Trečiadienį žurnalistams plačiau pristatyta praėjusių metų statistika apie gautas gyventojų išmokas. Pristatytas naujas įrankis, kuriame yra atnaujinti duomenys ir didesnis jų rinkinys.

Vidutiniškai gauna 175 eurus

SADM Strateginių sprendimų paramos grupės vadovės Ugnės Užgalės teigimu, bent vieną socialinę išmoką gauna daugiau nei 106 tūkst. asmenų, apie 68 tūkst. šeimų. Kaip matoma, pokytis su 2024 metais yra neigiamas – asmenų sumažėjo 4,3 proc.

„Bendrai mes matome, kad socialinės pašalpos gavėjų – tiek asmenų, tiek šeimų skaičius mažėja, lyginant 2025 m. su 2024 m.“ – kalbėjo atstovė.

Vidutinis socialinės pašalpos dydis pernai siekė 175,08 euro. Tai rodo 18,4 proc. augimą, palyginus su praėjusiais metais.

Valstybės išlaidos tam siekė 135 834 924 eurus.

Žydinčios sakuros pritraukė minias žmonių

Matoma, kad didžiausią dalį sudaro „Sodros“ išmokos (apie 55 proc.), kiek mažiau yra socialinės paramos sistemos išmokų (apie 30 proc.), mažiausią dalį sudaro Užimtumo tarnybos mokamos išmokos.

Tiesa, dalis gyventojų vienu gauna ir kelias išmokas (universalias, vienkartines ar ilgalaikes) ar kompensacijas pagal numatytą pagalbos mechanizmą.

Duotas ir konkretus šeimos pavyzdys, kuris yra anonimizuotas.

„Šiuo atveju mes matome, kad šeimos sudėtis yra du suaugę asmenys, turintys du vaikus: vienas vaikas yra devynerių metų, kitas yra naujagimis. Matome, ką šita šeima gavo 2025 metais. Iš „Sodros“ gavo vaiko priežiūros išmoką, kadangi vienas iš tėvų nedirbo – gavo socialinę nedarbo išmoką du mėnesius.

Taip pat, kadangi yra du vaikai, vienas vaikas jau gavo už pilnus metus universalią išmoką, mokamą kiekvienam vaikui. Kadangi vienas iš suaugusių nedirbo ir susidūrė su tam tikrais sunkumais, iš savivaldybės gavo papildomą paramą ir gavo vienkartinę išmoką, mokamą kiekvienam vaikui, kai susilaukiama naujagimio“, – teigė duomenis pristačiusi specialistė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė taip pat sako, kad ši nauja statistinių duomenų sekimo priemonė parodys, kad ministerijos siūlymai ir sprendimai priimami „ne iš oro“, o remiantis analitikų duomenimis.

Siekia paneigti mitą

„Visa tai rodo, kad visos priemonės ir visi sprendimai, kurie yra daromi, yra pagrįsti ne „iš oro“ paimtais duomenimis, o analitikų pateiktais duomenimis, kada mes galime aiškiai pasakyti, kam labiausiai reikia pagalbos, kas susiduria su problemomis“, – tvirtino ministrė.

Jūratė Zailskienė

Jos teigimu, dažnai girdima, kad Lietuvoje – itin daug socialinės pašalpos gavėjų, tačiau jų šalyje yra 2,1 proc. nuo visų gyventojų. „Tai nėra daug, vertinant tai, kad tų žmonių, kurie savarankiškai dirba ir tvarkosi, jų sistema nemato“, – dėstė ministrė.

„Visi esame girdėję mitą, kad Lietuvoje yra labai daug „pašalpinių“, Lietuvoje yra daug socialinės pašalpos gavėjų. Tai duomenys leidžia ir sulaužyti mitus“, – pridūrė U. Užgalė.

Žurnalistams surengtuose spaudos pusryčiuose akcentuota, kad ir toliau bus dirbama tam, kad pagalbą gautų tie žmonės, kuriems iš tikrųjų reikalinga pagalba. Taip pat žadama ir toliau didinti pensijas, taip mažinant pensinio amžiaus skurdo rizikos lygį.

Pirmą kartą susisteminus duomenis pamatytas aiškesnis bendras Lietuvos vaizdas, kad iš viso taikoma apie 100 išmokų rūšių skirtingais gyvenimo atvejais. Informaciją galite rasti ČIA. Gyventojai gauna nuo ligos išmokų iki nedarbo, vaiko priežiūros išmokų ir pan.