Ir tai nėra nieko naujo. Pavyzdžiui, po 2025 metų liepos viduryje įvykusio abiejų vyriausybių vadovų pokalbio telefonu oficialusis Berlynas pranešė: „Kancleris pabrėžė, kad jokių žingsnių link Vakarų Kranto aneksijos būti negali.“ Tada Vokietijos pusė labai aiškiai išdėstė savo poziciją – vienašališkiems Izraelio veiksmams griežtai nepritaria. Vokietija yra įsipareigojusi siekti Artimųjų Rytų konflikto sureguliavo dviejų valstybių – Izraelio ir Palestinos – formatu. Izraelis šį požiūrį atmeta jau seniai.
Smotrichas: vokiečiai neprivers mūsų vėl gyventi getuose
Tik šį kartą po Vokietijos žinutės sulaukta žodinės eskalacijos. Izraelio finansų ministras ir kraštutinių dešiniųjų Religinio sionizmo partijos lyderis Bezalelis Smotrichas F. Merzui pažėrė aršios kritikos. „Pone kancleri, laikai, kai vokiečiai diktavo žydams, kur jiems galima gyventi, o kur ne, praėjo ir nebegrįš. Jūs nepriversite mūsų vėl gyventi getuose, ypač mūsų pačių šalyje“, – socialiniame tinkle „X“ parašė ministras, reaguodamas į Vokietijos vyriausybės vadovo pastabas.
B. Smotrichas, kurio močiutė išgyveno Holokaustą, yra vienas iš kelių kraštutinių dešiniųjų politikų B. Netanyahu ministrų kabinete. Jis gimė Sirijai priklausančiose ir Izraelio okupuotose Golano aukštumose, o šiandien gyvena okupuotame Vakarų Krante. Religinio sionizmo partijos lyderis garsėja rasistiniais, ksenofobiškais ir homofobiškais pasisakymais, kartais netgi viešai prieštarauja Izraelio Aukščiausiajam teismui. Po šešių mėnesių Izraelyje vyks parlamento rinkimai, tad ekspertai jo griežtus pareiškimus vertina kaip bandymą pelnyti papildomų taškų prieš dabartinį ministrą pirmininką B. Netanyahu.
B. Smotrichas Vokietijos kanclerį užsipuolė balandžio 14-ąją, kai Izraelyje minima Holokausto aukų atminimo diena. Tą dieną šalies gyvenimas kelioms minutėms sustoja – pagerbiamas per Antrąjį pasaulinį karą nacistinės Vokietijos išžudytų šešių milijonų žydų atminimas, o svarbiausias minėjimo akcentas – Holokausto siaubą išgyvenusieji. Šis kontekstas itin svarbus analizuojant, kodėl, užsipuldamas Vokietijos kanclerį, B. Smotrichas paminėjo būtent getą. „Am Yisrael Hai“ („Izraelio žmonės gyvi“)“, – taip savo įrašą socialiniame tinkle „X“ užbaigė Izraelio ministras.
Izraelio ambasadorius Vokietijoje: Smotricho žodžiai iškraipo faktus
Savo poziciją išreiškė Izraelio ambasadorius Vokietijoje Ronas Prosoras. Izraelio televizijos kanale „Kan“ jis F. Merzą pavadino „tikru Izraelio draugu“.
R. Prosoras sakė, kad „galima ir absoliučiai teisėta ginčytis su vokiečiais – ypač dieną, keliančią tokias stiprias emocijas“. O tokie pasisakymai, kokį pateikė B. Smotrichas, yra „būtent tai, kas kenkia Holokausto atminimui ir iškraipo faktus“. Kitaip tariant: ambasadorius, kuris diskusijose Vokietijoje apie Izraelio politiką pats dažnai kritikuoja jos oponentus, dabar kaltina Izraelio ministrą instrumentalizuojant masines žydų žudynes.
Vokietijos kancleris F. Merzas tarptautiniu mastu kritikuojamas ir už tai, kad neužėmė aiškios pozicijos dėl Tarptautinio Baudžiamojo Teismo B. Netanyahu išduoto arešto orderio. Juk jei B. Netanyahu atvyktų į Vokietiją, kuri yra pasirašiusi ir ratifikavusi Tarptautinio Baudžiamojo Teismo statutą, Vokietijos valdžios institucijos turėtų jį sulaikyti ir perduoti Hagai.
Tai jau ne pirmasis kartas, kai Vokietijos kanclerį užsipuola Izraelio ministras. Panaši konfrontacija įvyko kiek daugiau nei prieš tris savaites. Tada Izraelio užsienio reikalų ministras Gideonas Saaras aštriai reagavo į Vokietijos ambasadoriaus Steffeno Seiberto įrašą socialiniame tinkle „X“. S. Seiberto įraše, be kita ko, buvo kalbama ir apie naujakurių agresiją prieš palestiniečių kaimų gyventojus Vakarų Krante.
