– Tiesiogiai. Išeminis insultas, kuris įvyksta užsikimšus kraujagyslei, viena iš dažnesnių insulto priežasčių yra aterosklerozė – kraujagyslių kalkėjimas. Tai procesas, kai prie vidinių kraujagyslių sienelių prilimpa riebalai, vėliau jie kalcifikuojasi ir susidaro plokštelės, panašios į apnašas. Jos didėja, siaurina kraujagyslę ir galiausiai ji gali užsikimšti.
Prie šio proceso cholesterolis prisideda tiesiogiai. Kuo didesnis vadinamojo „blogojo“ MTL cholesterolio kiekis, tuo rizika didesnė, nes jis skatina aterosklerozę. O iš čia atsiranda ir insulto rizika.
– Kokie kiti rizikos veiksniai?
– Padidėjęs kraujo spaudimas, cukrinis diabetas, širdies aritmijos. Taip pat labai svarbūs gyvensenos veiksniai: rūkymas, nesaikingas alkoholio vartojimas, nutukimas, mažas fizinis aktyvumas, ilgalaikis stresas, miego stoka.
Tai yra tie gyvenimiški dalykai, kuriuos kiekvienas iš mūsų galime valdyti. O iš medicininių veiksnių, kuriuos būtina laiku nustatyti ir gydyti, dažniausi yra padidėjęs kraujo spaudimas, cholesterolis, cukrinis diabetas ir širdies ritmo sutrikimai. Žinoma, svarbi ir genetika.
– Ar jaunėja pacientai, kurie patiria insultus?
– Tikrai taip. Galima žiūrėti dvejopai. Jei palygintume pacientų amžių dabar ir prieš keliolika metų, matytume, kad šiandien vidutinis amžius yra jaunesnis.
Viena vertus, turime jautresnius diagnostikos metodus, todėl dažniau nustatomi ir nedideli insultai, kurie anksčiau galėjo likti nepastebėti. Tačiau yra ir kitas, svarbesnis aspektas – aplinkos veiksniai: didelis gyvenimo tempas, stresas, aplinkos tarša, miego trūkumas, lėtiniai uždegimai, kraujagyslių pažeidimai. Dėl to kraujagyslių ligos iš tiesų pasireiškia jaunesniame amžiuje.
– Kaip aplinkos tarša susijusi su insultu?
– Per įvairius mechanizmus. Kai kurios medžiagos gali palaikyti lėtines uždegimines reakcijas. Lėtinio uždegimo fone kraujagyslės nukenčia greičiau. Taip pat kai kurie veiksniai gali prisidėti prie kraujagyslių trombozės.
– Visi žino apie sveiką gyvenseną, bet ką dar galima padaryti prevencijai?
– Labai svarbi ankstyva diagnostika. Mažinant sergamumą, pirmas žingsnis – sveika gyvensena: subalansuota mityba, pakankamas miegas, streso valdymas, fizinis aktyvumas, svorio kontrolė.
Antras – profilaktikos programos ir ankstyvos diagnostikos metodai, leidžiantys nustatyti ligas dar ankstyvoje stadijoje, kol jos nesukėlė rimtų pasekmių, tokių kaip infarktas ar insultas.
Turime įvairių tyrimų: ultragarsu galime įvertinti kraujagysles, nustatyti kalcio indeksą širdies kraujagyslėse. Laboratoriniai tyrimai leidžia ištirti cholesterolį ir jo frakcijas, uždegimo lygį organizme, kraujo krešėjimą. Netgi galima tirti genus, jei insultai šeimoje kartojasi ankstyvame amžiuje – tuomet reikia galvoti apie genetines priežastis.
– Kodėl kai kurie jauni, liekni ir sveiki žmonės turi aukštą cholesterolį?
– Būna ir taip, kad žmogus gyvena sveikai, nėra nutukęs, bet cholesterolio lygis aukštas. Ir priešingai – kitas gali nesilaikyti jokių sveikos gyvensenos principų, o cholesterolis bus žemas.
Tai lemia medžiagų apykaitos tipas – mūsų metabolizmas yra skirtingas ir tai dažnai nulemia genetika. Yra žmonių, kurių cholesterolis gali viršyti net 10 mmol/l, nors jie gyvena sveikai. Tokiais atvejais tai yra genetiškai nulemta, tačiau vis tiek reikia diagnozuoti ir gydyti.
– Ar tokiais atvejais jau neišvengiami vaistai?
