Viena iš strategijų – „Kinų siena“
Taip pat siūloma užmegzti ryšį su Lietuvoje gerai žinomais nuomonės formuotojais ir duoti interviu pasirinktoms redakcijoms.
Tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas tokią strategiją vadino didžiausia nesąmone ir kritikuoja ją parengusius komunikacijos konsultantus. Anot jo, ėmus realizuoti tokius pasiūlymus „Fegda“ turėtų daugiau žalos nei naudos.
O Seimo narys Mindaugas Lingė teigė, kad įmonė komunikacijos agentūros patarimus nutarė pritaikyti praktiškai.
„Fegda“ daug neigiamo dėmesio sulaukė po „Delfi“ tyrimo apie nutiestą brokuotą kelią į Rūdninkų karinį poligoną. Ir panašu įmonė šį naratyvą linkusi keisti.
Komunikacijos agentūra „Proto vėtra“ parengė „Fegdos“ reputacijos atkūrimo strategiją. Ją iš savo šaltinių gavo „Delfi“.
Ši komunikacijos agentūra bendrovei pasiūlė tris kryptis, kaip būtų galima gerinti savo įvaizdį.
I variantas – gynybinė mažo aktyvumo strategija „Kinų siena – China Wall“.
Ir čia pat pateikiamos konkrečios priemonės:
„• Beveik nustojame reaguoti į išorinius temos „Fegda, kelias ir socdemai“ dirgiklius, dirbame tiesioginį darbą, nebesiveliame į aktyvią polemiką su puolančiomis šalimis (Janonis, Malinauskas, politikai ir t.t.
• Ginamės tik nuo akivaizdaus melo, visa kita ignoruojame, neduodami papildomo preteksto viešam puolimui, kol jis išsikvėps.
• Komunikuojame geras žinias – įgyvendinti/pradėti nauji projektai ar jų etapai, inovacijos ir t.t. Dirbame tiesiogiai su svarbiausiomis interesų grupėmis.
• Nurimus emocijoms, po metų ar kito protingo laiko tarpo revizuojame istoriją ir papasakojame savo versiją. Neinvestuojame per daug resursų, kol emocijos tebėra karštos.
• Komunikacijos krizės kontekste vyrauja tik reaktyvi komunikacija.
• Rizika tolesnei eskalacijai – žema/vidutinė. Išliks poreikis atsimušinėti nuo puolimo.
• Reputacijos pokytis – ilgas, iki 3 metų – kol istorija bus pamiršta.“
Patarė skaičiuoti konkurentų nuodėmes
Antras „Proto vėtros“ pasiūlytas varinatas – aktyvios gynybos strategija „Raudonoji linija – Fire Wall“. Būtent šią strategiją ir rekomenduoja komunikacijos agentūra.
Čia siūloma naudoti teisinio spaudimo priemones, rinkti ir viešinti neigiamą informaciją apie konkurentus, taip pat siūloma išnaudoti Maskvos namų griovimo temą:
„ • Brėžiame savo raudonas linijas. Išeiname su aiškia pozicija, kad neleisime toliau žeminti įmonės reputacijos ir už ją kovosime.
• Renkame informaciją apie konkurentų ir kitų oponentų priešišką veikimą. Rengiame pažymą dėl konkurentų veiksmų ir nuodėmių. Ją naudojame tiesioginiuose kontaktuose su sprendimų priėmėjais ir nuomonių lyderiais.
• Kuriame atmosferą – nežaiskite su mumis. Ne tik prašome paneigti netiesą, bet reikalaujame, išnaudojame teisinį spaudimą.
• Proaktyviai siekiame patekti į visas tinkamo formato TV laidas, tinklalaides, organizuojame interviu ir susitikimus su žurnalistais ir nuomonės lyderiais apie gilumines puolimo prieš įmonę priežastis.
• Aktyviai komunikuojame geras žinias – įgyvendinti nauji projektai ar jų etapai, kitos naujienos. Aktyviai dirbame tiesiogiai su svarbiausiomis interesų grupėmis.
• Ieškome reputacijos atstatymą pagreitinančių idėjų – pvz. nugriauti Maskvos namus ir paspartinti blogo suformuoto naratyvo apie įmonę neutralizavimą.
