Tarp radinių – iš šakelių ir žolių pinti batai ir krepšiai, dirbiniai iš odos ir audinių, netgi arbaleto antgalis. Kai kuriems iš šių daiktų nustatytas maždaug 650 metų amžius. Kaip pažymėta straipsnyje, publikuotame žurnale „Ecology“, tyrimo rezultatai rodo, kad barzdotųjų grifų lizduose kaupėsi daugybė archeologinių artefaktų, kurių ištyrimas gali suteikti vertingos istorinės ir etnografinės informacijos.
Plėšrieji paukščiai dažnai užima tuos pačius lizdus ar lizdavimo vietas daugelį metų. Pavyzdžiui, Grenlandijoje yra sakalų (Falco rusticolus) lizdas, kuris buvo naudojamas mažiausiai 2500 metų. Tokie lizdai yra vertingas informacijos šaltinis ornitologams, skelbia minėtas mokslo šaltinis.
Per ilgus metus juose ir šalia jų susikaupia didelis kiekis statybinių medžiagų ir įvairių atliekų (liekanų, išmatų, plunksnų ir kiaušinių lukštų), kurių analizė leidžia suprasti, kaip laikui bėgant kito tam tikrų paukščių rūšių populiacija, jų mityba ir aplinkos sąlygos.
Ekologas, tyrimo autorius Antoni Margalida teigė, kad plėšriųjų paukščių lizdų tyrimas gali būti naudingas ne tik ornitologams, bet ir archeologams. Šįkart tyrėjų dėmesio centre atsidūrė barzdotieji grifai – dideli plunksnuočiai maitėdos, kurie minta mirusių gyvūnų kaulais.
Šie paukščiai stato didžiulius lizdus iš šakų (ir dažnai iš antropogeninės kilmės medžiagų, pavyzdžiui, virvių ar audinio gabalų) urvuose arba uolinių kalnų pakopose. Kadangi tokios vietos yra gerai apsaugotos nuo lietaus ir sniego ar kitų stichijų, barzdotųjų grifų statiniai ir juose susikaupę maisto likučiai ilgą laiką gerai išsilaiko.
Nuo 2008 iki 2014 metų Margalida ir jo bendraautoriai analizavo 12 labai senų barzdotųjų grifų lizdų turinį ir juose rado tikrą lobyną. Iš viso tyrėjai iš ištirtų lizdų išėmė 2483 daiktus. Daugiausia tai buvo maisto likučiai, kuriuos barzdotieji atnešdavo savo palikuonims.
Juose buvo 86 gyvūnų kanopos ir daugiau nei 2100 kaulų. Taip pat aptikta kelios dešimtys kiaušinių lukštų fragmentų.
Tyrėjai lizduose rado ir žmonių pagamintų daiktų – audinių bei įrankių. Pavyzdžiui, tarp jų buvo laidynė (akmens svaidyklė), pagaminta iš pintos žolės. Jie aptiko ir arbaleto strėlės antgalį – jis galėjo būti panaudotas kaip šakelė lizdui arba patekti ten su gyvūno skerdena.
Tyrėjai nustatė ir kai kurių rastų daiktų amžių. Pintas sandalinis batas – beje, vienas iš kelių rastų tokių – buvo maždaug 750 metų senumo. Pintinės fragmentas buvo „jaunesnis“ – apie 225 metų. Margalida ypač susidomėjo daugiau nei septynis šimtmečius išsilaikiusiu avikailio gabalu.
Remiantis šiais duomenimis galima atkurti, kuo šie paukščiai maitinosi įvairiais laikotarpiais ir kokiomis ekologinėmis sąlygomis gyveno.
Šie duomenys bus naudingi siekiant išsaugoti barzdotuosius grifus, kurie nyksta. Barzdotieji grifai yra viena labiausiai nykstanti grifų rūšis Europoje. Teigiama, kad šiuo metu žemyne liko vos 309 perinčios poros.
„Turime kelias idėjas, ką dar galėtume analizuoti ateityje, – sako Margalida. – Manau, ši medžiaga suteiks daugybę galimybių.“