Apie iškilusias grėsmes Europos demokratijai, galimus sprendimus ir stiprios pilietinės visuomenės svarbą specialiame interviu „Delfi“ mintimis dalijosi ketvirtadienį pirmą kartą Lietuvoje viešėjęs Europos Komisijos narys Michaelas McGrathas, atsakingas už demokratiją, teisingumą, teisės viršenybę ir vartotojų apsaugą.
– Pirma, gal galite įvardyti, su kokiais dabar didžiausiais iššūkiais susiduria demokratija Europoje?
– Kalbant bendrai, Europos demokratija yra stipri, tačiau turime ir toliau į ją investuoti ir ją puoselėti. Taip pat turime būti sąžiningi ir pripažinti, kad yra grėsmių, su kuriomis turime kovoti.
Visi girdėjome apie manipuliaciją informacija ir kišimąsi į rinkimus. Taip pat dezinformacija. Informacinis kraštovaizdis per pastaruosius kelerius metus labai pasikeitė ir tapo sudėtingesnis.
Kaip Europos Komisijos narys, atsakingas už demokratiją, noriu, kad Europos Sąjungoje vyktų laisvi ir sąžiningi rinkimai, kad Europos žmonės galėtų patys, niekam nesikišant, nuspręsti, kas jiems atstovaus vietos, regioniniu, nacionaliniu ir Europos lygmeniu.
Manau, kad turime daug ką nuveikti. Iš neseniai įvykusių Moldovos ir kitų rinkimų procesų žinome, kad Rusijos kišimasis yra realus. Jis darosi vis sudėtingesnis, naudojamos įvairios technikos – dauguma jų, žinoma, skaitmeninio pobūdžio, bet mes čia turime stiprinti savo pastangas.
Todėl jau kitą mėnesį pateiksime pasiūlymą dėl Europos demokratijos skydo. Komisijos pirmininkė Ursula von del Leyen jau pristatė vieną iš jo elementų – Europos demokratinio atsparumo centrą, kuris apjungs daugelį gerosios praktikos pavyzdžių, jau taikomų valstybių narių lygmeniu, ir sieks užtikrinti, kad visoje ES būtų pajėgumų padėti valstybėms narėms užkirsti kelią išorei kištis į mūsų demokratinius procesus.
– Ar grėsmės Europos demokratijai visuose regionuose vienodos? Ar kai kurie Europos regionai, pavyzdžiui, Baltijos regionas labiau paveiktas?
– Tiesa ta, kad tam tikra geografija galbūt suteikia daugiau motyvacijos siekiantiems kištis į mūsų rinkimus. Jei atsižvelgtume į Rusijos vaidmenį šiame regione, ji tiesiogiai suinteresuota daryti įtaką rinkimų rezultatams Rytų Europoje, Baltijos regione.
Žiūrint bendrai ir atsižvelgiant, kad daugiausia priemonių naudojamos internete, sienų nėra. Todėl grėsmė Europos demokratijai yra tiek Airijoje, tiek Portugalijoje, tiek Ispanijoje ar Estijoje, Lietuvoje, Lenkijoje.
Tie, kurie nori kištis į mūsų demokratijos procesus, labiausiai nori pasėti nepasitikėjimą ES piliečių akyse, regione, politikoje, demokratinėse institucijoje. Jie nori sugriauti pasitikėjimą, pasėti susiskaldymą ir sukelti blogą nusistatymą prieš Europos Sąjungą. Rusija nenori matyti stiprios Europos Sąjungos, veikiančios kaip užtvara prieš jos galią ir įtaką šiame regione.
– Akivaizdu, kad geopolitinę situaciją ne visų Europos šalių gyventojai mato vienodai, ar ne vienodai visiems dėl jos skauda. Ar galime kažką padaryti, kad ir Vakarų Europoje esančios šalys suprastų esančias rizikas?
– Manau, kad Vakarų Europoje sąmoningumas taip pat didėja. Esame viena Europos Sąjunga ir jei vienoje valstybėje narėje kyla grėsmė, visi turime tai pripažinti kaip grėsmę mums visiems.
Turime prisiimti kolektyvinę atsakomybę už Europos demokratiją ir neleisti, kad jai būtų pakenkta bet kurioje ES dalyje. Tiesa yra ta, kad dėl grėsmių pobūdžio priemonės gali būti panaudotos bet kur ir bet kada. Galbūt rytinėje ES dalyje problemos gali būti labiau pastebimos ar atpažįstamos, tai nereiškia, kad kitose ES dalyse negali kilti tokių pačių problemų.
Manau, kad Europos piliečiai labai vertina demokratiją. Ją brangina. Mūsų įsipareigojimai demokratijai ir mūsų priklausomybė nuo demokratijos yra bendra, todėl iššūkius turime spręsti kartu.
– Rusija aktyviai skleidžia savo propagandą Europoje tikrai ne nuo 2022 m., kai prasidėjo masinė invazija į Ukrainą. Tai ji daro daug seniau. Ar nepavėluota Europos demokratijos skydo iniciatyva, kuri kovos su dezinformacija ir bandymu kištis į demokratinius ES procesus?
