Praeitų metų rugsėjo 1 d. Lietuvos švietimo įstaigose buvo pradėtas visuotinis įtraukusis ugdymas. Vis dėlto, kaip teigia specialistai, jis buvo labiau orientuotas į tai, kad vaikai su negalia nebepatirtų socialinės segregacijos specialiosiose mokyklose ir taip visam gyvenimui nebūtų pasmerkti socialinei atskirčiai. Todėl mokinių su negalia, kuriems reikia pritaikytos aplinkos, nereiktų painioti su, pavyzdžiui, turinčiais emocijų ir elgesio sutrikimų.
Mokytojai neslepia, kad atliepti visų poreikius, ypač suintensyvėjus ugdymo programoms, darosi labai sunku, o papildomos pagalbos ne visada sulaukia.
„Delfi“ pasidomėjo, kokias priemones sunkioje situacijoje atsidūrusiems mokytojams siūlo 2023 m. sausio 1 d. įkurtas Lietuvos įtraukties švietime centras (LĮŠC) ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).
Nepadėjo ir vaiko gerovės komisijos posėdis
Socialiniuose tinkluose jau galima pastebėti, kad mokytojams dalykininkams tampa sunku savo pamokose viską suderinti – ir intensyvias, atnaujintas ugdymo programas, ir SUP vaikų mokymą.
„Sveiki, mieli mokytojai. Ar jums lengva susitvarkyti su SUP mokiniais? Įdomu, kam teikiate pirmenybę? Ar vieno SUP vaiko emocinei būklei, ar visų vaikų mokymuisi?
Taip jau yra, kad švietimas Lietuvoje orientuotas į pažymius ir rezultatus. Jau tikrai įsisąmoninau, kad turi būti gerai visiems, bet, manau, kad gerai visiems nebūna. Kaip spręsti tokią dilemą?“ – klausė mokytoja.
Ji pridūrė, kad ir po vaiko gerovės komisijos (VGK) posėdžio nepavyksta pasiekti, kad SUP vaikui galiotų tokios pačios taisyklės, kaip ir visiems. Kenčia visa klasė, o vaiko elgesys kartais tampa ir pavojingu.
Dalis mokytojų pripažino, kad dažnai SUP vaikai turi ir labai daug reikalaujančius tėvus, todėl negali dėl priekaištų pailsėti net naktimis. Kai kurie galvoja ir apie išėjimą iš darbo. Vis dėlto kita dalis švietimo darbuotojų pripažįsta, kad išėjimas nebūtų gerai tų vaikų atžvilgiu, kurie nori mokytis.
„Būtina tokias problemas kelti viešai ir streikuoti. Viskas pavyktų tik susivienijus“, – komentavo dar viena mokytoja.
Būtina tokias problemas kelti viešai ir streikuoti. Viskas pavyktų tik susivienijus.
Mokytoja
Dar viena pedagogė pasisakė, kad mokytojai Lietuvoje tampa atsakingi už viską: „Gražiai čia kažkas pasakė, kad mokytojas daromas atsakingas už viską, bet vertinamas kaip už nieką. Išeitis viena: patys turime sau atsakyti, kas yra mūsų, kaip mokytojų, valioje, mūsų tiesioginė pareiga, o kas ne. Ir nesirgti svetimomis ligomis! Mes nesame atsakingi už tai, kad ministerija kažko prisifantazavo ir prisisapnavo!
Klasėje visiems mokiniams skiriu lygiai dėmesio. Jokių atskirų užduočių SUP mokiniams nekuriu, nes ne mano tai darbas ir už jį niekas nemoka. Neturiu laiko nei noro gilintis į atskiras diagnozes – tam yra spec. pedagogai, kurių gimnazijoje tiesiog nėra! Nė vieno! Tad ši problema ne mano.“
Tema aktuali ne vienerius metus
„Delfi“ kalbintas Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininkas Egidijus Milešinas sakė, kad tema dėl SUP vaikų vertinimo yra aktuali jau ne vienerius metus.
„Ji pasidarė dar aktualesnė po pernai metais pradėto visuotinio įtraukiojo ugdymo. Tačiau, kaip viskas vyksta, tai taip ir vyksta. Problemos tikrai yra girdimos, problemos tikrai yra perduodamos Vyriausybei, bet kažkokių labai sprendimų nedaug.
Kaip žinome, yra didinamas finansavimas, ieškoma specialistų, bet jų trūksta. Pagalbos mokytojams tikrai trūksta“, – pripažino jis.
