Praėjusią savaitę naujienų agentūra „Reuters“ paskelbė, kad vykstant karui su Iranu JAV laikinai sustabdė ginklų tiekimą kai kuriems sąjungininkams. Sekmadienį ERR paskelbė, kad tai labiausiai paveiks Estijos įsigytą amuniciją artilerijos sistemoms HIMARS.
Pirmadienį H. Pevkuras aptarė padėtį su JAV gynybos sekretoriumi Pete’u Hegsethu.
„Mes jau žinojome, kad JAV sustabdė amunicijos siuntimą. Su P. Hegsethu aptarėme tai, kokios galėtų būti ateities perspektyvos dėl amunicijos tiekimo atnaujinimo, o jeigu tiekimas bus sustojęs labai ilgam, tai kokios galėtų būti alternatyvos siekiant padidinti gynybos pajėgumus naudojant JAV produkciją“, – sakė H. Pevkuras.
Gynybos ministras teigė, kad Estijai aktualiausias klausimas yra dėl šaudmenų artilerijos sistemoms HIMARS ir prieštankinėms sistemoms „Javelin“. Tačiau jis užtikrino, kad problemų su prieštankine amunicija nėra, nes Estija jos turi pakankamai.
Ministras neįvardijo tikslios sumos, kurią Estija išleido JAV ginkluotės įsigijimui ir kada ji turėjo būti atsiųsta. Tačiau jis pridūrė, kad užsakymų, kurie sustojo ir kurių pristatymas numatomas šiais bei kitais metais, vertė siekia „dešimtis milijonų eurų“.
„Turime ilgalaikius kontraktus, o amunicijos tiekimas vyks remiantis šiais ilgalaikiais kontraktais. Kiekvienos rūšies amunicijos pristatymo laikas skiriasi“, – paaiškino jis.
Kol kas nežinoma, kada ginkluotės tiekimas bus atnaujinimas, tačiau H. Pevkuras teigia, kad ši pertrauka užtruks mėnesius, o ne savaites. Anot jo, JAV turėtų atnaujinti tiekimą pasibaigus karui su Iranu.
ERR paklausus, ką ketinama daryti, jeigu konfliktas užsitęs, ministras atsakė, kad viskas priklauso nuo to, kiek jis truks. Pasak jo, jei karas baigsis greitai, jokių reikšmingų papildomų priemonių imamasi nebus.
Vis dėlto H. Pevkuras patikino, kad Estija jau žvalgosi galimų alternatyvų pasaulyje.
Latvija negavo informacijos apie ginklų tiekimo vėlavimus
Latvijos gynybos ministerija negavo informacijos iš JAV apie galimą ginklų tiekimo sutarčių atidėjimą, ministerijoje sužinojo naujienų agentūra LETA.
Latvija vykdo didelio masto karinės įrangos pirkimus iš JAV. Latvijos Nacionalinės ginkluotosios pajėgos (LNGP) šiuo metu turi 46 galiojančius tarpvyriausybinius susitarimus su JAV, nurodė gynybos ministerija.
Pagal Baltijos saugumo iniciatyvą svarbūs gynybiniai pajėgumai yra stiprinami gaunant didelę JAV finansinę paramą, pažymėjo ministerija. Tai apima sausumos pajėgų ir tolimojo nuotolio ugnies galios didinimą, pavyzdžiui, įsigyjant artilerijos raketų sistemą HIMARS, integruotą oro ir priešraketinę gynybą, taip pat valdymo ir specialiųjų užduočių pajėgų pajėgumų stiprinimą.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę Pentagono atstovai informavo ir Lietuvos krašto apsaugos ministeriją apie galimus JAV amunicijos tiekimo vėlavimus dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose.
„Reuters“ anksčiau pranešė, kad JAV ginkluotė nepasiekia kelių šalių, esančių strategiškai svarbiose pozicijose Europoje. Skelbiama, kad didžiausias susirūpinimas reiškiamas sienas su Rusija turinčiose Baltijos ir Skandinavijos šalyse.
Europa taip pat dalijasi ginklais su Ukraina, todėl vėlavimai turės neigiamą poveikį visose srityse.
Lietuvos prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis teigia, kad vėluojantis JAV ginkluotės tiekimas nesutrikdys strateginių planų dėl nacionalinės divizijos įkūrimo iki 2030 m., nes Lietuva ginkluotę perka ne vien tik iš JAV.