• Rizika tolesnei eskalacijai – vidutinė. Priklauso nuo galimybės pagrįsti konkurentų veikimą tiesioginėje komunikacijoje su nuomonių lyderiais ir sprendimų priėmėjais.
• Reputacijos pokytis – vidutinės trukmės, nuo 1,5 iki 2 metų.“
Pasiūlė į teismą paduoti žurnalistą
Galiausiai „Proto vėtra“ pasiūlė „Fegdai“ ir trečią variantą – aktyvios gynybos+agresyvaus oponentų puolimo strategija „Smūgis atgal“.
Čia siūloma nusitaikyti į „Fegdai“ nepalankius klausimus keliantį konkretų žurnalistą. Jis nėra įvarijamas, bet galima nuspėti, kad tai yra „Delfi“ tyrimų žurnalistas Tomas Janonis. „Proto vėtra“ siūlo žurnalistą paduoti į teismą, nors pati pripažįsta, kad laimėti beveik neturi šansų.
Štai kokias priemones „Proto vėtra“ pasiūlė „Fegdai“:
„• Gynyba – tokia pati kaip ir II variante: brėžiame savo raudonas linijas. Išeiname su aiškia pozicija, kad neleisime toliau žeminti įmonės reputacijos ir už ją kovosime.
• Puolimas – einame su ieškiniais į teismus, prokuratūrą, STT, plačiai skelbiame kaltinimą konkurentams ir turimus įrodymus.
• Paduodame į teismą eskalaciją sukėlusį žurnalistą kaip asmenį, be jokių įrodymų itin pakenkusį įmonės reputacijai ir siekusiam pašalinti įmonę iš Rūdninkų konkurso bei dėl to dariusį tiesioginį ir netiesioginį spaudimą valstybės institucijoms.
• Itin rizikinga strategija – portalas gins žurnalistą, puolimas taps dar aršesnis, mobilizuosis žurnalistą palaikanti bendruomenė, kiti įtakingi žurnalistai, įprastai palaikantys puolamą kolegą. Teisinės galimybės laimėti bylą puolant kaip žurnalistą teorinės, kaip asmenį – mažesnės nei vidutinės (advokato vertinimu).
• Rizika tolesnei eskalacijai – aukšta. Sėkmė priklauso nuo galimybių laimėti teisme ir atsakomojo žiniasklaidos priešiškumo.
• Reputacijos pokytis sėkmės atveju – 1-1,5 metų su tolesniu agresyvios komunikacijos tono išlaikymu ir išlikusiu žiniasklaidos priešiškumu. Nesėkmės atveju – daugiau nei 3 metai.“
Įvardijo Rimvydą Valatką ir Edmundą Jakilaitį
Galiausiai „Proto vėra“ pasiūlo veiksmų arsenalą, kuris būtų taikomas galutinai apsisprendus dėl strategijos.
Įdomu tai, kad komunikacijos agentūra įvardija knkrečias pavardes ir konkrečias redakcijas, su kuriomis reikėtų dirbti ir galbūt pelnyti jų palankumą.
Tarp pasiūlymų – susitikimas su „Delfi“ vadovybe. Taip pat siūloma susitikti su politikais. Konkrečiai įvardijamas konservatorius Seimo narys Mindaugas Lingė.
Taip pat įvardijami ir konkretūs nuomonės lyderiai, su kuriais siūloma susitikti: „Deeskalacija – susitikimai su nuomonės lyderiais (Valatka, Jakilaitis, etc.).“
Be to, „Proto vėtra“ įvardija ir konkrečias redakcijas, su kuriomis siūloma dirbti. Tai yra „Verslo žinios“, naujienų agentūra BNS, „Žinių radijas“, LRT radijas.
„VZ/BNS interviu apie Rūdninkų konkurso užkulisius. Žinių radijas, LRT radijas, TV eteris, tinklalaidės“, – siūloma strategijoje.
Taip pat komunikacijos patarėjai „Fegdai siūlė skleisti pozityvias naujienas apie save.
„Rūdninkų kelio sutvarkymo komunikacija. Poligono statybų komunikacija. Kitų pozityvių naujienų sklaida“, – rašoma strategijoje.
