„Pasaulyje yra lyderis, valstybės vadovas, kuris rizikavo savo šalies piliečių gyvybėmis dėl Venesuelos laisvės“, – spaudos konferencijoje Madride sakė ji.
M. C. Machado įteikė savo Nobelio premiją D. Trumpui, kai susitiko su juo Baltuosiuose rūmuose praėjus vos dviem savaitėms po to, kai jis įsakė JAV pajėgoms pulti Karakasą ir sučiupti Venesuelos lyderį Nicolas Maduro (Nikolą Madurą).
D. Trumpas, kuris ilgą laiką troško šio apdovanojimo, šiuo metu yra įsivėlęs į karą Artimuosiuose Rytuose, kurį vasario pabaigoje pradėjo kartu su savo sąjungininku, Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu (Benjaminu Netanjahu).
Norvegijos Nobelio komitetas, skiriantis taikos premiją, po to, kai M. C. Machado perdavė savo 2025 metų Nobelio medalį D. Trumpui, leido suprasti, kad tikroji garbė, kurią jis simbolizuoja, „negali būti atšaukta, padalinta ar perduota kitiems“.
M. C. Machado teigė, kad D. Trumpo karinė operacija siekiant sučiupti N. Maduro, kuris šiuo metu yra įkalintas Niujorke ir kuriam pateikti JAV kaltinimai dėl narkotikų, buvo „tai, ko mes, venesueliečiai, niekada nepamiršime“.
„Todėl, – sakė ji, – ne, aš nesigailiu“ atidavusi savo Nobelio medalį D. Trumpui.
M. C. Machado, kuri slapstėsi prieš išvykdama iš Venesuelos gruodį atsiimti Nobelio premijos Osle, sakė, kad derindama su Vašingtonu organizuoja savo grįžimą į šalį.
Vėliau ji tūkstančiams rėmėjų susibūrime Madride sakė, kad jie turėtų ruoštis grįžti namo.
„Viskas, ką padarėme per šiuos ilgus 27 metus, buvo skirta pasiruošti susitikimo akimirkai ir kurti tautą, kuri bus laisva amžinai“, – sakė ji, turėdama omenyje laikotarpį valdant N. Maduro ir jo pirmtakui Hugo Chavezui (Hugui Čavesui).
Venesuelos opozicija praėjusią savaitę paragino surengti prezidento rinkimus.
M. C. Machado, kuri dar nepasakė, ar dalyvaus būsimuose rinkimuose, buvo uždrausta kandidatuoti 2024 metų prezidento rinkimuose, po kurių N. Maduro paskelbė apie pergalę. Opozicijos grupės tuos rinkimus vadina suklastotais.