Taip pat jau visai netrukus įsigalios naujas draudimas miestuose deginti anglį ir durpes. Savivaldybės galės skirti baudas. Tikimasi, kad tai padės sumažinti oro užterštumą.
Kaip matuojamas oro užterštumas
Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos oro kokybės vertinimo skyriaus vedėjos Vilmos Bimbaitės paklausėme, kokiu būdu matuojamas oro užterštumas Vilniuje. Ji paaiškino, kiek ir kuriose miesto vietose yra įrengta oro kokybės matavimo įrenginių.
„Lietuvoje aplinkos orą teršiančių medžiagų stebėseną atlieka Aplinkos apsaugos agentūra. Stacionarių automatinių oro kokybės tyrimų stočių (OKTS) visoje Lietuvoje šiuo metu yra 17: Vilniuje veikia 4, po 2 įrengtos Kaune ir Klaipėdoje, po 1 – Šiauliuose, Panevėžyje, taip pat kaimiškosiose vietovėse – Žemaitijos, Dzūkijos ir Aukštaitijos regionuose. Po vieną tokią stotį įrengta ir tokiuose miestuose, kuriuose veikia didelės oro užterštumo rizikos pramonės objektai – Kėdainiuose, Mažeikiuose, Naujoje Akmenėje ir Jonavoje“, – paaiškino specialistė.
Anot jos, Vilniuje OKTS įrengtos Senamiestyje, Žirmūnų gatvėje, Lazdynų mikrorajone ir Savanorių pr.
V. Bimbaitės teigimu, didžiausios daugelio aplinkos oro teršalų koncentracijos Vilniuje fiksuojamos prie intensyvaus transporto eismo mazgų, statybviečių, tuose miesto vietose, kur daug kietuoju kuru besišildančių patalpas individualių namų. Rečiau oro užterštumo normos viršijamos tuose rajonuose, kur minėtų taršos šaltinių poveikis mažas.
„Dienų, kai oro užterštumas kietosiomis dalelėmis KD10 viršija paros ribinę vertę (50 µg/m3) skirtingais metais labai varijuoja, pavyzdžiui, Vilniuje, Žirmūnuose, 2023 m. buvo fiksuotas tik vienas šios normos viršijimo atvejis per metus, tuo tarpu pernai buvo 16 tokių dienų. Tačiau bendra tendencija – daugelyje matavimo vietų tokių atvejų pastaraisiais metais mažėja, taip pat ir Vilniuje. Oro užterštumas tam tikroje teritorijoje priklauso nuo meteorologinių sąlygų ir aktyvių taršos šaltinių. Pavyzdžiui, šiemet labai šaltų sausio-vasario mėn., sausas kovo mėnuo sąlygojo žymiai didesnį oro užterštumą nei ankstesniais metais“, – aiškino V. Bimbaitė.
Pavojų kelia ne tik kietųjų dalelių tarša
O kokie dar (be kietųjų dalelių) išaugę taršos rodikliai fiksuojami Vilniaus mieste?
Aplinkos apsaugos agentūros skyriaus vedėja pateikė tokį atsakymą: „Be kietųjų dalelių, kai kuriais metais (ne kasmet) stebimas padidėjęs oro užterštumas azoto oksidais (dėl transporto poveikio ir kietojo kuro deginimo šildymo reikmėms). Šiltuoju metų laiku, karštomis, saulėtomis dienomis išauga ozono koncentracija aplinkos ore, kai kuriomis dienomis fiksuojami šio teršalo normų viršijimo atvejai.“
Be to, V. Bimbaitė paaiškino, kas sukelia Vilniuje oro taršos kietosiomis dalelėmis padidėjimą. Taip pat ji įvardijo, dėl kokių priežasčių dažniausiai šokteli oro tarša.
„Kaip ir visoje Lietuvoje oro kokybę lemia keli kartu veikiantys veiksniai: nepalankios meteorologinės sąlygos teršalams sklaidytis (šaltos, sausos žiemos, vidurvasario kaitra, ilgi sausų, be kritulių orų laikotarpiai, silpni vėjai), vietinių taršos šaltinių išmetami teršalai (dažniausiai transportas, pakeltoji tarša, privati ir viešoji šilumos gamyba deginant kurą, statybos, kelių remonto darbai, pramonė, žemės ūkis). Taip pat oro teršalų pernašos iš kitų šalių (daugiausia teršalų atneša oro masės atkeliavę iš pietų, pietvakarių, pietryčių)“, – nurodė specialistė.