Įdomu tai, kad dar kartą paminimi Maskvos namai Vilniuje.
„Partizaniniai projektai – pvz. Maskvos namų nugriovimo komunikacija. Paramos projektai (TBC)“, – siūloma „Fegdai“.
Į konkrečius klausimus neatsakė
Registrų centro duomenimis, mažosios bendrijos „Proto vėtra“ vadovas yra Arvydas Žilinskas. Savininkai du – A. Žilinskas ir Giedrė Buivydienė.
Su klausimais „Delfi“ kreipėsi tiek į strategiją rengusią „Proto vėtrą“, tiek į „Fegdą“.
Viešojoje erdvėje, kalbant ape „Fegdos“ komunikaciją, dažniausiai yra matomas „Proto vėtros“ vadovas A. Žilinskas. Taigi, paklausėme, ar šią strategiją parengė būtent A. Žilinskas. Taip pat klausėme, kada konkrečiai ši strategija buvo skurta ir pristatyta „Fegdai“.
Be to, norėjome sužinoti, kurį iš trijų pasiūlytų variantų pasirinko „Fegda“. Susidaro įspūdis, kad vis dėlto buvo pasirinktas antrasis variantas ir jį įgyvendinant teisinis spaudimas buvo daromas Seimo nariams Dovilei Šakalienei ir Mindaugui Lingei.
Strategijoje puolančiomis šalimis įvardijami žurnalistas Tomas Janonis ir tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas. Taigi, paklausėme, ar šie du asmenys laikomi pagrindiniais „Fegdos“ priešais ir ant jų „neutralizavimo“ statoma visa strategija?
II variante tarp pasiūlymų yra šis: „Proaktyviai siekiame patekti į visas tinkamo formato TV laidas, tinklalaides, organizuojame interviu ir susitikimus su žurnalistais ir nuomonės lyderiais apie gilumines puolimo prieš įmonę priežastis.“ Reaguojant į tai paklausėme, kokie susitikimai buvo suorganizuoti su nuomonės lyderiais. Su kuriais konkrečiais nuomonės lyderiais buvo susitikta? Į kokias TV laidas, tinkalaides siekta patekti ir į kurias pavyko patekti?
III variante siūloma tokia priemonė: „Paduodame į teismą eskalaciją sukėlusį žurnalistą kaip asmenį, be jokių įrodymų itin pakenkusį įmonės reputacijai ir siekusiam pašalinti įmonę iš Rūdninkų konkurso bei dėl to dariusį tiesioginį ir netiesioginį spaudimą valstybės institucijoms.“
Dėl to pasitikslinome, ar čia kalba eina apie „Delfi“ tyrimų žurnalistą Tomą Janonį? Kas konkrečiai sugalvojo idėją, kad žurnalistą reikia paduoti į teismą? Kaip į šį pasiūlymą sureagavo bendrovė „Fegda“?
Galiausiai pasidomėjome ir kitu aspektu. Jei bendrovė iš anksto žino, kad šansų teisme laimėti turi mažai, ar tai nėra akivaizdus SLAPP ieškinio požymis? SLAPP ieškiniai teikiami žurnalistams dėl visuomenės dalyvavimo, kuriais siekiama ne apginti tariamai pažeistas savo teises, bet nutraukti ir sustabdyti kritiką, įbauginti žurnalistą.
Tarp veiksmų arsenalo – susitikimas su „Delfi“ vadovybe, politikais (M. Linge). Pasiteiravome, ar bendrovė susitiko su „Delfi“ vadovybe? Ar buvo susitikimų su politikais ir konkrečiai M. Linge? Kada ir kokie konkretūs susitikimai vyko su politikais ir su kuriais konkrečiais politikais?
Kitos numatytos priemonės – susitikimai su nuomonės lyderiais (R. Valatka ir E. Jakilaičiu). Su kokiais nuomonės lyderiais buvo susitikta? Ar kviesti į susitikimus R. Valatka ir E. Jakilaitis? Ar jie sutiko susitikti? Kaip buvo atsirinkti R. Valatka ir E. Jakilaitis?
Taip pat komunikacijos agentūra siūlė duoti interviu „Verslo žinioms“ ir BNS apie Rūdninkų konkurso užkulisius. Ar tie interviu įvyko?
