Papasakosime apie Lietuvos kariuomenės taktiniame lygmenyje vykstančius kovinio rengimo procesus, kurie, mūsų laidos manymu, neginčijamai liudija apie nuolatinius pokyčius, siekiant gebėjimų atsakyti į dabartinius karybos įgūdžius ir karo Ukrainoje pamokas. „Geležinio Vilko“ brigados stuburu laikomas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo pėstininkų batalionas pastaruosius tris dešimtmečius buvo laikomas brangakmeniu ant kariuomenės karūnos. Net tamsiausiais mažo finansavimo metais šį batalioną buvo stengiamasi geriausiai aprūpinti žmogiškaisiais ir materialiais ištekliais, šis batalionas gaudavo naujausius ginklus. Mūsų dienomis pagaliau deramas dėmesys skiriamas ir kitiems kariuomenės batalionams. Tačiau Algirdo batalionas pasižymi tuo, kad kasmet jo kovinio rengimo procese testuojamos naujovės – tiek organizavimo, tiek taktikos, tiek technologijų požiūriu. Algirdo batalionas pirmasis buvo apginkluotas pėstininkų kovinėmis mašinomis „Boxer-Vilkas“ ir pirmasis kariuomenėje pradėjo diegti iki tol nepažįstamą mechanizuotųjų pėstininkų taktiką, praktinės sintezės būdu sujungdamas amerikiečių, vokiečių, norvegų ir kitų NATO šalių patirtį. Kritiškai nemokantieji įvertinti karo Ukrainoje patirties, dažnai viešumoje sako, jog kariuomenė prisipirko „beverčių geležinių dėžių“, suprask, pėstininkų kovinių mašinų, kurias „dronai sunaikins per kelias minutes“. Šiandien papasakosime, kaip kariuomenė ruošiasi šiam iššūkiui, ir kad „Boxer-Vilkai“ net ir dronų karybos epochoje atskleidžia savo iki šiol nepažintą potencialą.