Taip pat jos paklausėme, ar Vilniaus mieste užtenka oro kokybės matavimo stotelių. Ar jos pakankamai identifikuoja oro taršą.
„Vilniaus mieste įrengtų stacionarių oro kokybės tyrimų skaičius atitinka minimalius reikalavimus. Tokio matavimų vietų skaičiaus pakanka, kad būtų galima objektyviai įvertinti aplinkos oro būklę Vilniuje. Stočių įrengimo kaina, be paviljono, šildymo-vėdinimo įrangos, duomenų perdavimo įrangos, labai priklauso ir nuo to, kokį skaičių teršalų numatoma tirti. Pavyzdžiui, jei tirtume tik kietąsias daleles (keletos frakcijų) bei azoto oksidus, naujos OKTS įrengimo kaštai siektų apie 150-180 tūkst. Eur. Taip pat svarbu, kad kasmet kainuoja OKTS įrangos išlaikymas ir priežiūra, kurių kaštai taip pat nėra maži. Todėl šalyje veikiančiame valstybinio aplinkos oro monitoringo tinkle OKTS skaičius paremtas principu surinkti minimalią pakankamą informaciją apie aplinkos oro kokybę“, – teigė V. Bimbaitė.
Kaip Vilniaus oro taršos kietosiomis dalelėmis tendencijas galima vertinti kitų didžiųjų Lietuvos miestų kontekste? Kuriuose Lietuvos vietose oro tarša didžiausia?
Specialistė pateikė atsakymus į šiuos klausimus: „Naujausiais valstybinio aplinkos oro monitoringo duomenimis, 2025 m. kietųjų dalelių KD10 metinė koncentracija OKT stotyse siekė nuo 12 iki 21 µg/m³ ir nei vienoje tyrimų vietoje neviršijo nustatytos ribinės vertės (40 µg/m³). Palyginus su 2024 m. duomenimis, metinis vidurkis visose stotyse buvo mažesnis arba nepakito. Vertinant ilgesnio laikotarpio (2003-2025 m.) matavimų duomenis, KD10 koncentracija Kauno Noreikiškių stotyje ir kaimo foninėje Žemaitijos (2013-2025 m.) stotyje didėjo, kitose – stebima mažėjimo tendencija.
Aplinkos oro užterštumas kietosiomis dalelėmis fiksuotas pavienėmis dienomis ar ilgesniais laikotarpiais beveik visoje šalies teritorijoje – didžiausias KD10 paros vidurkis siekė 144 μg/m3. Vis tik reikalavimas, kad vidutinė paros KD10 koncentracija neviršytų 50 μg/m3 daugiau kaip 35 dienas per kalendorinius metus, nebuvo pažeistas nei vienoje tyrimų vietoje. Skirtingose oro kokybės tyrimų stotyse viršijimo atvejų rodiklis siekė nuo 1 iki 16 dienų, bet Šiaulių miesto ir kaimo foninėje Aukštaitijos stotyse – tokių dienų neužfiksuota.
Daugiausia kietųjų dalelių KD10 paros ribinės vertės viršijimo atvejų per metus nustatyta šaltuoju metų laiku – vasario ir kovo mėnesiais, kai aplinkos oro užterštumas padidėdavo dėl transporto ir pakeltosios taršos (netinkamai prižiūrimos gatvės, kai nėra pilnai išvalytos nuo susikaupusių smėlio, druskų sąnašų, bei sausringais metų laikotarpiais, kai vėjas lengvai pakelia dirvožemio daleles), taip pat dėl padidėjusių šiluminės energijos gamybos apimčių. Be to, aplinkos oro užterštumo epizodai kietosiomis dalelėmis šalyje buvo stebimi ir dėl tolimųjų oro teršalų pernašų.“
Kuo Vilnius skiriasi nuo kitų Europos didmiesčių?