Taip pat strategijoje įvardijamas „Žinių radijas“, ir LRT radijas. Kaip buvo pasirinktos šios žiniasklaidos priemonės? Ar su jomis pavyko užmegzti ryšį?
Be to, strategijoje numatyta ir Maskvos namų nugriovimo komunikacija. Šią Vilniaus mero Valdo Benkunsko idėją aktyviai palaiko ir Mindaugas Sinkevičius, dirbęs „Fegdoje“. Taigi, paklausėme, ar su M. Sinkevičiumi buvo derinta „Fegdos“ idėja prisidėti prie Maskvos namų griovimo?
Galiausiai paklausėme, ar etiška siūlyti „Fegdai“ teisiniu keliu nepalankius klausimus keliančius Seimo narius ir žurnalistus spausti teisinėmis priemonėmis?
Komunikacijos agentūros „Proto vėtra“ vadovas A. Žilinskas neatsakė į „Delfi“ klausimus, tik pateikė bendro pobūdžio komentarą.
„Kai įmonės patenka į viešą nuomonių teismą, joms kyla daug įvairių klausimų, kaip ginti savo reputaciją. Komunikacijos specialistams tenka atsakinga užduotis analizuoti, pristatyti ir motyvuotai paaiškinti galimus komunikacijos scenarijus, jų eigą, galimybes bei rizikas.
Kalbant apie strateginę komunikaciją ir krizių komunikaciją apskritai, turi būti vertinamos visos galimybės ir objektyvūs veiksniai, galimi realūs ir hipotetiniai scenarijai, kad būtų galima įvairiapusiškai įvertinti situaciją ir priimti pamatuotus sprendimus.
Konsultuodami klientus mes reguliariai rengiame įvairius komunikacijos scenarijus, tačiau tokie scenarijai nebūtinai yra įgyvendinami. Gerbiame mūsų klientų konfidencialumą, todėl konkrečių projektų ar darbinių dokumentų turinio nei šiuo, nei kitais atvejais nekomentuojame“, – aiškino A. Žilinskas.
„Fegdos“ direktorius Jonas Jablonskis taip pat neatsakė į „Delfi“ klausimus. Jis, kaip ir A. Žilinskas, pateikė bendro pobūdžio komentarą.
„Žurnalisto minimas dokumentas yra vienos iš komunikacijos agentūrų preliminarus pasiūlymas, parengtas konsultacijų metu. Jis nebuvo priimtas ir neatspindi įmonės sprendimų ar veiksmų.
Pasiūlymus teikė ir kelios kitos agentūros, jie taip pat nebuvo priimti ir jais nesivadovaujame.
Laikomės nuoseklios pozicijos – komunikuoti atsakingai, remtis faktais ir konstruktyviai dalyvauti viešojoje diskusijoje“, – aiškino J. Jablonskis.
Papildomai klausėme, kokios dar komunikacijos agentūros bendrovei pateikė savo pasiūlymus. Tačiau atsakymo į šį klausimą kol kas negavome.
„Delfi“ susisiekė su abiem „Proto vėtros“ paminėtais žurnalistais. Vienas iš jų teigė, kad su juo bandė susisiekti komunikacijos konsultantas ir išreiškė „Fegda“ vadovų ir akcininkų norą susitikti. Tačiau žurnalistas atsisakė su jais susitikti. O kitas teigė tokio pasiūlymo negavęs, jei ir gautų nesutiktų.
Skirmantas Malinauskas: tai yra didžiausia kvailystė, ką man teko matyti
Tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas kalbėdamas su „Delfi“ negailėjo kritikos šią strategiją parengusiai komunikacijos agentūrai. Anot jo, jei „Fegda“ imtųsi įgyvendinti šiuos pasiūlymus, atsidurtų dar didesnėje krizėje. S. Malinausko teigimu, pati „Proto vėtra“ nežino, kaip valdyti šią krizę.
Kaip teigė S. Malinauskas, didžiausia klaida yra žurnalistams ir politikams grasinti teismais.
