2022 m. į Ukrainą įsiveržusi Rusija „vėl atvedė pasaulį prie žmogaus sukeltos katastrofos ribos“, pareiškė V. Zelenskis. 

Jis pabrėžė, kad virš Černobylio reguliariai skraido Rusijos dronai, o vienas iš jų praėjusiais metais smogė apsauginiam reaktoriaus gaubtui.

„Pasaulis privalo neleisti šiam branduoliniam terorizmui tęstis, o geriausias būdas tai padaryti – priversti Rusiją nutraukti nesuvokiamus išpuolius“, – pridūrė jis.

Zelenskis priminė, kad prieš 40 metų pasaulis susidūrė su viena iš baisiausių branduolinių katastrofų – Černobylio atominės elektrinės ketvirtojo reaktoriaus sprogimu. 

„Į aplinką pateko didžiulis kiekis radioaktyviųjų medžiagų. Šimtai tūkstančių žmonių jau daug metų jaučia šios tragedijos padarinius“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė V. Zelenskis. 

Virš sprogusio reaktoriaus buvo pastatytas sarkofagas radiacijai sulaikyti, o vėliau daugiau nei 40 šalių pastangomis reaktorius buvo uždengtas apsauginiu gaubtu.

„Būtent šios dvi konstrukcijos apsaugo nuo radiacijos nuotėkio ir užteršimo. Jų priežiūra ir apsauga yra visų interesas. Tačiau savo karu Rusija vėl atveda pasaulį prie žmogaus sukeltos  katastrofos slenksčio: virš elektrinės nuolat skraido Rusijos ir Irano pagaminti dronai „Shahed“, – pabrėžė Ukrainos lyderis.

ELTA primena, kad 1986 m. balandžio 26 d. 01:23 val. dėl žmogiškosios klaidos saugos bandymo metu kilo sprogimas ketvirtajame Černobylio atominės elektrinės reaktoriuje šiaurės Ukrainoje, kuri tuomet priklausė Sovietų Sąjungai. Sprogimas sugriovė pastato vidų, į atmosferą išmetė radioaktyvių dūmų debesis, o branduolinis kuras degė daugiau nei 10 dienų.

Siekiant sustabdyti radioaktyvios spinduliuotės nutekėjimą, sraigtasparniais buvo atgabenta ir užpilta tūkstančiai tonų smėlio, molio ir švino luitų.

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) nustatė, kad pagrindinė nelaimės priežastis buvo „rimti reaktoriaus ir avarinio sustabdymo sistemos projektavimo trūkumai“, kartu su „eksploatavimo procedūrų pažeidimais“.

Per kelias dienas radioaktyvusis debesis smarkiai užteršė Ukrainą, Baltarusiją ir Rusiją, o vėliau pasklido po visą Europą.

Pirmasis viešas perspėjimas pasirodė tik po dviejų dienų, balandžio 28-ąją, kai Švedija savo teritorijoje užfiksavo staigų radiacijos lygio šuolį.

TATENA apie avariją buvo oficialiai informuota balandžio 30-ąją, tačiau Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas ją viešai pripažino tik gegužės 14 d.

Manoma, kad dėl radiacijos poveikio mirė tūkstančiai žmonių, nors tikslaus aukų skaičiaus vertinimai skiriasi.