Galiausiai išsiaiškinkime, kaip Vilniaus oro užterštumo kietosiomis dalelėmis tendencijas galima vertinti kitų Europos sostinių kontekste ir kuo skiriasi Vilnius, kalbant apie didžiąsias Europos sostines.
„Europos sostinių kontekste Vilniaus aplinkos oro kokybę galima būtų vertinti kaip vidutinę. Vilniečiai kvėpuoja žymiai švaresniu oro nei, pavyzdžiui, vidurio Europos valstybių sostinių gyventojai, bet kiek prastesniu, nei Skandinavijos sostinėse. Pagrindiniai taršos šaltiniai Vilniuje, kaip ir kituose šalies miestuose, yra transportas (automobilių parko amžius, eismo intensyvumas), kietojo kuro deginimas šildymo reikmėms, šiltojo laikotarpio pakeltosios taršos epizodai ir kt.
Pavyzdžiui, Lenkijoje, vis dar plačiai naudojamas taršus iškastinis kuras rudoji anglis, ir tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl tarša kietosiomis dalelėmis šios šalies miestuose yra viena didžiausių Europoje. Skandinavijos šalyse automobilių parkas sparčiai atnaujinamas, daug elektromobilių, maksimaliai sumažintas kuro deginimas šildymo reikmėms (didžioji dalis namų naudojasi centriniu šildymu, arba yra įdiegę naujausias netaršias technologijas, pavyzdžiui, šilumos siurblius, daug pastangų dedama didinti pastatų šiluminį efektyvumą ir pan.). Taršos šaltiniai tie patys kaip ir Lietuvoje, tačiau naujausios taikomos technologijos leidžia maksimaliai sumažinti aplinkos oro taršą“, – teigė V. Bimbaitė.
Taip pat ji pateikė rekomendacijas, kaip Vilniuje būtų galima mažinti oro taršą.
Rekomendacijos, anot jos, būtų bendro pobūdžio: atsisakyti taršių transporto priemonių, kasdieninėms kelionėms mieste rinktis viešąjį transportą, paspirtuką, dviratį ar tiesiog ėjimą pėsčiomis.
„Teikite prioritetą atsinaujinantiems energijos šaltiniams (pavyzdžiui, saulės, vėjo ar kt.); keisti individualiuose namuose įrengtus šilumos gamybos įrenginius efektyvesniais ir mažiau teršalų į aplinkos orą išmetančiais kietojo biokuro katilais, šilumos siurbliais arba jungtis prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemos“, – nurodė specialistė.
Oro taršos matavimo stotelių mieste nepakanka
Į klausimus atsakė ir Vilniaus miesto savivaldybė. Jos atstovas Irmantas Kuzas teigė, kad Vilniuje oro užterštumas matuojamas naudojant valstybinį aplinkos oro monitoringo tinklą, kurį sudaro 4 nuolatinės oro kokybės tyrimų stotys. Jos įrengtos skirtingose miesto vietose ir fiksuoja įvairių taršos šaltinių poveikį: „Lazdynuose – foninį oro užterštumą gyvenamajame rajone; Žirmūnuose – transporto taršą prie intensyvios gatvės; Savanorių prospekte – transporto ir pramonės taršą; Senamiestyje – miesto centro oro kokybę.“
Be to, anot jo, mieste papildomai veikia apie 25 oro taršos sensoriai („Miesto plaučiai“).
„„Miesto plaučiai“ platforma – oficiali savivaldybės iniciatyva, kurioje realiu laiku atvaizduojami aplinkos duomenys iš dešimčių mieste išdėstytų sensorių. „Miesto plaučiai“ skirti ne tik oro kokybės stebėjimui, bet ir gyventojų informavimui apie alergenus bei triukšmo lygį. Oro kokybės duomenys (kietosios dalelės, dujos) atnaujinami kas minutę, o informacija apie žiedadulkes – kas valandą“, – nurodė I. Kuzas.
Savivaldybė laikosi kitos nuomonės nei Aplinkos apsaugos agentūra. Jos vertinimu, esamo oro taršos matavimo stotelių skaičiaus mieste nepakanka, todėl dar šiemet planuojama įrengti iki 14 naujų sensorių, dalis jų matuos ir triukšmo taršą.
