Trumpo pasisakymai vos nesužlugdė derybų
„Tuo metu, kai diskutuojame apie raketas ir dronus, apie branduolinę Irano programą ir Hormūzo sąsiaurio apšaudymą, vyksta kitas karas. To karo amunicija yra žodžiai“, – feisbuke rašė L. Linkevičius.
Pasak jo, JAV ir Irano derybos yra klasikinis pavyzdys, kai ilgai siektus tikslus sužlugdo nepasverti Donaldo Trumpo žodžiai.
„Šaltinių duomenimis, prieš porą dienų, šalys buvo arti susitarimo, bet po karingų [JAV prezidento] D. Trumpo komentarų apie didžiules Irano nuolaidas, Iranas buvo priverstas reaguoti. Irano kultūra, kaip ir daugelio kitų Viduriniųjų Rytų visuomenių stipriai pabrėžia garbę, reputaciją ir socialinį orumą. „Veido praradimas“ ko gero nereiškia mirties, bet to kaina yra labai skaudi ir visiškai nepriimtina“, – komentavo Lietuvos ambasadorius Švedijoje.
Pasak jo, gebėjimas susitarti ir rasti kompromisą nežeminant ir neįžeidinėjant kitos pusės gali atnešti norimą rezultatą, bet ne vietoje ir ne laiku ištartas žodis gali viską sugriauti.
„Prieš kelias dienas Iranas pareiškė, kad Hormūzo sąsiauris visiškai atidarytas. D. Trumpas pasveikino tokį sprendimą ir į tai iš karto sureagavo naftos kainos.
Bet po D. Trumpo grasinimų viską subombarduoti ir netgi sunaikinti Irano civilizaciją ne tik naftos kainos šovė į viršų. Netgi Popiežius buvo priverstas reaguoti“, – komentavo L. Linkevičius.
Rusijos propagandisto žodžiai sukėlė audrą
Jis taip pat atkreipė dėmesį į situaciją Rusijoje, kur jau kurį laiką taip pat netyla diskusijos apie viešai nuskambėjusius žodžius.
„Štai, Rusijoje, socialinių tinklų žvaigždė su daugiamilijonine sekėjų auditorija kažką pasakė Putinui ir jau kelias dienas vyksta visuotinė diskusija, pykčio priepuoliai, įžeidinėjimai.
Epicentre atsidūrė Kremliaus propagandos „mega ruporas“ V. Solovjovas, kuriam tinkamiausia vieta šiaip jau būtų zoologijos sode, o ne TV studijoje. Bet jo nusišnekėjimai, grasinimai ir skambūs pareiškimai verti didesnio dėmesio, nes atspindi slapčiausias Kremliaus mintis. Labai patogu. Jei „perlenkiama“ lazda, visuomet galima atsiriboti, priminti, kad tai „žurnalisto“ asmeninė nuomonė, jokiu būdu netapatintina su oficialia valdžios pozicija“, – komentavo buvęs ministras.
Pasak jo, tokia situacija nutiko, kai Vladimiras Solovjovas „nerinkdamas žodžių ir nepaisydamas jokios žurnalistinės ar paprasčiausiai žmogiškos etikos“, tiesioginiame eteryje užsipuolė ir išplūdo Italijos premjerę.
„Netgi itališkai prašneko. Matyt, pramoko itališkai, nes toje šalyje prie Komo ežero turi net dvi vilas, kurių dėl įvestų sankcijų negali aplankyti“, – komentavo L. Linkevičius.
Žodžiai turėjo priešingą rezultatą
Jis pastebėjo, kad po šio išpuolio V. Solovjovą pasmerkė ne tik Italijos prezidentas, bet netgi šios šalies opozicija. V. Solovjovas, pasak jo, kartu lyg ir atliko tam tikrą gerą darbą, nes dar labiau konsolidavo politinį elitą šioje šalyje, kuri praeityje neslėpė savo simpatijų Rusijai.
„Rusija – viena prieš visus. Susigalvojo sau nesąmonę, kad „pasaulis pavydi jai sėkmės“. Agresyvumas, cinizmas, savęs ir sau priskirtos išskirtinės pasaulio ir krikščionybės gelbėjimo „misijos“ aukštinimas tapo Rusijos valstybinės politikos credo. Tapo žodžiais, kurie „sėkmingai plauna“ tautai smegenis“, – teigė L. Linkevičius.
„Raginimai nekreipti dėmesio į politikų žodžius, bet verčiau stebėti, ką jie konkrečiai veikia ir daro, turi šiek tiek prasmės, bet visai nekreipti dėmesio į žodžius paprasčiausiai neracionalu ir neprofesionalu. Nes žodžiai kartais žudo“, – apibendrino jis.