„Kalbant apie strategiją, ji stebina dviem dalykais. Pirmiausia iki šiol neišmokstama pamokų. Tai yra grasinimai teismais žurnalistams ir politikams, kurie komentavo. Tarp jų buvo ir socialdemokratė Dovilė Šakalienė, ir konservatorius Mindaugas Lingė. Tai niekur neveda. Toks jausmas, kad pati „Fegda“ nelabai suprato, ko siekia bandydama spausti per teisininkus. Galų gale buvo priversta atsiprašyti ir pripažinti klaidą.
Taip pat kai tu turi komunikacinę krizę, gali visiškai nemokamai pasinaudoti paprastu patarimu. Pirmiausia susitvarkyk priežastį tos krizės, o paskui jau galvok, kaip tu apie tai kalbėsi, kaip tu gerai atrodysi. Šiuo atveju „Fegda“ niekada nesitvarkė priežasties – nekokybiško kelio, konflikto su Krašto apsaugos ministerija. Niekada nebuvo išsklaidytos abejonės dėl ryšių su didžiausia valdančiąja partija ir jos vadovybe. Kaip tik tie ryšiai buvo patvirtinti. Tai šitoje vietoje akivaizdu, kad buvo bandoma nueiti paprasčiausiu keliu. Bandoma pridengti problemą išgąsdinant apie ją kalbėti visus“, – teigė S. Malinauskas.
Jam susidarė įspūdis, kad „Fegda“ iš trijų tarpusavyje nesuderintų jai pateiktų pasiūlymų išsirankiojo po kelis punktus ir taip atsirado dar viens naujadaras.
„Dar vienas dalykas – komunikacijos krizėje svarbus greitis. Ir svarbu pasirinkti vieną iš kelių. Kai komunikacijos agentūra tau iš karto siūlo tris kelius, ten yra vienas kitam prieštaraujantys dalykai. Toks jausmas, kad net jie patys nežinojo, kaip tokias krizes valdyti. Dabar toks jausmas, kad „Fegda“ kažką pasirinko iš vieno skyrelio, iš kito. Pavyzdžiui, nusprendė patampyti politikus, bet ne žurnalistus. Kažką pasiėmė iš kito skyrelio – ilgą laiką tylėjo, paskui pradėjo kalbėti. Kažką pasiėmė iš trečio. Jokios vieningos strategijos nebuvo, bet buvo daug pasimetimo“, – aiškino tinklaraštininkas.
Kalbant apie siūlymą teisiniu keliu persekioti žurnalistą, tai galima pavadinti SLAPP ieškiniu, kai bandoma užtildyti kritiką. S. Malinauskas šiam vertinimui pritarė.
„Taip, tai buvo labai konkretus pasiūlymas, kalbant apie redakciją ir žurnalistą. Reiškia tave turėjo galvoje. Taip pat yra įvertinimas „Delfi“, kad iš karto buvo pabrėžta, jog redakcija nepaliks savo žurnalisto, jį gins ir dėl to tai yra rizikinga. Pasiūlymas tokios idėjos yra didžiausia kvailystė, ką man teko matyti, kalbant apie komunikacijos krizių valdymą. Jei „Fegda“ kreiptųsi į teismą dėl žurnalistinių tyrimų, tai ta istorija įgautų visai naują atgarsį.
Antras dalykas – tokie siūlytojai nelabai supranto, ką siūlo. Aš esu ne viename teisiniame procese, laimėjęs esu visus teisinius procesus, kiek turėjau. Dabar turbūt esu kokiose keturiose bylose. Vienas dalykas yra kreiptis į teismą, kitas dalykas yra jį laimėti. Jeigu „Fegda“ kreiptųsi į teismą ir pralaimėtų tiek prieš tave, tiek prieš politikus, turėtų kur kas daugiau problemų, turėtų daug gėdos, turėtų daug rezonanso.
Čia turbūt kažką reikėjo parašyti konsultantams ir jie galbūt patys pykdami nusprendė, kad tokį dalyką klientui reikia pasiūlyti. Akivaizdu, kad jeigu tas variantas būtų panaudotas, jis atneštų kur kas daugiau žalos. Beje, jis ir buvo panaudotas, tik ne prieš tave, bet prieš politikus. Tačiau „Fegda“ buvo priversta atsiraukinėt“, – kalbėjo S. Malinauskas.