Naujos stotelės, anot I. Kuzo, bus įrengiamos atsižvelgiant į gyventojų tankumą, ugdymo įstaigų vietas, gyventojų skundus, taršiausias įmones, specialistų rekomendacijas.
„Vienos stotelės įrengimo kaina labai skiriasi – ji prasideda nuo kelių tūkstančių, priklausomai nuo jos funkcionalumo ir tikslumo“, – dėstė savivaldybės atstovas.
Jo teigimu, didžiausias oro užterštumas mieste dažniausiai fiksuojamas prie intensyvaus eismo gatvių ir sankryžų (pavyzdžiui, Žirmūnuose prie Kareivių ir Kalvarijų gatvių), taip pat vietose, kur vyksta pramoninė veikla ar intensyvus individualus šildymas (ypač žiemą – Senamiestyje, Žvėryne, priemiesčiuose).
Mažiausias užterštumas kietosiomis dalelėmis fiksuojamas žaliosiose zonose, atokiau nuo taršos šaltinių (pavyzdžiui, Lazdynuose).
Paaiškino, kas sukelia oro taršą
I. Kuzas aiškino, kad oro taršos lygis priklauso nuo transporto intensyvumo, šildymo ir pramoninės veiklos, žmogaus veiklos (pavyzdžiui, statybų, po žiemos likusių barstymo sąšlavų surinkimo ir kt.), meteorologinių sąlygų (pavyzdžiui, ramūs, sausi orai be vėjo ir kritulių didina taršos dalelių didėjimą ore). Taip pat yra atneštinės taršos iš kitų teritorijų galimybė.
Savivaldybės atstovas teigė, kad oro užterštumas kietosiomis dalelėmis Vilniuje bėgant metams mažėja, o ne didėja.
„Per pastaruosius 5 metus Vilniuje kietųjų dalelių (KD₁₀) normų viršijimai vidutiniškai fiksuojami apie 3–14 dienų per metus (mažiausiai Lazdynuose, daugiausiai Žirmūnuose).
Lyginant ilgesnį laikotarpį, matyti aiški mažėjimo tendencija: 2007–2015 m. – apie 9–41 dieną per metus; 2016–2025 m. – apie 4–17 dienų per metus“, – dėstė I. Kuzas.
Oro taršos kietosiomis dalelėmis padidėjimą Vilniuje, jo teigimu, sukelia keli pagrindiniai veiksniai – transportas (išmetamosios dujos, stabdžių ir padangų dėvėjimasis, „pakeltoji“ tarša nuo kelio dulkių), individualus šildymas kietuoju kuru, statybos ir kiti darbai, pramoninė veikla.
Tarša taip pat gali padidėti dėl atneštinės taršos (pavyzdžiui, miškų gaisrų ar Sacharos dulkių).
Taip pat I. Kuzas palygino Vilniaus ir kitų Europos didmiesčių tendencijas: „Pagal viešai prieinamus duomenis lyginant su kitomis Europos sostinėmis, Vilnius priskiriamas prie vidutiniškai ar net mažiau kietosiomis dalelėmis užterštų miestų. Čia tarša dažniau yra epizodinė (pavyzdžiui, žiemą), o ne nuolatinė. Vilnius išsiskiria tuo, kad jo oro kokybė dažnai yra geresnė nei daugelyje Vidurio ir Rytų Europos bei kai kurių didžiųjų Vakarų Europos sostinių, taip pat taršos lygis turi mažėjimo tendenciją.
Pagrindiniai taršos šaltiniai panašūs kaip ir kituose miestuose (transportas, šildymas, pramonė), tačiau Vilniuje mažesnė pramonės koncentracija ir intensyvesnė oro sklaida lemia mažesnį bendrą užterštumą.“
Efektyviausios priemonės mažinti oro taršą kietosiomis dalelėmis, anot I. Kuzo, Vilniuje yra: automobilių srautų mažinimas ir darnaus judumo skatinimas; viešojo transporto ir mažai taršių transporto priemonių naudojimas; išmanus eismo organizavimas; savalaikis gatvių valymas ir drėkinimas; želdynų (medžių, krūmų) plėtra; senų kietojo kuro katilų keitimas; statybų ir pramonės veiklos kontrolė.
