„Šiandien save realizuoju visame kame, bet kaip bus po mėnesio ar metų, nežinau“, – kalba moteris, kurios profesija visai nesusijusi su dabartine veikla.
„Delfi“ tęsia straipsnių ciklą „Žinios iš regionų“ ir šį karą Jonavoje kalbina namų kvapus, papuošalus ir krikštynų suvenyrus kuriančią Elvyrą Tamkevičienę, bendrovės „IT Trade“ vadovę, savo prekės ženklo įkūrėją.
Interviu aptarėme kvapų kūrimo principus, įtampas rinkoje, lietuvių verslumą bei daugelį kitų klausimų.
Istorijos pradžia: „galėčiau knygą parašyti“
Versli moteris sako, kad viskas prasidėjo nuo papuošalų kūrybos: kadangi papuošalai buvo brangūs, nutarė, jog metas imtis rankdarbių, – o juos mėgusi nuo vaikystės.
„Mano viso verslo kelias prasidėjo nuo tokios mažos dėžutės karoliukų, kuriuos susipirkau papuošalų kūrėjų grupėje. Tada įkėliau į „Facebook“ ir pasipylė užsakymai. Tuo metu dirbau samdomą darbą grūdų brokerių kompanijoje ir uždirbau tikrai neblogus pinigus“, – apie savo verslo ištakas pasakoja ponia Elmyra.
Trumpa ištrauka iš interviu:
Pasak jos, tada gimė vaikas, o „tuomet turbūt kiekviena moteris pasijunta visagalė“.
„Įsibėgėjo papuošalų verslas, kūryba. Mečiau darbą, nes jau nebespėjau. Direktorius tada pasukinėjo pirštą ties smilkiniu, sako: „tu rimtai eini iš grūdų brokerės karoliukų verti?“. Sakau: „taip“, – drąsų žingsnį prisimena verslininkė.
Ir tąkart nutarė, kad reikia skristi į Kiniją ieškoti pigesnių žaliavų – karoliukų.
Kvapai man yra apie istoriją, apie žmogų, jo charakterį, jo charizmą.
„Pasiėmėme paskolą sodo stogui keisti ir vieną vakarą nusprendžiau, kad tą paskolą investuosiu į verslą. Išskridome su kaimyne į Kiniją. Žodžiu, radome tiekėjus, irgi galėčiau atskirą knygą rašyti apie istorijas Kinijoje“, – sako E. Tamkevičienė.
Važiavo į Azijos šalį nežinodama nieko, neturėdama kontaktų, vietiniai iš esmės nekalbėjo angliškai, o dviem merginoms vaikščioti po nepažįstamus karoliukų pardavėjų kvartalus buvo baugu. Tačiau viskas baigėsi laimingai.
Tuomet prasidėjo kitas verslo etapas: kadangi moteris domisi ir mineralais, gimė visa elektroninė parduotuvė papuošalams.
„Papuošalus irgi kūriau iš natūralių mineralų, ne plastiko, ir kūriau asmeniškai moterims pagal ezoterinę savybes, Zodiako ženklus“, – kalba pašnekovė.
Deja, bet pirmajam karoliukų verslui smūgį sudavė konkuruojantys didmenininkai. Tačiau gyvenimo aplinkybės vėl suteikė šansą.
„Tada susirado mane vaikystės draugė ir sako: „žiūrėk, tu su karoliais dirbusi, gal nori pirkti mano verslą?“, – krikštui ir šventėms skirtą atributiką bei naują verslo idėją prisimena E. Tamkevičienė.
Ilgai nesvarsčiusi ji sutiko ir įsigijo verslą.
„Taip atsirado mano gyvenime krikštynų verslas, bet jis labai sezoninis, tik vasarai. Rudenį jau faktiškai pardavimai stoja. Sukau galvą kaip padaryti, kad jis atsvertų ir žiemą“, – kalba ponia Elmyra.
Kvapai: nebylūs kalbėtojai
Ir čia visoje verslų „paletėje“ atsirado kvapai. Kaip pripažįsta pati kūrėja, ji nuo vaikystės mėgo pasikvėpinusius žmones, – dar nuo sovietmečio, kai kokybiškos parfumerijos rasti buvo sunkiau.
„Kai prasilenkiu su žmonėmis, atrodo, analizuoju kiekvieną žmogų, netgi galiu įvardyti socialinį sluoksnį pagal tai, kaip jisai kvepia, jo pomėgius. Man labai daug pasako kvapas apie žmogaus charakterį. (Kvapai) man tokia tarsi nematoma kalba“, – pasakoja pašnekovė.