Skirmantas Malinauskas: tai būtų panašu į elemantarią korupciją
Anot jo, komunikacijos agentūra neetiškai pasielgė strategijoje paminėdama žinomus žurnalistus R. Valatką ir E. Jakilaitį.
„Pirmiausia čia komunikacijos agentūra pakišo žinomus žurnalistus. Ar tai yra neva tai siūlymas, kad tu turi surasti kažkokį prėjimą prie jų, turbūt kažką jiems už tai pasiūlyti. Šiaip jau, jeigu tu esi teisus, didelės įmonės, o mes kalbam apie 300 mln. eurų apyvartos įmonę, turi eterį. Tokios įmonės gali patekti į eterį. Jos visą laiką gali daryti spaudos konferencijas. Galų gale jos gali naudoti pinigus, kad darytų savo kažkokias reklamines kampanijas, pristatyti kažkokią poziciją ir pan.
Tos įmonės neretai yra didesnės negu redakcijos. Ir kai tu sakai, kad tau reikia prieiti prie konkrečių žurnalistų su pavardėmis, nelabai suprantu, ką tai reiškia. Klausimas, ar tokie apžvalgininkai kaip R. Valatka iš viso yra kelių specialistai. Ką čia jie turėtų daryti? Galbūt tave ar mane užsipulti viešai. Nelabai suprantu tos idėjos.
Jeigu būtų taip, kad čia būtų bandoma pirkti žurnalistus, galbūt ateiti su kokiais nors pasiūlymais finansiniais, be abejo, kad tai jau būtų panašu į elementarią korupciją. Ir kodėl čia tie žurnalistai yra įvardyti, man labai sunku pasakyti. Čia įmonė turėtų į tai atsakyti. Rimvydas pats rašo portale „Delfi“. Tikrai žinau, kad Edmundo tiek su tavim, tiek su manim santykiai yra geri. Sunkiai įsivaizduoju, kad jie staiga stotų „Fegdos“ pusėn ir pradėtų pulti mus dėl atliekamo žurnalistinio tyrimo“, – kalbėjo S. Malinauskas.
Galiausiai jis reziumavo, kad tokie pasiūlymai „Fegdai“ yra komunikacijos agentūros pasimetimas.
„Man atrodo, kad čia yra daugiau konsultatų pasimetimas, kurie gauna pinigus ir jiems būtinai reikia kažką parašyti savo klientui. Ir jie rašo dalykus, kurie jiems tuo metu galvoje. Negalvojama nei apie pasekmes nei apie tai, kaip viską paversti realybe. Kai tavo pasiūlytas planas, kaip išeiti iš komunikacijos krizės, savaime yra nauja komunikacinė krizė, matyt, kad tas planas nėra labai geras“, – teigė S. Malinauskas.
Mindaugas Lingė: tokiai drąsai įkvepia jaučiamas politinis užnugaris
Kaip jau yra rašęs „Delfi“, „Fegdos“ advokatų pretenzijas yra gavę du Seimo nariai – M. Lingė ir D. Šakalienė.
M. Lingė teigė, kad tai, ką pasiūlė komunikacijos agentūra, buvo bandoma įgyvendinti.
„Kadangi buvau gavęs ne vieną įmonės teisininkų pretenziją su reikalavimais, galiu tik patvirtinti, kad tai, kas skelbiama plane, buvo bandoma įgyvendinti. Įmonė šios priemonės atsisakė gavusi didelį kiekį neigiamų reakcijų viešojoje erdvėje. Tačiau kitos priemonės skelbiamos plane stebina ir neramina.
Karinė retorika, Kinų sienos simboliai ir planai persekioti oponentus – patvirtina, kad įmonei svarbiau ne kokybiškai atlikti darbus ir taip užsitarnauti patikimą ir gerbtiną reputaciją, o eikvoja laiką ir jėgas kritikų užčiaupimui ir motyvuotus klausimus keliančių persekiojimui. Atrodo tokie laikai jau slogi praeitis, tačiau tiek plano parengimas ir bandymai jį realizuoti – tik patvirtina, kad tai niūri dabartis. Panašu, kad tokiai drąsai įkvepia jaučiamas politinis užnugaris valdžioje, su kuriuo sieja tiek buvę darbiniai, tiek asmeniniai santykiai“, – teigė M. Lingė.