2025 m. spalio 7 d. Intensyviai ieškant darbo, lengva nepastebėti „raudonų vėliavų“ iš potencialių darbdavių ar įdarbinimo įmonių. Būtent neskaidriai dirbančių tarpininkaujančių įdarbinimo įmonių paslaugos gali tapti ne tik nusivylimu, bet ir sunkia finansine našta. Vienas svarbiausių požymių, išduodantis, kad darbo ieškantis asmuo susidūrė su neskaidria įmone – iš jo prašomas tarpininkavimo mokestis.
Nors LR užimtumo įstatymas ir Tarptautinės darbo organizacijos konvencija dėl privačių įdarbinimo agentūrų draudžia imti mokestį iš darbo ieškančių asmenų už įdarbinimo paslaugas, vis dar pasitaiko atvejų, kai nesąžiningi tarpininkai bando tuo pasinaudoti. Dažniausiai neskaidriai veikiančių tarpininkų taikiniu tampa darbo ieškantys asmenys, kurie pažeidžiamiausi ir nežino savo teisių – užsieniečiai bei jaunimas. Užsienyje registruoti atvejai, kai iš imigrantų reikalaujama sumokėti net 14,6 mėnesių algos dydžio tarpininkavimo mokesčius.
Didžiausios personalo valdymo įmonės Baltijos šalyse „Biuro“ vadovo Jurgio Kovo teigimu, tokie mokesčiai dažniausiai paslėpti po kitais, oficialiai skambančiais pavadinimais: „dokumentų tvarkymo mokestis“, „registracijos mokestis“, „administracinis mokestis“, „mokestis už sutarties sudarymą“ ir kitais. Taip pat tai gali būti ir tariamas mokestis už kelionės organizavimą ar konsultacijas. Tokie pavadinimai gali sudaryti įspūdį, kad mokestis yra įprasta procedūra, tačiau iš tiesų tai yra būdas perkelti darbdavio ar agentūros kaštus ant darbuotojo pečių.
J. Kovas pabrėžia: toks įdarbinimo mokestis yra neskaidrios įmonės rodiklis, kadangi jis prieštarauja darbo santykių principui – už darbą moka darbdavys, o ne darbuotojas.
„Reikalavimas sumokėti už darbą iškraipo rinką, skatina šešėlinę ekonomiką ir dažniausiai paliečia pažeidžiamiausias grupes, – sako ekspertas. – Praktikoje tai dažnai palieka žmones be socialinių garantijų, didina išnaudojimo riziką ir įsiskolinimą, gali privesti prie priverstinio darbo ir apskritai mažina pasitikėjimą visa darbo rinka.“
Be to, sumokėjęs tokius mokesčius, darbuotojas ne tik patiria tiesioginę finansinę žalą, bet ir gali tapti skolinės priklausomybės auka.
„Kai žmogus, norėdamas gauti darbą, sumoka arba įsipareigoja sumokėti tarpininkui įvairius „paslėptus“ mokesčius, jis neretai priverčiamas skolintis. Tokia skola vėliau tampa našta: darbuotojas įsipareigoja grąžinti pinigus iš savo atlyginimo, o tai faktiškai reiškia, kad pirmuosius mėnesius ar net metus jis dirba ne tam, kad užsidirbtų, bet kad atidirbtų už įdarbinimo paslaugas. Tai ypač galioja kalbant apie užsieniečių samdymą“, – pasakoja J. Kovas.
Kaip įsitikinti, ar įmonė veikia skaidriai?
Nesąžiningai veikiantys tarpininkai dažnai vilioja pažadais, kad be šio mokesčio darbo vieta bus nepasiekiama, arba kuria skubos jausmą, siekdami sumažinti galimybę pasitikrinti informaciją. Kai įmonė veikia skaidriai, ji visuomet pateikia aiškias sutartis, išsamiai paaiškina procesą, sąlygas ir užtikrina, kad darbuotojui joks įdarbinimo mokestis nebūtų taikomas.
Be to, skaidrios tarpininkavimo įmonės turi ilgalaikę, užsitarnautą reputaciją, viešai prieinamą informaciją apie savo veiklą, realius atsiliepimus internetinėse svetainėse ar priklauso asociacijoms, pavyzdžiui, Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacijai.
„Taip pat sąžininga įmonė detaliai ir aiškiai nurodys darbo pobūdį, darbo valandas bei atlygį, ar bus komandiruotės, kokios apgyvendinimo sąlygos ir kitą informaciją. Aiškiai bus papasakota ir apie būsimą darbdavį: kokia tai įmonė, kada prasidės darbo santykiai, kokio tipo sutartis bus sudaroma bei kas bus faktinis darbdavys“, – papildo J. Kovas.
Anot eksperto, jei tarpininkai paprašė bet kokių įtarimą keliančių mokesčių, pirmiausia reikėtų atsisakyti susimokėti. Tuomet reikia kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją, kuri prižiūri įdarbinimo paslaugų teisėtumą. Svarbiausia besidarbinantiems atsiminti, kad joks mokestis už įdarbinimą darbuotojui neturi būti taikomas, todėl kiekvieną tokį atvejį reikia traktuoti kaip galimą pažeidimą.