Man labai svarbu, kad kvapai sukeltų žmonėms jausmų, prisiminimų iš vaikystės.
Ponia Elmyra prekiavo parduotuvėje kitų gamintojų kvapais ir nusprendė, kad reikia jų kūrimo imtis pačiai. Pasak jos, taip visi sumanymai susijungė į vieną indelį – tiesiogine ir perkeltine prasme.
„Dėl ko tokią ilgą istoriją pasakoju: ten sujungiau visus savo pomėgius ir verslus į vieną. Ant to indelio yra uždėta apyrankė iš natūralių mineralų, kaip puošmena.
Ant indelio viršaus – mineralas, kurį pritaikiau atsižvelgdama į aromato natas ir suderinusi su mineralo ezoterinėmis savybėmis. Ten susijungė ir mano pomėgis rašyti tekstus“, – vardija E. Tamkevičienė.
Įdomi ir paties prekės ženklo „Marcipana“ atsiradimo istorija. Kaip aiškina verslininkė, tai neturi nieko bendro su konditerija, migdolais ar pyragėliais.
„Marcipana“ yra mano dalis: kai ištekėjau, jau buvau paskutinė Marciukaitė Marciukų dinastijoje. Su santuoka mano pavardė išnyko, tai man norėjosi savo pavardę kažkaip įprasminti prekiniame ženkle: tokia „Marciukų panelė“, – pavadinimo „Marcipana“ kilmę aiškina pašnekovė.
Ponia Elmyra sako, kad kurdama kvapus, turi ir savo favoritų.
„Tabakas, ąžuolas, medus, kedrų giria, mandarinas ir sandalmedis. Visi šitie kvapai yra tokie žemiški, nėra aštrūs. Man labai svarbu, kad tie kvapai sukeltų žmonėms jausmų, prisiminimų iš vaikystės, bet sukeltų gerų prisiminimų“, – teigia moteris.
Ji sako, kad kvapų sinteze rūpinasi profesionalūs parfumeriai, tačiau ir pačiai Jonavos verslininkei tenka rimtai padirbėti.
„Išsirinkti padarytus aromatus – irgi labai didelis darbas ir turi išsirinkti tai, kas, tavo manymu, turėtų patikti žmonėms. Tai yra ilgų bandymų rezultatas. Tarkime, vieni aromatai su ta baze, su kuria aš maišau, dera. Kiti nedera ir ilgą laiką pastovėję atsiskiria vienas nuo kito“, – kūrimo ir gamybos niuansus vardija pašnekovė.
Dar esama ir ES normatyvų, taisyklių.
Ponia Elmyra, paklausta, ar norėtų imtis ir kvepalų verslo, sako, jog planuose ši mintis yra, tačiau čia prisideda higienos ir kitokių reikalavimų. Dabar yra susitelkusi į namų ir automobilių kvapus.
„Mano pardavimai nėra iš parduotuvės ar elektroninės parduotuvės. Aišku, ateina žmonių ir jau žino tą mano parduotuvėlę.
Mano „arkliukas“ yra įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurios užsakinėja personalizuotus (kvapus)“, – kalba E. Tamkevičienė.
Taigi, ji padeda verslui, įstaigoms kurti reprezentacines dovanas, suvenyrus.
Bet versle irgi kartais reikia pasakyti „ne“, išlaikant pusiausvyrą tarp noro uždirbti pinigų, ir siekio išsaugoti savo tapatybę. E. Tamkevičienei yra tekę atsisakyti kai kurių potencialiai pelningų užsakymų, nes, kaip sako, juose „visiškai nebūtų manęs“.
Kūryba visą gyvenimą mane lydėjo.
Kalbėdama apie Lietuvos pirkėjų įpročius ji sako, kad pastarieji keičiasi, dalis žmonių jaučia nerimą dėl kvapų. Tačiau verslininkė tikina, jog visi dalykai, kurie naudojami be saiko, gali būti kenksmingi.
„Prasidėjo žmonių grįžimas į sveiką gyvenimo būdą, į sveikesnę mitybą, į aplinką ir tie pardavimai, matau, kad mažėja, bet čia susiję su baime, kad tai galbūt nesveika.
