„Manome, kad 2026 m. birželį biudžetas bus iš esmės pakeistas, siekiant labiau realistiškų rodiklių – kaip tai buvo padaryta 2025 metais. Pataisos bus tvirtinamos“, – teigė Mstislavas Afanasjevas ir Natalija Šaš – Rusijos ekonomikos profesoriai, analizuojantys šalies biudžeto ir finansų politiką.
Pasak M. Afanasjevo ir N. Šaš, biudžeto projektas parengtas pagal „labai optimistinį“ makroekonomikos scenarijų.
„Ypatingas dėmesys skiriamas privataus verslo aktyvumo prognozei, valstybinių ir privačių investicijų dinamikai kitais metais, – tęsia jie. – Diskutuotini išlieka infliacijos lygio ir BVP augimo vertinimai – tiek kiekybine, tiek kokybine prasme.“
Tačiau, remiantis optimistine prognoze, pagrindiniai biudžeto rodikliai atrodo gana palankūs ir teigiami – ypač palyginti su šių metų rezultatais. Rusijos centrinio banko vadovė Elvyra Nabiulina jau pagyrė vyriausybę, pavadindama 2026 metų biudžetą „mažinančiu infliaciją“.
Anot leidinio, biudžetas atrodo subalansuotas: išlaidos, žinoma, didės, tačiau ne taip sparčiai, kaip per pirmuosius ketverius karo metus. Nuo 24,8 trln. rublių 2021 m. jos išaugo iki 40,2 trln. pernai ir iki 42,8 trln. šiemet. 2026 m. vyriausybė planuoja išleisti 44,1 trln. rublių – augimas mažesnis nei infliacija (3 proc. daugiau nei šių metų planuose). Nurodoma, kad labiau padidinti civilinio pobūdžio biudžeto išlaidų neįmanoma.
Anot profesorių, realybė, tikėtina, nebus tokia graži. Pastaraisiais metais faktinės valstybės išlaidos pranoko planuotą lygį, nes, pasak Finansų ministerijos, gruodį iš anksto apmokama dalis išlaidų, skirtų kitų metų biudžetui. Panaši situacija gali pasikartoti. Ekonomistas Jegoras Susinas prognozavo, kad metų pabaigoje deficitas bus „šiek tiek didesnis už planuotą“.
„Pagrindinis dirgiklis išlieka pajamų problema“, – nurodė profesoriai. Dėl to didinami mokesčiai, pirmiausia fiziniams asmenims: PVM auga nuo 20 proc. iki 22 proc., kai kurios gyventojų pajamų mokesčio normos taip pat didėja, didėja valstybinių rinkliavų ir baudų tarifai. Išlaidos „toliau auga“.
Todėl biudžeto deficito klausimas išlieka itin aktualus 2026 metams, daro išvadą ekonomistai. Jis numatytas 3,8 trln. rublių, arba 1,6 proc BVP. Jo finansavimo šaltiniai, pasak M. Afanasjevo ir N. Šaš, yra labai riboti: „Rusijai sunku didinti valstybės skolą, nes šalies viduje skolintis per brangu, o iš užsienio – beveik neįmanoma dėl sankcijų.“
Pasak jų, vienintelė galimybė gauti papildomų pajamų – parduoti valstybės nacionalizuotą ar konfiskuotą turtą bei brangiuosius metalus ir akmenis iš Valstybinio fondo, tačiau šių lėšų būtų gerokai per mažai biudžeto spragoms padengti. Be to, vyriausybė iki 2028 m. biudžete nenumatė jokių pajamų iš konfiskuoto turto pardavimo.
„Dėl Nacionalinės gerovės fondo (jame rugsėjo pabaigoje buvo apie 4,2 trln. rublių) panaudojimo diskusijos tęsis visus 2026 metus“, – nurodė ekonomistai. Neatmetama galimybė, kad fondas bus smarkiai išeikvotas.
Anot leidinio, jie nepaminėjo dar vieno galimo biudžeto deficito finansavimo šaltinio – dalis trūkstamų lėšų, panašu, bus padengta iš Federalinio iždo sąskaitose likusių pinigų.
Prognozuojama, kad biudžeto pajamos iš šių lėšų investavimo sumažės nuo 1,12 trln. rublių 2025 m. iki 684,7 mlrd. 2026 m. Aiškinamajame biudžeto rašte tai siejama su „tikėtinomis palūkanų normų ir vieningos federalinio biudžeto sąskaitos likučių pokyčiais.