– Europos demokratijos skydas statomas ant tvirtų pamatų. Pastaraisiais metais nuveikta daug darbo. Turime daug labai geros praktikos pavyzdžių, daug teko matyti ir savo akimis. Daug dirbta ir už ES ribų, pavyzdžiui, stebint rinkimų procesą Moldovoje.
Taip pat svarbus žingsnis – Skaitmeninių paslaugų aktas, kuris nustato teisinius įpareigojimus labai didelėms interneto platformoms, kad būtų sumažinta bet kokia sisteminė rizika dėl rinkimų vientisumo.
Taip pat sustiprinome valstybių narių bendradarbiavimą per Europos bendradarbiavimo rinkimų srityje tinklą, pripažindami, kad rinkimų vykdymas yra nacionalinis reikalas, nacionalinė kompetencija, tačiau galime daug ko pasimokyti vieni iš kitų ir iš geriausios praktikos.
Kartu investuojame į žiniasklaidą ir planuojame tai daryti dar daugiau. Turime Europos žiniasklaidos laisvės aktą, kuris jau įsigaliojo, ir tikimės, kad jis bus visiškai įveiklintas.
Kitą mėnesį kartu su Europos demokratijos skydu pateiksime naują ES pilietinės visuomenės strategiją. Mes tikime, kad demokratijos gynėjas yra tas, kuris įgalina organizacijas, susijusias su piliečiais.
Taigi, manau, kad Europos demokratijos skydas remiasi jau nuveiktais gerais darbais, tačiau atėjo laikas atnaujinti ir sustiprinti darbais mūsų požiūrį. Būtent tai ir siūlysime ateinantį mėnesį.
– Europos žiniasklaidai yra labai griežti reikalavimai ir atsakomybės už teisingos informacijos skleidimą. Kaip su globaliais žaidėjais, socialiniais tinklais, kurie dažnai ir tampa dezinformacijos kanalu plisti?
– Čia daugiausia dėmesio ir skiriama mūsų turimų teisės aktų įgyvendinimui. Skaitmeninių paslaugų akte yra numatytos aiškios pareigos platformoms. Esame pasiryžę pasirūpinti, kad Skaitmeninių paslaugų aktas būtų vykdomas, nes platformos turi didžiulę galią.
Svarbu, kad remtumėmės saviraiškos laisve ES. Ji yra neliečiama. Todėl svarbu saugoti ir ją. Skaitmeninių paslaugų akte nėra kalbama apie turinio moderavimą, bet yra įpareigojimų, susijusių su neteisėtu turiniu, kurį platformos turi spręsti. Jos turi aiškiai savo naudotojams pasakyit, kokia yra turinio moderavimo politika.
Taip pat platformos pasirašė mūsų paruoštą elgesio kodeksą dėl dezinformacijos ir veiksmų, kurių jos turi imtis, kad užtikrintų, jog piliečiai būtų informuoti ir įspėti apie pastangas skleisti dezinformaciją jų platformose.
– Ar Europos demokratijos skydas apims tik ES vidaus politiką? Ar kalbant apie demokratijos stiprinimą ir išlaikymą bus vietos ir Ukrainai?
– Europos Sąjungos parama Ukraina yra tvirta ir tokia išliks. Esame didžiausia paramos Ukrainai teikėja įvairiose srityse.
Ukraina yra Europoje ir mes norime, kad artimiausiu metu ji taptų Europos Sąjungos dalimi. Labai glaudžiai bendradarbiaujame su Ukrainos vyriausybe dėl teisingumo ir teisinės valstybės veiksmų plano, siekdami užtikrinti, kad jie įgyvendintų būtinas reformas, padėsiančias jiems pereiti į stojimo procesą.
Manau, kad ES piliečiai pripažįsta, kad šioje situacijoje Rusija yra agresorė, kad į Ukrainą buvo įsiveržta. Šiandien Europos ateitis atrodytų visai kitaip nei dabar, jei ne Ukrainos kariuomenės drąsa ir neeiliniai pajėgumai. Ukrainos ateitis yra Europoje ir mes padėsime jiems visais įmanomais būdais, kad ji tai pasiektų.
– Ir paskutinis klausimas. Kas šiuo metu laimi informacinį karą – Rusija ar Vakarai?
– Manau, kad laimi demokratija. Ir mes turime užtikrinti, kad ji ir toliau laimėtų, saugodami jos pamatus, perduoti atsakomybę už demokratiją žmonėms. Turime kalbėti apie piliečių demokratiją. Jie sprendžia už ką balsuoti. Mes tiesiog turime jiems suteikti palankią infrastruktūrą ir apsaugą, kad demokratija galėtų ir toliau reikštis Europos Sąjungoje. Ji yra galingiausia jėga ir visada nugalės priespaudą.
Tikiu, kad Europos žmonės visada rinksis demokratinę ateitį, nesvarbu, kokią partiją nuspręs palaikyti. Mes turime ir toliau investuoti į Europos demokratiją, nes Europos žmonėms nėra geresnės ateities nei už demokratinę.