Prie oro kokybės gerinimo gali prisidėti ir patys vilniečiai. Ir čia savivaldybės atstovas įvardijo konkrečias priemones: rinktis viešąjį transportą, dviratį ar ėjimą pėsčiomis; dalintis automobiliais ir planuoti keliones; vairuoti ekonomiškai; rinktis mažiau taršias transporto priemones; nedeginti atliekų ir atnaujinti šildymo įrangą.
Tarp priemonių oro užterštumo mažinimui – ir želdynų miestuose plėtimas. Pasirodo, savivaldybė šioje srityje turi planų.
„Savivaldybė oro taršai mažinti rengia ir įgyvendina aplinkos oro kokybės valdymo programas bei priemonių planus. Šiuo metu rengiama nauja 2026–2030 m. programa, kurioje numatomos papildomos ir patobulintos taršos mažinimo priemonės.
Taip pat savivaldybė aktyviai plečia želdynus – kasmet sodinami medžiai ir krūmai (pavyzdžiui, 2024 m. pasodinta daugiau nei 65 tūkst. krūmų ir apie 2 800 medžių, 2025 m. – daugiau nei 80 tūkst. krūmų ir apie 3 tūkst. medžių).
Naujų želdynų įrengimas reikšmingai prisideda prie oro kokybės gerinimo, nes augmenija padeda mažinti kietųjų dalelių kiekį ir gerina oro sklaidą“, – teigė I. Kuzas.
Uždrausta deginti anglis, lignitą ir durpes
Žiemą nemažai problemų sukelia kietojo kuro deginimas. Tačiau visai netrukus įsigalios ribojimas, kuris leis deginti tik malkas.
„Seimas nacionaliniu lygmeniu priėmė įstatymų pakeitimus, pagal kuriuos nuo 2026-ųjų gegužės 1 d. didžiuosiuose Lietuvos miestuose, įskaitant Vilnių, bus draudžiama deginti kietąjį iškastinį kurą – akmens anglį, lignitą ir durpes (išskyrus naudojimą pramonėje).
Malkų deginimas pagal šiuos pakeitimus nėra draudžiamas. Už pažeidimus gyventojams numatytas įspėjimas arba baudos nuo 60 iki 300 eurų, o atsakingiems juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 170 iki 1170 eurų. Už pažeidimų teisenos pradėjimą, tyrimus ir protokolų surašymą atsakingi savivaldybių administracijų pareigūnai“, – aiškino savivaldybės atstovas.
Taip pat vienas iš taršos šaltinių – didelis automobilių eismas Vilniuje. Kokie savivaldybės planai mažinant šią taršos rūšį? Kas daroma, kad žmonės rinktųsi kitus keliavimo būdus?
Kaip teigė I. Kuzas, Vilniaus miesto savivaldybė šioje srityje turi ambicijų.
„Kadangi didelis automobilių eismas yra vienas pagrindinių oro taršos šaltinių mieste, miestas nuosekliai siekia sudaryti sąlygas gyventojams rinktis patogias alternatyvas automobiliui.
Pagrindinė kryptis – stiprinti viešąjį transportą ir gerinti jo patrauklumą. Įgyvendinus didžiausią istorijoje viešojo transporto paslaugų konkursą, atsiras 7 nauji maršrutai, 44 maršrutai bus dažninami, 46 maršrutų trasos koreguosis, kad geriau aptarnautų augančius rajonus, miesto gatvėse kursuos apie 30 proc. daugiau transporto priemonių. Tai leis reikšmingai sutrumpinti laukimo laiką – centrinėje miesto dalyje piko metu iki 6–10 minučių, o atokesniuose rajonuose – iki maždaug 15 minučių.
Taip pat plečiamos viešojo transporto juostos, kad autobusai ir troleibusai judėtų greičiau ir patikimiau, atnaujinamas transporto parkas – 2025 m. jį papildė 91 naujas elektra varomas troleibusas, dar 81 planuojamas iki 2026 m. pabaigos. Konkurso sąlygose numatyta, kad visos transporto priemonės turi būti netaršios, taip tiesiogiai mažinant oro taršą.