Jeigu tu namuose kiekviename kampe pasidėsi po namų kvapo difuzerį, tai gal ir gali kenkti. Bet jeigu vieną indelį aliejiniu pagrindu, kur į aplinką skleidžia palengva, po truputėlį (tuomet nekenks – red.)“, sako ponia Elmyra.
Ji sako, kad produkciją gamina laikydamasi visų reikalavimų, neviršijant leistinų normų.
„Baimes – į šalį“
Versli moteris komentuoja, jog iš savo veiklos visiškai gali pragyventi, ji netgi neįsidėmi kainų parduotuvėse, per daug nerūpi ir pabrangę degalai. Tiesa, ir paskolų naštos nėra.
„Nežinau kainų parduotuvėse. Gyvename savo namuose. Aišku, ne be tėvų pagalbos, bet automobiliai mūsų (…). Galime sau leisti keliauti porą kartų per metus su vyru ir su šeima. Gyvename gerai“, – teigia pašnekovė.
Ir vis dėlto ji pripažįsta, kad konkurencija didelė. Paklausta, ar jau atrado savo nišą, kurioje gali būti rami, moteris atsako neigiamai.
„Versle taip niekada nėra ir nebus, arba tada turi daryti labai dideles investicijas ir plėsti, kokias gamyklas, kad galėtum dempinguoti rinką su kaina, dirbti už labai mažą antkainį, bet eiti „ant kiekio“.
O kas dėl asmeninio prekės ženklo, tai tu niekada nesijausi stabiliai todėl, kad visą laiką tau kvėpuoja į nugarą Prancūzijos, Italijos parfumeriai, konkurencija šioje rinkoje yra begalinė“, – teigė ponia Elmyra.
Anot jos, todėl iš esmės verslas priklauso nuo vartotojų preferencijų.
„Grynai tiktai žmonių simpatijos ir tai, ką tu transliuoji per asmeninį prekinį ženklą kaip asmuo, kaip asmenybė: ar tu įdomus, ar neįdomus“, – sako moteris.
Čia labai svarbūs ir socialiniai tinklai, į juos faktiškai remiasi visas verslas. Bet tapti nuomonės formuotoja ar „YouTube“ kūrėja verslininkė kol kas nesvarsto, nes ir taip yra daug veiklos: ne tik kvapai, bet ir papuošalų kūrimas, krikštui skirta atributika.
„Vasarą ištisai sėdžiu su rožančiais, su vielute, nuo vyniojimo ant pirštų yra nuospaudų. Labai daug produktų darau pati“, – kalba moteris.
Konkurencija šioje rinkoje yra begalinė.
Pasidomėjus, ko reikia, kad sektųsi verslas, ji rekomenduoja „patraukti visas baimes į šoną“. Anot moters, ji pati yra gailėjusis, kad neįsiklausė į vidinį balsą iš karto, o paskui kažkas iš to spėjo užsidirbti.
„Tu turi su tomis baimėmis smarkiai dirbti ir tas pirmas impulsas, pirma nuojauta, kuri ateina, jinai būna visą laiką teisingiausia“, – kalba ponia Elvyra.
„Kiekvienam gali tai pavykti, bet žmogus turi tikrai mylėti tai, ką daro, o aš ir kūryba, ir tie patys kvapai…. Esame visiškai kaip plunksna ir rašalas, neatsiejami dalykai“, – kalba pašnekovė.
Pasak jos, lietuviai darbštūs, bet gal ne visada moka tai parodyti.
„Lietuviai be galo darbštūs – ir moterys, ir vyrai. Kalbant apie rankdarbius, tai turbūt vieni geriausių amatininkų. Aš pati irgi, kai man sako „verslininkė“, aš nesijaučiu verslininkė. Tokia daugiau amatininkė, sakyčiau taip.
Lietuviai – auksinių rankų žmonės, bet mūsų savivertė gal tokia truputį maža ir bijome save rodyti: ar socialiniuose tinkluose, ar kažkaip reklamuoti. Tarsi užsidarome savyje“, – teigia E. Tamkevičienė.
Grįžimas į Jonavą ir plėtros dilema
Pasidomėjus, kodėl įsikūrė Jonavoje, E. Tamkevičienė teigia, kad čia užaugo, paskui 20 metų gyveno Kaune, ir taip susiklostė, kad tėvai pasiūlė renovuoti dabartinį namą, sugrįžti gyventi į šį miestą.
„Čia tas faktorius: pasakyk „niekada“ – tai nutiks būtinai visada“, – apie šį netikėtą gyvenimo vingį kalba moteris.
