkiais laikais – jų patirtis reikalinga nuolat, siekiant palaikyti gyvūnų populiacijų pusiausvyrą.

Lokių skaičius kasmet sparčiai auga, populiacija – puiki. Kasmet gimsta daugiau nei 300 jauniklių, o vados dažniausiai sudaro tris ar keturis jauniklius – tai dabar tapo įprasta.

„Tai rodo, kad populiacijai sekasi labai gerai. Tačiau medžioklės mastas – apie 10 proc. visos populiacijos – nesustabdo jos augimo“, – sakė M. Vinni.

Jis pridūrė, kad lokių skaičiaus nereikėtų reguliuoti tik specialiais leidimais ar atskirus individus vadinti „problematiškais“.

„Visų didžiųjų plėšrūnų populiacijos turi būti valdomos vienodais principais“, – nurodė jis.

Tai reiškia, kad visuomenė turi susitarti dėl tokio gyvūnų skaičiaus, kuris užtikrintų ekologinę pusiausvyrą ir neperkoptų žmonių tolerancijos ribų, taip pat mažintų konfliktus tarp žmonių ir plėšrūnų.

„Visi turime tilpti šioje mažoje Estijoje. Negalime leisti vienoms rūšims augti kitų sąskaita – būtina išlaikyti pusiausvyrą“, – nurodė jis.