Lygiagrečiai dėmesys skiriamas ir kitoms automobilių alternatyvoms: – plėtojama dviračių infrastruktūra – iki 2030 m. planuojama pasiekti 260 km patogių dviračių takų bei plėsti dviračių saugojimo vietas; – tvarkomi ir plečiami pėsčiųjų takai – kasmet įrengiama apie 50 km naujų ar atnaujintų takų; – gerinamas skirtingų judėjimo būdų suderinamumas (viešasis transportas, mikrojudumas, pėsčiųjų infrastruktūra).
Visa tai daroma siekiant, kad kelionės mieste būtų patogesnės be automobilio, mažėtų spūstys, triukšmas ir oro tarša Vilniuje“, – teigė I. Kuzas.
Specialistai išskyrė, kam kyla didžiausia rizika
Kaip jau išsiaiškinome, Vilniuje kartais fiksuojama situacija, kai išauga kietųjų dalelių oro tarša. Taigi Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro paklausėme, kuo tai pavojinga žmonių sveikatai. Kokias ligas gali sukelti kietųjų dalelių tarša?
„Kietosios dalelės yra vienas pavojingiausių oro teršalų, nes jos nematomos plika akimi, tačiau lengvai patenka į žmogaus organizmą per kvėpavimo takus. Didesnės dalelės (KD10) nusėda viršutiniuose kvėpavimo takuose ir gali sukelti dirginimą, kosulį ar paūminti lėtines ligas, o smulkiosios dalelės (KD2,5) prasiskverbia giliai į plaučius, patenka į kraujotaką ir veikia visą organizmą.
Dėl jų poveikio organizme kyla uždegiminiai procesai, oksidacinis stresas, silpnėja imuninė sistema. Tai siejama su kvėpavimo takų ligomis, tokiomis kaip astma, bronchitas ar lėtinė obstrukcinė plaučių liga, taip pat su širdies ir kraujagyslių ligomis – infarktu, insultu, padidėjusiu kraujospūdžiu. Be to, kietosios dalelės gali turėti neigiamą poveikį nėštumo eigai ir ilgainiui prisidėti prie gyvenimo trukmės trumpėjimo“, – nurodė Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai.
Anot jų, sveikatos sutrikimai gali pasireikšti tiek labai greitai, tiek po kiek laiko dėl ilgalaikio poveikio. Padidėjus oro taršai, jautresni žmonės neigiamą poveikį gali pajusti jau per kelias valandas ar tą pačią dieną – dažniausiai pasireiškia akių, nosies ar gerklės dirginimas, kosulys, dusulys, gali paūmėti lėtinės ligos, ypač astma ar lėtinė obstrukcinė plaučių liga.
Vis dėlto didžiausią grėsmę, anot Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro, kelia ilgalaikis poveikis. Nuolat kvėpuojant užterštu oru organizme vyksta lėtiniai uždegiminiai procesai, kurie ilgainiui didina širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemos ligų riziką. Taigi trumpalaikė tarša gali pabloginti savijautą ir sukelti ūmius simptomus, o ilgalaikė – prisideda prie rimtų ligų išsivystymo ir bendros sveikatos blogėjimo. Svarbu pabrėžti, kad net ir trumpi, bet dažnai pasikartojantys taršos epizodai taip pat gali turėti kaupiamąjį neigiamą poveikį sveikatai.
Kokio amžiaus žmonėms ir kokiomis ligomis sergantiems oro tarša kietosiomis dalelėmis yra pavojingiausia?
„Didžiausią riziką patiria jautriausios visuomenės grupės. Tai yra vaikai, kurių kvėpavimo sistema dar vystosi, ir vyresnio amžiaus žmonės, ypač vyresni nei 65 metų, kuriems dažniau pasireiškia lėtinės ligos. Taip pat didesnę riziką patiria nėščiosios, nes oro tarša gali turėti įtakos vaisiaus vystymuisi. Ypač svarbu išskirti žmones, sergančius kvėpavimo ir širdies bei kraujagyslių ligomis – astma, lėtine obstrukcine plaučių liga, širdies nepakankamumu, išemine širdies liga ar turinčius padidėjusį kraujospūdį. Šiems asmenims net ir trumpalaikis oro taršos padidėjimas gali sukelti ligų paūmėjimą, pabloginti savijautą ar padidinti komplikacijų riziką. Taip pat didesnę riziką patiria žmonės, kurių imuninė sistema yra nusilpusi ar kurie serga lėtinėmis uždegiminėmis ligomis“, – nurodė Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai.