Verslininkę džiugina ir vietos savivaldos požiūris į smulkųjį verslą, yra ir paramos, kompensavimo už reklamą.
„Turbūt ir tapau tokia žinomesnė Jonavoje, nes dalyvavau „Sukurta Jonavoje“ 2022 metais, o mano kvapas „Tabakas ir ąžuolas“ laimėjo tam konkurse“, – sėkmingą pasirodymą prisiminė pašnekovė.
Apie plėtrą ponia Elmyra kalba atsargiai. Pasak jos, širdis to norėtų, tačiau kartais reikia ir sau pačiai ištarti „ne“.
„Dilema man yra kiekvieną dieną. Neseniai su vyru ėjome į kavinę, žiūriu, Jonavos centre nuomojamos patalpos. Aš vyrą už rankos, sustabdžiau, jis man: „nereikia tau šito“. Čia nuolatinė vidinė dilema dėl prabangesnės parduotuvės“, – svarsto pašnekovė, kurios ir verslas, ir namai yra ten pat.
Bet, toliau komentuoja E. Tamkevičienė, plėtra reiškia didesnę atsakomybę jau ir už kitus žmones, nes bus samdomų darbuotojų.
„Dabar gi: noriu, uždariau parduotuvės duris, pakabinu lapelį „atsiprašau, dirbsiu po savaitės“ ir išskridau į Ispaniją ar Italiją. Ir viskas, aš niekam nieko neskolinga“, – apie dabartinę laisvę kalbą verslininkė.
Pusiausvyra
Į klausimą, ar gali būti, kad dar pasuks savo verslo kelią nauja kryptimi, ji nedvejodama atsako „tikėtina“.
„Visą laiką žiūri, kas populiaru, kas „ant bangos“, kas jau leidžiasi, ir tu visą laiką stebi, kaip tie pardavimai juda“, – kalba pašnekovė.
„Šiandien pilnai save realizuoju visame kame, bet kai bus po mėnesio ar po metų, aš nežinau“, – sako ji.
Moteris jaučia šeimos palaikymą, bet kartu pripažįsta, kad kartais reikia ir šaltesnio požiūrio.
„Aš – idėjų aitvaras, paleisk mane, tai aš ten iki kosmoso nuskrisiu. Vyras – toks „inkariukas“, kuris visą laiką trūkteli žemyn ir sako „žiūrėk, čia jau truputį įsisvaigai“, – juokdamasi sako ponia Elmyra.
Nesijaučiu verslininkė. Aš daugiau amatininkė.
Ji turi 24 metų ir beveik 12 metų sūnus. Ir čia kyla dar viena dilema arba iššūkis: kaip skirti laiko ir šeimai, ir verslui. Randasi ir taisyklių.
„Kai būnu su vaikais, stengiuosi skirti tą kokybišką laiką: nėra taip, kad čia truputį lyg ir su vaiku bendrauju, bet dar kažkur telefone žiūriu. Turiu netgi tokias taisykles: valgant prie stalo pas mus telefonų negali būti. Tokie maži dalykai“, – sako ponia Elmyra.
O su vaikais ji linkusi kalbėti „laimingus dalykus“, prisiminti per dieną įvykusius gerus, džiaugsmingus reiškinius.
„Kas įvyko tiek vaikui, tiek man pačiai – irgi tokia savotiška mini terapija“, – paaiškina E. Tamkevičienė.
Vis dėlto toji „kova“ tarp poilsio, laiko šeimai ir sau, ir tarp verslo nuolat vyksta.
„Balansuoji ir dažniausiai būna, kad po kalėdinio periodo tenka ir reabilitacijas darytis, masažus ir taip toliau“, – kalba pašnekovė.
Vis dėlto verslininkė, kūrėja teigia, kad, ko besiimtų, viskas pavyksta kartais net labai gerai. Pagal profesiją ji yra kūno kultūros mokytoja.
„Visiškai nieko bendro, absoliučiai. Pradėjau nuo administratorės, paskui buvau transporto vadybininkė, mane perpirkdavo įmonės, nes savo darbą tikrai gerai išmaniau ir įmonėms visą laiką dariau didelius pelnus. Kol galų gale keliai atvedė iki grūdų brokerės ir iš ten jau ėjau tiesiai į savo verslą.
Nežinau, aš turiu kažkokį laimės angelą (…). Greitai pagaunu viską, ko imuosi. O kūryba… kūryba apskritai visą gyvenimą mane lydėjo“, – sako ponia Elvyra.