Kompostinė – tai tarsi sodininko „bankas“: į jį „įdedamos“ sodo atliekos, o po metų gaunamas vertingas humusas. Pavasarį paskleidus kompostą, kitų trąšų poreikį galima sumažinti net trečdaliu. Dar svarbiau – kompostas gerina dirvožemio struktūrą: smėlio dirvožemiai geriau sulaiko vandenį, o sunkūs molio dirvožemiai tampa puresni ir laidesni orui. Be to, jis maitina sliekus ir mikroorganizmus – be jų dirvožemis tiesiog neveiktų. Vis dėlto įrengiant komposto krūvą svarbu vengti klaidų.

1. Netinkama vieta

Tiesioginė saulė kompostui netinka – jam reikia pavėsio arba pusiau pavėsio, taip pat patogaus privažiavimo su karučiu. Komposto dėžė turėtų būti tvirta, bet pralaidi orui. Svarbu, kad ji turėtų tiesioginį kontaktą su natūraliu dirvožemiu – taip į kompostą galės patekti sliekai, o vandens perteklius nutekės. Per didelė drėgmė kompostui kenkia.

Norint apsaugoti nuo graužikų, dugną verta iškloti tankiu metaliniu tinklu. Taip pat rekomenduojama kompostą paslėpti už gyvatvorės ar krūmų – dėl estetikos ir komforto kaimynams.

2. Netinkamos atliekos

Nors kompostas „suvalgo“ daug ką, visgi jam tinka ne viskas. Galima kompostuoti lapus, žolę, augalų liekanas, virtuvės atliekas, medžio drožles ar net arbatžolių maišelius. Visgi mėsa, kaulai ar termiškai apdorotas maistas netinkamas – visa tai pritraukia graužikus.

Taip pat nereikėtų dėti sergančių augalų, šakninių piktžolių, purkštų vaisių žievių ar spalvotos spaudos. Stambias šakas būtina susmulkinti.

3. Netvarkinga sudėtis

Kompostas turi būti „komponuojamas“, o ne tiesiog sumetamas į krūvą. Netinkama sudėtis gali sukelti puvimą arba sustabdyti skaidymąsi. Tinkamai sudėjus sluoksnius, komposto vidus įkaista iki daugiau nei 60 °C – tai sunaikina piktžolių sėklas ir kenkėjus.

Rekomenduojama kaitalioti sausas (šakelės, drožlės) ir drėgnas (žolė, vaisių atliekos) medžiagas. Per daug žolės reikia maišyti su sausomis medžiagomis. Taip pat nereikėtų nuolat pilti atliekų į tą pačią vietą – tai lėtina procesą.

4. Piktžolių platinimas

Kompostas gali tapti piktžolių šaltiniu. Todėl šaknines piktžoles (pvz., varpučius ar garšvas) geriau mesti atskirai, o sėklines kompostuoti tik prieš joms subrandinant sėklas. Atvirose komposto krūvose piktžolių sėklų išvengti sunku.

5. Laistymo trūkumas

Kompostą reikia laistyti, ypač karštu oru. Tai palaiko mikroorganizmų aktyvumą ir skaidymo procesą. Nemalonus kvapas rodo puvimą – dažniausiai dėl per didelės drėgmės. Skruzdėlės, priešingai, rodo, kad kompostas per sausas.

Po maždaug metų kompostas būna paruoštas naudoti. Prieš naudojimą jį verta persijoti – taip pašalinami akmenys, šakelės ir kitos stambios dalelės. Lieka purus, kokybiškas humusas.