– Gydymas visada yra kompleksinis. Jei cholesterolio padidėjimas nedidelis, kartais pakanka gyvenimo būdo korekcijų: dietos, fizinio aktyvumo, streso mažinimo, uždegiminių ligų gydymo.
Tačiau jei cholesterolis labai padidėjęs, šių priemonių nepakaks. Jos vis tiek būtinos, bet be medikamentų neišsiversime.
– Daugelis bijo vaistų. Ar tikrai juos teks vartoti visą gyvenimą?
– Dažniausiai taip. Jei priežastys yra nuolatinės, pavyzdžiui, genetinės, tai vartojant vaistus rizika valdoma. Nutraukus gydymą, rizika grįžta į ankstesnį lygį.
Yra ir laikinos priežastys, bet jos retesnės. Pavyzdžiui, neteisingai atliktas tyrimas – jei kraujas paimtas iškart po valgio, rezultatai gali būti klaidingi. Tačiau dažniausiai kalbame apie nuolatines priežastis, todėl ir gydymas turi būti tęstinis.
Kalbant apie baimes, čia yra paradoksas: žmonės dažnai nebijo to, kas jiems iš tikrųjų kenkia, bet bijo to, kas juos gelbsti. Yra daug mitų apie cholesterolį mažinančius vaistus – kad jie sukelia demenciją ar kenkia kepenims.
Tačiau daugybė tyrimų rodo, kad šie nuogąstavimai yra nepagrįsti. Kepenis kur kas labiau pažeidžia alkoholis ir kai kurie vaistai nuo skausmo, lyginant su vaistais nuo cholesterolio.
Žinoma, vaistų neskiriame be pagrindo. Bet jei rizika didelė ir žmogui gresia insultas ar infarktas, medikamentinis gydymas yra būtinas.
– Ar yra pirmieji insulto požymiai?
– Liga klastinga ir ankstyvų specifinių požymių nėra. Nei ausų ūžimas, nei galvos svaigimas nėra būdingi.Tačiau yra simptomai, kurie jau signalizuoja apie vykstančius smegenų kraujotakos sutrikimus. Jie gali būti trumpalaikiai ir praeiti savaime, bet tai yra rimtas įspėjimas.
Pavyzdžiui: staigus kalbos sutrikimas, vienos pusės veido ar rankos nusilpimas, veido perkreipimas, staigus pusiausvyros ar eisenos sutrikimas. Tokiu atveju būtina nedelsiant kreiptis į gydytojus. Laiku nustačius problemą, galima užkirsti kelią tikram insultui.
– Nuo ko priklauso pasveikimo sėkmė po insulto?
– Nuo pažeistos kraujagyslės dydžio ir vietos. Jei pažeidžiama didelė kraujagyslė svarbioje smegenų srityje, simptomai bus sunkesni.
Taip pat labai svarbu, ar pavyksta laiku atkurti kraujotaką. Jei kraujagyslė lieka užsikimšusi, smegenų pažeidimas didėja. Tačiau jei laiku pradedamas gydymas ir kraujotaka atkuriama, pažeidimai gali būti gerokai mažesni.
Laiku suteikta pagalba ir reabilitacija gali ženkliai pagerinti išeitis – žmogus greičiau atsigauna ir turi daugiau galimybių grįžti į įprastą gyvenimą.
– Kokia pasikartojimo rizika?
– Gana didelė, ypač per pirmąsias paras. Tiek po insulto, tiek po trumpalaikių smegenų kraujotakos sutrikimų, apie 50 proc. insultų kartojasi per pirmąsias dienas.
Po savaitės rizika vis dar išlieka aukšta. Per mėnesį ji mažėja, o maždaug po metų tampa panaši kaip bendroje populiacijoje.
Todėl labai svarbu kuo greičiau kviesti pagalbą.
– Ar lytis turi reikšmės?
– Didelės reikšmės neturi, tačiau rizika pasiskirsto skirtingais gyvenimo etapais. Moterims didesnė rizika yra pogimdyminiu laikotarpiu ir menopauzėje, o vyrai dažniau serga vidutiniame ir vyresniame amžiuje.
– Ar insulto galima išvengti?
– Insultas yra viena iš tų ligų, kur prevencija gali būti itin efektyvi. Taikant tinkamas priemones – sveiką gyvenseną ir, kai reikia, medikamentinį gydymą – insultų dažnį galima sumažinti net iki 80 procentų.
Tai reiškia, kad keturių iš penkių insultų būtų galima išvengti, jei darytume viską, kas būtina.