S. Seibertas, kurio kadencija Izraelyje baigiasi šią vasarą, nėra tipiškas Izraelio politikos kritikas. Buvęs buvusios kanclerės Angelos Merkel atstovas spaudai labai norėjo tapti ambasadoriumi Izraelyje, išmoko hebrajų kalbą. S. Seibertas aktyviai rėmė pastangas išlaisvinti ir sugrąžinti namo iš Gazos Ruožo 2023 metų spalio 7 dieną „Hamas“ teroristų pagrobtus įkaitus.
Tai, kas vyksta socialiniame tinkle „X“, rodo ne tik perdėtą įtampą socialinėje žiniasklaidoje, bet ir atspindi spartėjantį Vokietijos ir Izraelio atitolimą, prasidėjusį gerokai anksčiau, nei „Hamas“ užpuolė Izraelį.
Ar Vokietijos ir Izraelio susvetimėjimas didėja?
Pirmasis pavyzdys: 2008 metais įvyko pirmosios Vokietijos ir Izraelio tarpvyriausybinės konsultacijos. Prieš tai tuometinė kanclerė Angela Merkel tapo pirmąja Vokietijos vyriausybės vadove, besikreipusia į Izraelio Knesetą – vokiečių kalba. Dalis parlamentarų tuo metu paliko posėdžių salę, o tuo metu opozicijos lyderiu buvęs B. Netanyahu aršiai kritikavo patį faktą, kad A. Merkel buvo suteikta tribūna.
Konsultacijų, kuriose dalyvauja vyriausybių vadovai ir visi ministrai, formatas laikomas intensyvaus bendradarbiavimo apraiška. Berlynas jas rengia su daugiau nei dešimčia šalių. Tik septintosios – ir kol kas paskutinės – Vokietijos ir Izraelio tarpvyriausybinės konsultacijos įvyko dar 2018 metais. Ilgiau konsultacijos nevyksta tik su Rusija ir Turkija.
Antrasis pavyzdys: 2025 metų spalį A. Merzas atsiribojo nuo A. Merkel pareiškimo, esą, Izraelio saugumas yra Vokietijos valstybinės doktrinos (Staatsräson) dalis. Jį Berlynas ėmė naudoti tik po atitinkamo A. Merkel pareiškimo 2008 metais. F. Merzas akcentuoja, kad parama Izraelio egzistavimui ir saugumui yra „nekintantis mūsų santykių pagrindas“ ir pabrėžia „ypatingą politinę atsakomybę“ už Izraelio saugumą.
Per interviu laikraščiui „Frankfurter Allgemeine Sonntagszeitung“ kancleris prisipažino, kad jam „terminas Staatsräson visada kėlė iššūkių – visų pirma todėl, kad su juo susijusios pasekmės niekada nebuvo aiškiai ir nuosekliai įvardytos“. Nuo to laiko vis dažniau diskutuojama apie tai, kaip konkrečiai Vokietija apibrėžia savo atsakomybę Izraelio atžvilgiu. Kritika Izraelio karo veiksmams Gazos Ruože ir diskusijos dėl Vokietijos ginklų tiekimo – šių diskusijų dalis.
Nesutarimai dėl nausėdijų
Trečiasis pavyzdys: Izraelis ir Vokietija jau seniai suprato nesutariantys dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose sprendimo dviejų valstybių formatu. Vokietijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnai ne kartą sakė, kad nauji Izraelio nausėdijų projektai Vakarų Krante prieštarauja tarptautinei teisei.
Izraelio valdžios institucijos Palestinos valstybingumo idėją kategoriškai atmeta. Okupuotose teritorijose daugėjant nausėdijų, galimybė įkurti Palestinos valstybę nuolat mažėja. Jungtinės Tautos taip pat mano, kad šios nausėdijos – rimta kliūtis taikiam sprendimui. Civiliai ne kartą tapo radikalių Izraelio naujakurių išpuolių prieš palestiniečių kaimus aukomis.
Tokia tad Vokietijos kanclerio išreikšto susirūpinimo ir Izraelio finansų ministro kritikos jam priešistorė.
Po B. Smotricho išpuolio prieš F. Merzą britų laikraštis „The Guardian“ citavo Tarptautinės krizių grupės (ICG) Izraelio ekspertę Mairav Zonszein. Tinkle „X“ ji rašė, kad Izraelio valdžios institucijos kritikuoja Vokietiją „už tai, kad ji pasisakė už pagrindines palestiniečių žmogaus teises“. Anot M. Zonszein, Izraelis „tą daro net rizikuodamas susipriešinti su stipriausiu Europos sąjungininku“. ICG ekspertė paragino Berlyną persvarstyti savo politiką B. Netanyahu vyriausybės atžvilgiu.