Pasak pirmininko, šiuo metu yra sukurta ŠMSM darbo grupė, kuri turėtų spręsti, kaip pritraukti mokytojus, kaip jiems padėti, kaip išlaikyti mokyklose.
„Galbūt ta darbo grupė kažkokius sprendimus priims ir judėjimas į priekį bus“, – svarstė E. Milešinas.
Taip pat jis pažymėjo, kad dėl psichologinio smurto ir bendrai blogos atmosferos mokyklose ne visada yra kalti tik SUP vaikai. Visą šią informaciją profesinė sąjunga perdavė ministerijai, tik kol kas jokių sprendimų ji esą dar nepriėmė.
„Kol kas vyksta priemonių ieškojimas, bet kažkokių didesnių žingsnių nėra. Šiaip yra numatyta, kad klasėse negali būti daugiau nei trys labai didelių ar didelių sutrikimų SUP vaikai, taip pat ir ne daugiau trys vidutinių sutrikimų SUP vaikų. Vadinasi, ne daugiau šeši, bet dažnai ne visada tai yra sužiūrima.
Dažnu atveju ir savivaldybės neįvykdo savo įsipareigojimų labiau finansiškai prisidėti, todėl ir turime, ką turime“, – tikino jis.
Susiduria su padidėjusiu užklausų skaičiumi
„Delfi“ kalbinta Lietuvos įtraukties švietime centro direktorė Sandra Valantiejienė pripažino, kad jų centras pastaruoju metu susiduria su padidėjusiu užklausų skaičiumi, kada klasėje yra susiduriama su vaikų konteksto neatitinkančiu elgesiu.
„Šiuo atveju mokykloje yra labai svarbu nepalikti mokytojo vieno tvarkytis su sudėtinga ir iššūkių keliančia situacija. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministras yra patvirtinęs Ugdymo organizavimo rekomendacijas mokiniams, kuriems nustatytas elgesio ar (ir) emocijų sutrikimas.
Vadovaujantis šių rekomendacijų nuostatomis, pagalba mokiniui turi būti teikiama trimis lygmenimis: mokyklos lygmeniu, klasės / grupės lygmeniu bei individualiu lygmeniu. Kiekvienai švietimo įstaigai rekomenduojama turėti algoritmą, kaip reaguoti į mokinio konteksto neatitinkantį elgesį ugdymosi procese. Čia taip pat yra svarbu ne tik reaguoti, bet ir teikti pagalbą mokiniui. Teikiant pagalbą mokiniui, turinčiam elgesio ar (ir) emocijų sunkumų ar sutrikimą, svarbus mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, mokyklos administracijos bei tėvų bendradarbiavimas“, – teigė ji.
Pasak centro direktorės, vadovaujantis švietimą reglamentuojančiais teisės aktais, mokykla kiekvienam mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, rengia individualų ugdymo planą, kurio sudėtinė dalis yra pagalbos planas, apimantis pagalbą ugdymo procese ir švietimo pagalbą.
„Šio plano rengimui bei įgyvendinimui koordinuoti turi būti paskiriamas koordinuojantis asmuo, kuris kartu su mokytojais ir švietimo pagalbą teikiančiais specialistais, vaiku, jo tėvais (globėjais, rūpintojais) numato ugdymo ir pagalbos tikslus.
Šio plano įgyvendinimui turi būti sudaryti individualūs tvarkaraščiai, derantys su klasės, kurioje mokinys mokosi, tvarkaraščiu ir užtikrinantys, kad mokinys gaus ugdymą ir švietimo pagalbą tokia apimtimi, kokią nustato Bendrieji ugdymo planai ir rekomenduoja mokiniui pedagoginė psichologinė ar švietimo pagalbos tarnyba“, – komentavo S. Valantijienė.
Jos teigimu, mokykla dėl papildomos pagalbos taip pat gali kreiptis į kitas įstaigas: pedagogines psichologines tarnybas, regioninius specialiojo ugdymo centrus, „Diemedžio“ ugdymo centrą ar Lietuvos įtraukties švietime centrą.
„Mokykloms, dirbančioms su vaikais, kurie turi elgesio ar (ir) emocijų sunkumų ar sutrikimų Lietuvos įtraukties švietime centre yra teikiama informacinė, ekspertinė, konsultacinė ir metodinė pagalba pedagogams, organizuojami kvalifikacijos tobulinimo renginiai, o labai sudėtingais atvejais atvykstama teikti mobilią metodinę pagalbą į mokyklą“, – aiškino centro direktorė.