Be to, jie aiškino, kad ilgalaikis kietųjų dalelių poveikis yra tiesiogiai siejamas su padidėjusiu mirtingumu ir trumpesne gyvenimo trukme. Nuolat veikiant šiems teršalams didėja rizika susirgti lėtinėmis ligomis, ypač širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemos ligomis, kurios yra vienos pagrindinių mirties priežasčių.
Europos aplinkos agentūros duomenimis, Lietuvoje vien 2023 metais dėl ilgalaikio kietųjų dalelių poveikio užfiksuota daugiau kaip 800 priešlaikinių mirčių. Tai rodo, kad oro tarša nėra tik aplinkosaugos problema – tai ir reikšmingas visuomenės sveikatos rizikos veiksnys, turintis tiesioginę įtaką gyventojų gyvenimo trukmei.
Gali padėti respiratoriai
Galiausiai paklausėme, kaip apsissaugoti žmonėms, kai pasirodo informacija, kad oro tarša kietosiomis dalelėmis padidėjo. Ar gali padėti medicininės kaukės arba respiratoriai?
Kaip teigė Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai, padidėjus oro taršai kietosiomis dalelėmis, svarbiausia yra kuo labiau sumažinti įkvepiamo užteršto oro kiekį ir apsaugoti jautriausias gyventojų grupes.
Rekomenduojama riboti buvimą lauke, ypač vengti ilgų pasivaikščiojimų, aktyvaus fizinio krūvio bei vietų, kuriose intensyvus eismas. Ypatingą dėmesį turėtų skirti vaikai, vyresnio amžiaus žmonės, nėščiosios bei asmenys, sergantys kvėpavimo ar širdies ir kraujagyslių ligomis – jiems net ir trumpalaikis oro kokybės pablogėjimas gali turėti didesnį poveikį sveikatai.
„Jei yra galimybė, rekomenduojama daugiau laiko praleisti patalpose. Namuose ar automobilyje patariama laikyti uždarytus langus, kad į vidų patektų kuo mažiau teršalų. Patalpas reikėtų vėdinti trumpai ir tik tuo metu, kai oro taršos lygis yra mažesnis. Jei naudojami oro kondicionieriai ar vėdinimo sistemos, svarbu, kad jie turėtų filtrus, galinčius sulaikyti smulkias daleles. Oro kokybę patalpose taip pat gali pagerinti oro valytuvai su HEPA filtrais, kurie efektyviai surenka smulkias dulkes ir kitus teršalus.
Kasdienėje aplinkoje svarbu mažinti dulkių kiekį – rekomenduojama dažniau valyti namus drėgnuoju būdu, nuvalyti paviršius, ant kurių kaupiasi dulkės, tokius kaip grindys, palangės, baldai, buitinė technika ar tekstilė. Tai padeda sumažinti patalpose esančių kietųjų dalelių kiekį ir pagerinti oro kokybę.
Jeigu padidėjus taršai vis dėlto būtina būti lauke, rekomenduojama naudoti tinkamas kvėpavimo takų apsaugos priemones. Efektyviausi yra respiratoriai (FFP2, FFP3, N95 ar N99 tipo), kurie gali reikšmingai sumažinti įkvepiamų smulkiųjų dalelių kiekį. Tuo tarpu įprastos medicininės kaukės nėra pakankamai sandarios, todėl nuo smulkiųjų dalelių apsaugo ribotai.
Taip pat svarbu stebėti oro kokybės rodiklius ir sekti institucijų teikiamą informaciją apie taršos lygį bei rekomendacijas. Aktualius duomenis apie oro taršą galima rasti Aplinkos apsaugos agentūros oro kokybės informacinėje sistemoje AP3 bei Vilniaus miesto platformoje „Miesto plaučiai“, kur realiu laiku pateikiama informacija apie oro kokybę ir jos pokyčius. Pajutus sveikatos sutrikimus – dusulį, kosulį, krūtinės spaudimą ar bendrą savijautos pablogėjimą – rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į gydytoją“, – teigė Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai.