Spąstai NATO
Pasak generolo, Kremlius nors ir rytoj gali pradėti nedidelę jūrų operaciją Baltijos jūroje. Tokios kampanijos tikslas būtų išryškinti įtrūkimus Aljanse ypač po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino sumažinti paramą Europos partneriams ir pažadėjo persvarstyti JAV įsitraukimą šioje karinėje organizacijoje.
„Turime būti budrūs ir atgrasyti Rusiją nuo tokio pobūdžio nuotykių savo buvimu strategiškai svarbiose teritorijose šiaurėje ir, žinoma, Baltijos jūroje“, – pabrėžė M.Claessonas.
Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras (kairėje) ir Švedijos ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Michaelis Claessonas (dešinėje) / srž. sp. Karolis Kavolėlis / LK nuotr.
Dar rugsėjo mėnesį Švedijos ginkluotosios pajėgos paskelbė ataskaitą, kurioje Gotlando sala aiškiai įvardyta kaip galimas Rusijos taikinys. Vertinama, kad Rusijos pajėgos galėtų ją pabandyti užimti netikėtai – jūra arba oro desantu.
Tačiau, kaip patikslino generolas, Rusija turi daug daugiau galimybių.
„Tai nebūtinai turi būti itin plataus masto operacija, veikiau ketinimų demonstravimas, po kurio galime laukti reakcijos politiniu lygmeniu“, – paaiškino jis.
Neseniai paskelbtoje naujausioje ataskaitoje Švedijos karinė žvalgyba įspėjo, kad grėsmė iš Rusijos auga. Maskva didina savo karinius pajėgumus netoli Švedijos ir jau dabar yra pajėgi suduoti ribotą smūgį regione.
Po penkerių metų situacija gali būti dar rimtesnė, nes Rusija gali „pradėti ginkluotą puolimą, kad užgrobtų dideles teritorijas ir toliau įtvirtintų dominavimą jūroje ir ore“.
Ar po Ukrainos – eilė Europai?
Švedijos ginkluotųjų pajėgų vadas taip pat įspėjo, kad karo Ukrainoje pabaiga Europai toli gražu nereiškia taikos. Priešingai, Rusija galės persigrupuoti ir perkelti išteklius į Vakarus.
„Taip pat neatmetu galimybės, kad jie ruošis kokiai nors karinei konfrontacijai, siekdami iš tikrųjų atkurti tam tikrą geopolitinę ekspansiją, primenančią buvusią Rusijos imperiją, o gal net Sovietų Sąjungą“, – pažymėjo jis.
AP/ „Scanpix“/Vladimiras Putinas
Švedija jau seniai ruošiasi grėsmėms regione. Šalis stato du naujus povandeninius laivus „Blekinge“ ir „Skåne“, kurie turėtų prisijungti prie laivyno 2027-2028 m. ir patruliuoti prie rytinių NATO sienų Baltijos jūroje.
Tuo tarpu Švedija sąmoningai toliau remia Ukrainą. Kovo mėn. Stokholmas skyrė dar 56 mln. eurų Energetikos paramos fondui Ukrainai, kad padėtų atkurti pažeistą infrastruktūrą ir pasirengti kitam šildymo sezonui.