Šaltinis teigė, kad nuo 2025 m. pradžios iki rugsėjo 15 d. su Rusijos gynybos ministerija sutartis pasirašė maždaug 292 000 žmonių – vidutiniškai apie 7 900 naujokų per savaitę arba 31 600 per mėnesį.
Šaltinis teigė, kad kai kurie iš jų prisijungia prie Rusijos formuojamo strateginio rezervo, tačiau, ISW duomenimis, „nenurodė, kiek rekrutų pateks į strateginį rezervą, o ne į fronto liniją Ukrainoje“.
„Rusijos karinė vadovybė galėjo įvertinti, kad Rusija gali sau leisti sukurti strateginį rezervą po to, kai 2025 m. vasarą Rusijos nuostoliai pradėjo mažėti“, – pridūrė analitikai.
Jie teigė, kad Ukrainos pareigūnai pranešė, jog Rusijoje nuo 2025 m. sausio iki liepos kas mėnesį žuvo maždaug nuo 32 000 iki 48 000 karių – daugiau nei vidutiniškai pranešama per mėnesį.
Tačiau, pasak jų, tie patys pareigūnai nurodė, kad Rusija 2025 m. rugpjūtį patyrė maždaug 29 000 aukų, o rugsėjo pirmąjį pusmetį – 13 000 – iki šiol tai vieninteliai 2025 m. mėnesiai, kai aukų skaičius buvo mažesnis už vidutinį praneštą verbavimo rodiklį.
ISW teigė: „Pranešimai apie Rusijos kuriamą strateginį rezervą dar labiau rodo, kad Kremlius nėra suinteresuotas nutraukti karą prieš Ukrainą, tačiau tebėra įsipareigojęs pasiekti savo karo tikslus mūšio lauke ir gali ruoštis konfliktui su NATO.“
„Pranešimai apie strateginio rezervo sukūrimą rodo, kad Rusija planuoja artimiausiu arba vidutinės trukmės laikotarpiu eskaluoti puolamąsias operacijas Ukrainoje, o ne užbaigti karą.“
„Rusija taip pat gali kaupti savo strateginį rezervą kaip platesnio Kremliaus pasirengimo galimam Rusijos ir NATO konfliktui ateityje dalį, ypač turint omenyje, kad Rusija intensyvina savo jaunimo karines-patriotines programas, kuriomis siekiama ateinančiais metais verbuoti Rusijos jaunimą į kariuomenę.“
Analitikai daro išvadą: „ISW ir toliau vertina, kad Rusija vykdo agresyvią kampaniją, kuria siekia išbandyti NATO oro gynybą ir politinę valią, kaip platesnių pastangų rinkti veiksmingus žvalgybos duomenis, kuriuos Rusija galėtų panaudoti galimame būsimame konflikte prieš NATO, dalį.“
Tuo metu Vokietijos ginkluotosios pajėgos planuoja, kaip gydyti iki 1000 sužeistų karių per dieną, jei kiltų didelis konfliktas tarp NATO ir Rusijos.
Tai įvyko po to, kai Aljansas jau seniai perspėja, kad Maskva gali pradėti ataką nuo 2029 m.
Maskva neigė užuominas apie galimą karo su Vakarų kariniu aljansu ruošimąsi, tačiau pastarieji Rusijos naikintuvų ir dronų įsiveržimai į NATO teritoriją sukėlė baimę dėl eskalacijos.
Vokietijos generalinis chirurgas Ralfas Hoffmannas teigė, kad sužeistų karių skaičius konflikte priklausys nuo mūšio intensyvumo ir dalyvaujančių karinių vienetų.
„Realistiškai kalbame apie maždaug 1000 sužeistų karių per dieną“, – interviu „Reuters“ sakė jis.
Europos kariuomenės, įskaitant jų medicinos tarnybas, sustiprino pasirengimą galimam konfliktui su Maskva po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą 2022 m. – didžiausio konflikto Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo.
Vokietija taip pat nuolat pritaiko savo medicinos mokymus, įtraukdama pamokas iš karo Ukrainoje.
„Karo pobūdis Ukrainoje smarkiai pasikeitė“, – teigė R. Hoffmannas, paminėdamas perėjimą nuo šautinių sužalojimų prie sprogimo žaizdų ir nudegimų, kuriuos sukelia dronai ir besiblaškanti amunicija.