Ministerija tikisi didesnio savivaldybių indėlio
Tuo metu ministerija komentavo, kad sėkmingam įtraukiajam ugdymui būtinas komandinis darbas: mokyklos administracijos lyderystė, švietimo pagalbos specialistų įsitraukimas, mokytojų noras ir administracijos sudarytos galimybės jiems kelti kompetencijas įtraukiojo ugdymo srityje, tėvų bendradarbiavimas ir visų kartu siekis ir gebėjimas įprastoje rutinoje ieškoti nestandartinių sprendimų.
„Įtraukusis ugdymas negali būti vieno mokytojo atsakomybė, jie turi gauti pagalbą iš mokyklos administracijos, mokyklos ar savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos švietimo pagalbos specialistų.
Nors švietimo pagalbos specialistų poreikis išlieka vienu aktualiausių iššūkių šalies mokyklose, per pastaruosius metus valstybės finansavimas švietimo pagalbai smarkiai padidėjo – nuo 61 mln. eurų 2019 m. iki 188,5 mln. eurų 2025 m. nepaisant to, kad švietimo pagalbos užtikrinimas yra savarankiška savivaldybių funkcija ir jos pačios turėtų skirti pakankamai lėšų iš savo biudžetų“, – tvirtino ŠMSM.
Be to, pridūrė, kad valstybės finansinis indėlis prisidėjo prie to, kad specialistų (psichologų, logopedų, specialiųjų pedagogų) ir mokinio padėjėjų skaičius reikšmingai augo: švietimo pagalbos specialistų (psichologų, logopedų, specialiųjų pedagogų, socialinių pedagogų ir kt.) etatų skaičius padidėjo nuo 3836 etatų 2020 m. iki 4644 etatų praėjusiais mokslo metais.
„Mokyklose dirbančių mokinio padėjėjų pastaraisiais metais taip pat padaugėjo: nuo 2696 padėjėjų (asmenų) 2020-aisias iki 7193 praėjusiais mokslo metais. Šių mokslo metų duomenys dar renkami, jie per mokslo metus kinta.
Valstybė taip pat sudaro sąlygas nemokamai įgyti antrąją specialiosios pedagogikos kvalifikaciją ir siūlo nacionalines kvalifikacijos tobulinimo programas visiems pedagogams. Mokytojai taip pat gali pasinaudoti nacionalinių ir regioninių specialiojo ugdymo centrų nemokamomis konsultacijomis bei metodine pagalba, siekiant sustiprinti savo kompetencijas dirbant su įvairių poreikių vaikais“, – patarė ministerija.
Tačiau, anot ŠMSM, konkrečių specialistų trūkumo sprendimas lieka savivaldybių atsakomybe – jos mato savo mokinių besikeičiančius poreikius ir atitinkamai steigia reikalingus etatus.
Esminiam pokyčiui pasiekti reikalingas didesnis pačių savivaldybių finansinis indėlis.
ŠMSM
„Esminiam pokyčiui pasiekti reikalingas didesnis pačių savivaldybių finansinis indėlis.
Klausimas, ar reikia sunkius sutrikimus turinčius vaikus bandyti integruoti į klasę, yra etinis ir praktinis. Mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius vertina ir nustato Pedagoginė psichologinė tarnyba. Būtent pagal PPT rekomendacijas organizuojama pagalba, skiriami mokinio padėjėjai, pritaikomas ugdymo turinys.
Svarbu komandinis darbas tarp mokyklos administracijos, specialistų ir tėvų, ypač jei bendruomenėje sunku sutarti. Mokykla privalo užtikrinti saugų ir kokybišką ugdymą visiems, o specialistai gali atlikti mediatoriaus vaidmenį derybose ieškant visiems priimtinų sprendimų“, – tvirtino ministerija.
Ketina įvertinti sistemos spragas
Taip pat ministerija paminėjo, kad tais atvejais, kai vaikas turi didelius ar labai didelius specialiuosius ugdymosi poreikius, ir mokymasis bendrojo ugdymo mokykloje akivaizdžiai neatliepia jo poreikių, tėvai, pasitarę su specialistais ir įsiklausę į jų patarimus, gali apsispręsti, kokią mokyklą pasirinkti.
„Veikia specialiosios mokyklos, kurios gali pasiūlyti specializuotą (net ir medicininę) pagalbą, kurios bendrojo ugdymo mokyklos teikti negali, taip užtikrinant geriausius vaiko interesus.
Ministerija, atliepdama girdimus švietimo bendruomenės nuogąstavimus, atnaujino Įtraukiojo ugdymo patariamąją darbo grupę, į ją pakviesdama daugiau mokytojų praktikų, ir ketina įvertinti sistemos spragas bei siūlyti korekcijas“, – apibendrino ŠMSM.